Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-138-775/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-07-15
Bylos Nr.: 2-138-775/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12428-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Ieškovas: G. R., A. R., V. B., M. K.
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: B. P.

Civilinė byla Nr. 2-138-775/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12428-2015-5

Procesinių sprendimų kategorija: 2.1.6.2;(S)2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.1.7.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1;KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Vereseckienei,

dalyvaujant ieškovui G. R., ieškovų atstovei advokato padėjėjai D. B., atsakovo atstovui pagal įgaliojimą D. P. P., trečiojo asmens akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui J. G., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei A. Č.,

nedalyvaujant atsakovo atstovei advokatei G. B. bei išvadą duodančios institucijos – (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. R., A. R., V. B. ir M. K. ieškinį atsakovui B. P., tretieji asmenys – akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą duodanti institucija – (duomenys neskelbtini), dėl pripažinimo teisės atlikti remonto darbus be atsakovo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovams teisę atsijungti nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių, nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir įsirengti autonominį dujinį šildymą be bendrasavininko B. P. sutikimo bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas (b. l . 3–6).

Ieškovai ir jų atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamajame name esantys butai Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Name iš viso yra devyni butai, atsakovui nuosavybės teise priklauso butai Nr. 1 ir Nr. 8. 2011 metais visi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininikai su prašymu dėl atsijungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ir leidimo šildymui naudoti gamtines dujas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrių, kuris sprendimu nutarė pritarti gyventojų prašymui. Nepavykus atsijungti visiems namo gyventojams bendrai, ieškovai siekia atsijungti nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos atskirai. Paaiškino, kad atsakovas savo bute Nr. 1 savavališkai rekonstravo karšto vandens sistemą, todėl šiuo metu ieškovams priklausančiuose butuose visiškai nešyla rankšluosčių šildytuvai. Taip pat kyla problemos su karšto vandens tiekimo užtikrinimu, nes iš karšto vandens čiaupo tenka išleisti didelį kiekį šalto vandens, kol pradeda bėgti karštas. UAB „Žaidas“ informavo, jog ieškovų vonios rankšluosčių džiovintuvai nešyla dėl Nr. 1 buto patalpose pakeistos pajungimo schemos. Nurodė, kad namas yra senos statybos, prastai funkcionuoja šildymo sistema, temperatūra siekia 16–17 laipsnių, vamzdynai susidėvėję bei atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, kas apsunkina karšto vandens ir šildymo sistemos rekonstravimą, vienintelė išeitis yra namo šiltinimas iš vidaus, todėl būtinas šildymo sistemos pertvarkymas, panaikinant vamzdynus išorinėse namo sienose. Ieškovai, turėdami parengtą projektą bei visus reikalingus, įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. Visi namo bendrasavininkiai, išskyrus atsakovą, sutikimą atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir autonominių dujinio šildymo sistemų įrengimo davė. Pažymėjo, jog atsakovas yra davęs sutikimą atsijungti nuo bendros sistemos devinto buto gyventojui. Paaiškino, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, tuo pažeisdamas jų teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atjungti jiems nuosavybės teise priklausančių butų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų.

