Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjas Arūnas Paštuolis, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. PK-2653-668/2015, kurioje privataus kaltinimo tvarka V. J. kaltina R. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 16 d. gautas V. J. skundas, kuriame privataus kaltinimo tvarka R. B. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Nurodytas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad privataus kaltinimo tvarka nusikalstamos veikos padarymu kaltinama R. B. dirba Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini). Teisėjo manymu, nurodyta aplinkybė, taip pat tai, kad R. B. dalyvauja nagrinėjant bylas teisme ir pagal savo kompetenciją bei pagal jai pavestas funkcijas rengia teismo procesinius dokumentus, tiek proceso dalyviams, tiek ir pašaliniam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apylinkės teismo nešališkumu, o tuo pačiu gali būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju paaiškėjusi aplinkybė, kad privataus kaltinimo tvarka nusikalstamos veikos padarymu kaltinama R. B. yra Kauno apylinkės teismo, kuriam teisminga baudžiamoji byla, darbuotoja – (duomenys neskelbtini), gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Kauno apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors, laikinai atliekančio Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjo nuomone, ši aplinkybė per se ir nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, o kartu ir privataus kaltinimo tvarka skundą pateikusiai pareiškėjai gali kilti abejonių, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas nėra susiformavęs išankstinės ir galimai baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui palankios nuomonės dėl nagrinėjamos bylos baigties. Tuo pačiu ši aplinkybė ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamai R. B. gali kelti pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu ir išankstinės, galimai jai nepalankios nuomonės dėl bylos baigties (rezultatų) susiformavimu dėl ją, kaip Kauno apylinkės teismo darbuotoją, bei šio teismo teisėjus siejančių darbinių teisinių santykių. Siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. PK-2653-668/2015, kurioje privataus kaltinimo tvarka V. J. kaltina R. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.