Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas R. P. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 15 d. gautas R. P. prašymas jo atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi šį prašymą atmetė, konstatavęs, jog išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, jau pasiekti, daryti negalima.Apeliaciniame skunde R. P. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Apeliantas pažymi, jog per laikotarpį nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo priėmimo iki šiol nepadarė naujų administracinės teisės pažeidimų, yra sumokėjęs paskirtą baudą, visiškai atsisakė alkoholio, kas rodo, kad jis rimtai ir atsakingai vertina savo padarytą pažeidimą. Be to, per daugiau nei 26 metų vairavimo stažą, anksčiau jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, pabėgimą iš įvykio vietos, chuliganišką vairavimą ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas patvirtina, jos jis nėra sistemingas pažeidėjas, pažeidimas, už kurį yra nubaustas, yra labiau atsitiktinio pobūdžio. R. P. pažymi, jog siekdamas įtvirtinti nuostatą, kad išgėrus alkoholio negalima vairuoti, ėmėsi visų galimų priemonių: užsikodavo, baigė papildomus praradusių teises vairuotojų mokymus, išklausė privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, privalomąją 4 valandų programą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai. R. P. manymu, šie jo veiksmai ir požiūris rodo, kad jis suprato padaryto pažeidimo reikšmingumą ir potencialią grėsmę, todėl ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai jau pasiekti, o tolimesnis administracinio poveikio priemonės taikymas jo atžvilgiu pažeidžia proporcingumo principą. Tai, kad nuobauda jo atžvilgiu atliko auklėjamą funkciją parodo ir tai, kad jis suprato padaręs šiurkštų pažeidimą, nevengė atsakomybės, prisipažino dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, nuoširdžiai gailėjosi.Skunde R. P. nurodo ir tai, kad jo sutuoktinė serga vėžiu, jai du kartus per mėnesį reikia važiuoti į Vilniuje esančią ligoninę, keliavimas viešuoju transportu jai sukelia papildomų nepatogumų. Be to, jis verčiasi variklinių transporto priemonių technine apžiūros ir remonto veikla, teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimas neleidžia operatyviai reaguoti į klientų iškvietimus, dėl to tiek jis, tiek jo šeima paranda nemažą dalį pajamų. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo R. P. skundo netenkinti ir specialiosios teisės atėmimo termino netrumpinti.R. P. apeliacinis skundas netenkinamas.R. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7119-660/2016) nubaustas bauda ir specialiosios teisės atėmimu pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, o administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, R. P. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P., ką skunde akcentuoja ir pats apeliantas, atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, paskirtą baudą sumokėjo, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą. Tačiau, pagal suformuotą teismų praktiką, be ATPK 329 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų pagrindų, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, svarbu tinkamai įvertinti ir materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpino pagrindą, t. y. įvertinti, ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis bei įvertinęs skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pagrindo R. P. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nėra, kadangi negalima spręsti, jog yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, R. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat sukėlė eismo įvykį. Tokiais savo veiksmais R. P. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, kitų asmenų turtui, bet ir jų sveikatai ar net gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, jog R. P. eismo įvykio metu nustatytas 2,48 promilių girtumo laipsnis, kuris žymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Ši aplinkybė, teismo manymu, neabejotinai rodo, jog pažeidėjas suprato negalintis vairuoti transporto priemonės, todėl nesutiktina su skundo argumentu, jog padarytas teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nepaisant to, jog per ilgą vairavimo stažą už analogiškus pažeidimus R. P. baustas nebuvo. Skunde akcentuojama, jog R. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl šeimyninių priežasčių – jo žmona serga onkologine liga, jai reikalinga nuolat vykti į gydymo įstaigą Vilniuje, bei darbinėms funkcijoms atlikti. Apygardos teismas, atsakydamas į šiuos skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos narių poreikiams tenkinti ar darbinių funkcijų atlikimui, nesudaro pagrindo taikyti R. P. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų apie pažeidėjo žmonos sveikatos būklę matyti, jog A. P. susirgimas diagnozuotas dar 2012 metais. Taigi akivaizdu, kad R. P. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint, jog žmona į gydymo įstaigas vyktų ne viešuoju transportu, o nuosavu automobiliu, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo padarymo. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali apsunkinti darbo funkcijų atlikimą ir jo gaunamų pajamų sumažėjimą, R. P. taip pat turėjo įvertinti dar prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti bei pasirūpinti artimaisiais, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apygardos teismas pažymi, jog tai, kad R. P. iki pažeidimo padarymo neturėjo galiojančių nuobaudų, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jau buvo įvertinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu jam paskiriant minimalią ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą bei nustatant minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į R. P. padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, daryti neabejotiną išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu R. P. atžvilgiu jau pasiekti, negalima. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartis paliekama nepakeista ir R. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.