Atsiliepimas

Atsakovas B. P. pateikė atsiliepimą (b. l. 14–18), jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovai, norėdami atsijungti nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos privalo laikytis Šilumos ūkio įstatyme bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytos specialios atsijungimo procedūros, kad nebūtų pažeisti kitų namo gyventojų interesai ir jiems nebūtų padaryta žala. Nurodė, kad butų, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7, savininkai, norėdami atsijungti nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, vadovaujantis imperatyviomis įstatymų normomis, privalo gauti visų daugiabučio namo gyventojų rašytinį sutikimą. Atsakovas tokio sutikimo nedavė, kadangi ieškovų atsijungimas nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos pažeis jo ir kitų namo gyventojų teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja bendraturčio pareigos argumentuoti atsisakymą duoti sutikimą dėl atsijungimo nuo bendros sistemos, kadangi atsisakymas duoti tokį sutikimą yra atsakovo teisė, bet ne pareiga, ir pastarasis neprivalo jo motyvuoti. Name esanti šildymo ir karšto vandens sistema veikia puikiai, karštas vanduo bėga, todėl ieškovams atsijungus nuo bendros sistemos bus sutrikdyta namo hidrotechninė hierarchija, cirkuliacinis ratas bei pažeista ir išbalansuota namo vandentiekio sistema. Nurodė, jog ieškovų vonios rankšluosčių džiovintuvai nešyla ne dėl jo bute pakeistos pajungimo schemos. UAB „Žaidas“ detaliai nepaaiškino kaip nustatė, jog gyvatukų problemos atsirado dėl jo kaltės, ieškovai dėl savo pažeistų teisių į teismą nesikreipė. Jokių nuobaudų ar įspėjimų dėl to atsakovas nėra gavęs. Nurodė, kad nepateikta valdytojo pažyma, būtina norint atsijungti nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos. Kadangi valdytojo pažyma grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad nebūtų pažeidžiamos kitų butų savininkų teisės ir teisėti interesai, namo administratoriaus sutikimas nelaikytinas tokia pažyma, nes pagal įstatymus tai turi būti atskiras dokumentas. Paaiškino, jog ieškovų parengtas projektas neišsamus, nepateikta jokių garantijų, kad jiems atsijungus nesutriks šildymo ir karšto vandens sistema, neaišku kaip bus užtikrinama, jog kenksmingų medžiagų koncentracija neviršys leistinos normos ir nepakenks žmonių sveikatai, neaptartas tolimesnis bendrų namo patalpų šildymas, taip pat nėra duomenų apie būsimų šilumos nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kas ir kaip kompensuos šildymo pabrangimą sumažėjus abonentų skaičiui. Be to, ieškovai gali palaikyti žemesnę temperatūrą nei kiti namo gyventojai ir tokiu būdu neatsijungusiųjų patalpų savininkai patirs papildomų išlaidų. Paaiškino, jog davė sutikimą naujos bendros katilinės statybai, bet ne devinto buto savininkui atsijungti nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos.

Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą (b. l. 32–36), jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina šilumos ūkio specialiuosius planus, kurie nustato kokie šildymo būdai yra galimi konkrečiose savivaldybių teritorijose ir tai, kad vartotojų pasirinktas šildymo būdas negali jiems prieštarauti. Nurodė, jog ieškovų namas pagal specialujį planą patenka į centralizuotai teikiamos šilumos zoną, todėl atsijungimas nuo šilumos tiekimo tinklų būtų neteisėtas ir neatitiktų savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano. Šio plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Ieškovai ketina įsirengti autonominius dujinio šildymo įrenginius, tačiau toks šildymo būdas prieštarauja siekiui didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Pasirinktas šildymo būdas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia kitų vartotojų teises. Vadovaujantis specialiuoju planu, ieškovai gali atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos pasirinkę ekologišką šildymo būdą. Paaiškino, jog atsijungus nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos, padidės šilumos tiekimo sąnaudos likusiems vartotojams, todėl gali didėti šilumos kainos, taip pat gali būti išbalansuota visa šildymo sistema, po atsijungimo sudėtingiau pagal metodus priskirti kiekvienam butui suvartotą šilumos kiekio dalį. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos daugiabučio namo gyventojų teisės ir teisėti interesai. Nurodė, jog ieškovai nepateikė namo valdytojo pažymos, taip pat nėra gavę visų namo bendrasavininkių sutikimo dėl atsijungimo nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos.

Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškinį prašo tenkinti. Paaiškino, jog būdamas namo administratoriumi, neprieštarauja ieškovų atsijungimui nuo bendros namo šildymo sistemos. Nurodė, jog jie yra atsakingi už bendrų patalpų priežiūrą, šalto, karšto vandens, šildymo vamzdynus bei pastato konstrukcijas. Tam tikras sritis perduoda prižiūrėtojui. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą šiame name atlieka UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atlikus pirmojo buto apžiūrą, buvo nustatyta, kad yra atlikti pajungimo schemos pakeitimai. Atsakovas buvo įpareigotas pašalinti sistemos rekonstrukciją arba bendraturčių sutikimu ją įteisinti. Atsakovas į raginimus nereagavo. UAB „(duomenys neskelbtini) patikrino UAB „Aqua jazz“ parengtą projektą ir 2015-12-02 jį patvirtino. Dėl projekto nei savarankiškų pastabų, nei papildymų nebuvo. Nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja konkrečios valdytojo pažymos formos, nėra patvirtintų formų, todėl rezoliucija pačiame projekte yra laikoma tinkamu pritarimu techniniams, ekonominiams ir teisiniams argumentams. Nurodė, jog niekada nėra gavę nusiskundimų dėl pažymos formos ir savivaldybės institucijoms toks sutikimas tinka. Šią savo poziciją patvirtino ir raštu (b. l. 174, 3 t.).

Išvadą duodančios institucijos – (duomenys neskelbtini) atstovai 2016-11-11, 2016-01-14 ir 2016-03-01 vykusių posėdžių metu paaiškino, jog atsijungimui nuo centralizuoto šilumos perdavimo tinklų reikalingas savivaldybės administracijos pritarimas. Dėl pritarimo galima kreiptis turint visus atsijungimui reikalingus dokumentus. Namams, butams, kurie pagal specialiuosius planus patenka į centralizuotai teikiamos šilumos zoną, yra leidžiama atsijungti nuo bendros sistemos, sprendimas priimamas atsižvelgiant į konkretų atvejį. Nurodė, jog projektą nagrinėjo urbanistikos ir energetikos skyriai. Urbanistikos skyrius ieškovų projektui pritarė, o Energetikos skyrius minėtam projektui nepritarė ir nurodė, kokius dokumentus būtina pateikti papildomai. Vėliau ieškovai pateikė likusius dokumentus, todėl šiuo metu trūksta tik atsakovo sutikimo. Ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 9 butai (b. l. 12–14, 1 t., b. l. 103–104, 3 t.). 2011-12-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos klausimams dėl pasirinkto ar norimo keisti šildymo būdo atitikimo specialiajam planui sprendimu buvo nutarta pritarti (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymui, kad būtų leista šildymui naudoti gamtines dujas (b. l. 15, 1 t., b. l. 66, 3 t.). 2012-04-11 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkime raštu visų butų savininkai, išskyrus butų Nr. 1 ir Nr. 8 savininką B. P., sutiko, kad ieškovai atsijungtų nuo bendros šildymo sistemos (b. l. 16–18, 1 t.). 2012-07-10, 2014-02-10 raštais UAB (duomenys neskelbtini) pranešė, jog vykdant 2011-10-13 patikrą, nustatyta, jog nešyla butų Nr. 3, 5 ir 7 vonios rankšluosčių džiovintuvai, nes 1 buto patalpose pakeistos pajungimo schemos. Savininkas įpareigotas atstatyti pajungimo schemas į pradinę projektinę padėtį, tačiau savininkas į raginimus nereaguoja (b. l. 19–20, 1 t.). 2014-02-06 Kultūros paveldo departamentas pateikė atsakymą, kokiomis sąlygomis gali būti atliekamas pastato (duomenys neskelbtini) modernizavimas bei apšildymo sistemos rekonstravimas (b. l. 21–22, 1 t.). 2014-06-23 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai balsavo, ar neprieštarauja dėl namo dujotiekio vamzdyno pralaidumo padidinimo bei naujo dujų vamzdžio pravedimo (b. l. 23, 1 t.); 2014-07-23 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai balsavo, ar neprieštarauja 3, 5 ir 7 butų šildymo ir karšto vandens įrenginių atjungimo paprastojo remonto projektui (b. l. 24–26, 1 t.). 2014-08-28 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai balsavo, ar neprieštarauja ir pritaria dujotiekio projekto „Vartotojo dujų sistemos pertvarkymas, dujinių katilų įrengimas (duomenys neskelbtini) sprendiniams“ (b. l. 27, 1 t.). Byloje pateikti statytojų V. B. (b. l. 28–104, 1 t.) , G. R. (b. l. 105–193, 1 t., b. l. ) ir M. K. (b. l. 22–178, 2 t.) 2014 metų paprastojo remonto projektai. 2015-03-06 atsakovui B. P. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas pateikti savo nuomonę dėl bendraturčių atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos (b. l. 179, 2 t.). byloje pateiktas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas ir situacijos planą paaiškinantys žemėlapiai (b. l. 67–69, 3 t.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-08-05, 2014-08-14, 2014-10-01 ir 2014-10-02 raštais pranešė ieškovams, kokių dokumentų trūksta paprastojo remonto pritarimui gauti (b. l. 71–74, 3 t.). 2015-12-02 Urbanistikos ir architektūros skyrius pranešė, kad projektui pritarė (tai patvirtina spaudas ant projekto (b.l. 98, 3 t.)), tačiau jis dar turi būti apsvarstytas Energetikos skyriuje (b. l. 90–91, 3 t.). 2016-01-04 ieškovai su prašymu dėl pritarimo projektui kreipėsi į Energetikos skyrių, kuris 2016-01-12 raštu nurodė, kokių papildomų dokumentų trūksta (89–88, 3 t.). Ieškovai 2015-12-10 pateikė UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, kad vykdys prievoles dėl bendro pastato šildymo sistemos patalpų (b. l. 92–97, 3 t.). Ant projekto spaudą uždėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 100, 102, 3 t.). 2016-02-02 Energetikos skyrius raštu pranešė, jog rašytiniam pritarimui trūksta visų bendraturčių sutikimų (b. l. 125–126, 3 t.). 2015-11-17 (duomenys neskelbtini) pateikė raštą ieškovams apie 2010-03-29–2015-11-13 name (duomenys neskelbtini) buvusias šildymo ir karšto vandens sistemų problemas (b. l. 127–129, 3 t.). Butas Nr. 9 jau yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos (b. l. 155). Šis butas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune priestate (132–137, 3 t.). 2016-04-06 Energetikos skyrius raštu nurodė, kad projekto pritarimui gauti turi būti pridėta namo valdytojo pažyma (b.l. 157–158, 3 t.). 2016-05-05 (duomenys neskelbtini) savo rašte nurodė, jog patikrino pateiktus ieškovų projektus, savarankiškų pastabų ir papildymų neturi, todėl neprieštarauja ieškovų prašymui atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos (b. l. 174, 3 t.).

Byloje taip pat buvo apklausti liudytojai.

Liudytojas A. R. posėdžio metu paaiškino, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu negyvena, tačiau yra gyvenęs anksčiau. Nurodė, kad yra šildymo ir vėdinimo sistemų atestuotas specialistas, todėl gerai supranta susidariusią situaciją. Nurodė, jog atsikrausčius į butą, adresu, Kaune, (duomenys neskelbtini), jokių problemų dėl karšto vandens tiekimo ir šildymo nebuvo. Problemos atsirado tada, kai atsakovas bute Nr. 1 pasidarė remontą. Susidariusią problemą buvo sunku spręsti, kadangi nebuvo lengva patekti į patalpas. Paaiškino, jog kreipėsi į atsakovo atstovą, bandė tartis, aiškintis problemas, tačiau nesėkmingai. Problemos bute kyla dėl to, kad nešyla gyvatukas, ne iš karto nubėga karštas vanduo. Nurodė, jog namas yra priskirtas prie labai didelių sąnaudų šildymui. Buvo siūlyta visiems namo gyventojams atsijunti nuo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemos, bet ne visi sutiko, kadangi buvo pasidarę remontus, neturėjo lėšų, tačiau davė sutikimą atsijungti kitiems.

Liudytojas V. N. posėdžio metu paaiškino, jog gyvena bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena yra namo priestate. Nurodė, jog gavęs visų namo gyventojų sutikimą atsijungė nuo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemos. Paaiškino, kad iki atsijungimo turėjo problemų su vandeniu, tekdavo laukti kol pradės bėgti karštas vanduo, visiškai nešilo gyvatukas. Taip pat turėjo problemų dėl radiatorių, tačiau atlikus jų plovimo darbus bei pastačius papildomą siurblį, situacija pagerėjo. Centralizuotą šildymo sistemą keitė į autonominę, nes buvo didelės sąskaitos už šildymą. Atsijungus, už bendro naudojimo patalpas, moka mažiau.

Liudytojas M. U. posėdžio metu paaiškino, jog gyvena bute, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsijungimui neprieštarauja, šildymo problemų neturi, jo metu temperatūra bute gera, gyvatukas veikia normaliai. Paaiškino, jog vasaros laikotarpiu kyla problemų su karšto vandens tiekimu, nors karštas vanduo bėga iš karto, palaipsniui pradeda vėsti. Dėl minėtos problemos kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jie problemos neišsprendžia. Šildymo problemų daugiau turi kitos pusės laiptinės gyventojai. Nurodė, jog nebando atsijungti nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos, nes nenori griauti atlikto remonto.

Liudytoja V. J. 2-ame bute gyvena apie 30 metų. Jokių šildymo problemų bute neturi. Atsijungimui neprieštarauja, jei po to bus užtikrintas tinkamas centrinis šildymas ir laiptinėje I aukšte liks didelis radiatorius. Girdėjusi, jog 7 buto kaimynai skundėsi, kad pas juos šalta. Nurodė, kad ant projekto pasirašė su juo nesusipažinusi, neįsigilinusi į jo esmę, bet kadangi pažadėjo, jog jos laiptinės pusė nenukentės, todėl ji sutiko.

Liudytoja R. M. posėdžio metu paaiškino, jog gyvena bute, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog problemų ir nusiskundimų dėl šildymo, karšto vandens tiekimo neturi. Šildymo metu temperatūra siekia apie dvidešimt laipsnių. Paaiškino, jog gyvatukas veikia gerai, nėra susidūrusi su šildymo ir vamzdynų problemomis. Nurodė, jog dėl šildymo problemų ilgą laiką skundėsi kitos laiptinės pusės gyventojai, buvo trūkę vamzdžiai. Tie kaimynai labai daug moka už šildymą. O 1 bute nuo 2015 metų vasaros niekas negyvena.

Liudytoja V. N. posėdžio metu paaiškino, kad projektas buvo ruošiamas vadovaujantis statybų techniniais reglamentais, metodikomis bei laikantis higienos reikalavimų. Projektas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal parengtą projektą šildymo sistema nebus išbalansuota ir namo bendrasavininkiai šildymo problemų nepatirs. Ieškovams atsijungus už bendro naudojimo patalpas bus mokama atskirai.

Ieškovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jų butuose labai blogai šildo radiatoriai, kambariuose temperatūra žiemą siekia apie 16 laipsnių, gyvatukai vonioje iš viso nešildo, karštas vanduo atsiranda tik po ilgo nubėgimo. Visa namo šildymo sistema blogai veikianti, šildo išorę, rūsyje vamzdynai neizoliuoti. Ieškovai patiria didelius nuostolius. Tai byloje patvirtino patys ieškovai, teisme apklausti liudytojai buvę ir esami namo gyventojai kaimynai A. R., M. U., R. M.. Kad name nuolat kildavo problemų su šildymu, patvirtina ir 2015-11-17 (duomenys neskelbtini) raštas apie 2010-03-29–2015-11-13 name (duomenys neskelbtini) buvusias šildymo ir karšto vandens sistemų problemas (b. l. 127–129, 3 t.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovai siekia atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir įsirengti autonominį dujinį šildymą.

2010-10-25 LR Energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės) 95 puntas numato, jog pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Šių taisyklių 108 punkte numatyta, ką atsijungiant daugiabučio namo butą privaloma pateikti. Taisyklių 108.1.7 p. reikalauja, kad būtų visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovai surinko ir pateikė visus būtinus atsijungimui dokumentus, išskyrus visų bendraturčių pritarimus. Tai patvirtina 2016-02-02 Energetikos skyriaus raštas, jog rašytiniam pritarimui trūksta atsakovo sutikimo (b. l. 125–126, 3 t.).

Byloje kyla ginčas, nes atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, neduoda pritarimo ieškovų paruoštų projektų sprendiniams. Atsakovo atstovai paaiškino, jog ieškovų atsijungimas pažeis jo, kaip bendraturčio teises, nes visiškai nėra būtina griauti senos statybos namo puikiai veikiančią šildymo ir karšto vandens sistemą. Taip bus sutrikdyta namo hidrotechninė hierarchija, cirkuliacinis ratas; pažeista ir išbalansuota bendra namo vandentiekio sistema, dėl ko gali nukristi slėgis sistemoje, kas lemtų silpną vandens bėgimą, šildymo sistemos sutrikimą. Ieškovai nepateikė garantijų, kad sistema nebus išbalansuota, sutrikdyta. Neaišku, kaip bus užtikrintas bendro naudojimo patalpų šildymas. Ieškovai nepaaiškino, apie kitų gyventojų nuostolius, t. y. kokią įtaką atsijungimas turės pastato šildymo sistemos hidrauliniam režimui ir pastato šilumos mazge sumontuoto cirkuliacinio siurblio našumui ir slėgiui. Atsakovo nuomone, ieškovai nėra pateikę duomenų apie kitiems savininkams būsimų šilumos nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nėra garantijų, kad ieškovai kitų savininkų sąskaita nelaikys savo butuose žemesnės temperatūros nei gretimose patalpose. Taip pat neaišku, ar iš trijų kaminų rūkstantys dūmai nepadidins kenksmingų medžiagų koncentracijos ore.

Atsakovas savo atsisakymą pritarti projektų sprendiniams iš esmės grindžia tuo, kad techniškai ir ekonomiškai gali būti pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, tikėtina, jog jis patirs papildomų išlaidų. Tačiau teismas pažymi, jog ieškovai, norėdami atsijungti nuo centrinio šildymo pirmiausia privalo pateikti savivaldybės institucijai prašymą išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto projektui (aprašui) bei Taisyklių 108.1.1 –108.1.7 punktuose nurodytus dokumentus. Taisyklių 117 p. numato, jog sistemos atjungimui turi būti ruošiamas atitinkamos rūšies projektas (aprašas) ir būtent jame turi būti: lyginamųjų šilumos nuostolių per išorines atitvaras ir vidines atitvaras, ribojančias gretimas patalpas, skaičiuotė; jeigu lyginamieji šilumos nuostoliai per vidines atitvaras didesni už lyginamuosius šilumos nuostolius per išorines atitvaras, tuomet turi būti pateikiami jų rekonstravimo, sumažinančio lyginamuosius šilumos nuostolius, nustatytus teisės akte (Taisyklių 1 priedo 33 punktas) iki neviršijančių per išorines atitvaras, brėžiniai; rekonstruotos šildymo ar karšto vandens sistemos hidraulinio ir šiluminio režimų skaičiuotės ir jų rekonstravimo brėžiniai; po rekonstravimo likusių šilumos ar karšto vandens įrenginių šilumos galia; pastato bendrųjų šilumos nuostolių ir kitų šildymo ar karšto vandens sistemų charakteristikos, reikalingos buitinių šilumos vartotojų pasirinktam šilumos paskirstymo pagal Komisijos rekomenduotus ar suderintus metodus, būdui realizuoti ir atsijungusio buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo mokėjimams už šilumą ar karštą vandenį, suvartotą pastato bendro naudojimo reikmėms, apskaičiuoti; šilumos punkto įrenginių darbo režimo ir suderinimo po buto ar kitų patalpų atjungimo skaičiuotė ir prireikus jų rekonstravimo brėžiniai; techniniai sprendimai, leidžiantys pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti pažeistos kitų to namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (Taisyklių 118 p.).

Susipažinus su byloje pateiktais ieškovų projektais matyti, jog juose aptartas besiribojančių vidinės atitvaros bei perdangų nuo kaimynų šildomų patalpų šiltinimo klausimas; išspręstas namo šildymo sistemos hidraulinio sureguliavimo klausimas; nustatyta, jog demontavus trijų butų šildymo ir karšto vandentiekio sistemas, įrengimai šilumos punkte paliekami esantys ir atitinka skaičiavimus; nustatytas ir paskirstytas šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekis; atliktas atsijungiančių butų atitvarų šiluminių varžų skaičiavimas; aptartas šildymo stovų po atsijungimo hidraulinis ir šiluminis surišimas ir t.t. Kad atsijungimo nuo bendro centrinio šildymo projektai parengti laikantis visų įstatymų ir techninių reglamentų reikalavimų, patvirtino ir 2016-06-27 teismo posėdyje liudytoja apklausta juos rengusi V. N.. Ji patvirtino, jog ieškovams atsijungus, kiti namo gyventojai jokių šilumos nuostolių nepatirs, namo šildymo sistema nebus išbalansuota, nes yra numatyti atlikti sužiedinimai, izoliacija, nuorinimas, įstatyti balansiniai ventiliai.

Taisyklių 108.1.6 punktas nustato, jog atsijungimo organizatoriai turi pateikti savivaldybės institucijai valdytojo pažymą, grindžiamą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų butų savininkų teisės ar teisėti interesai. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pateiktuose projektuose spaudą „Suderinta“ yra uždėjusi UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 100, 102, 3 t.). Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė patvirtino, jog įstatymai nenumato konkrečios pažymos formos, todėl dedamos rezoliucijos. Ši pozicija buvo dar kartą patvirtinta 2016-05-05 UAB (duomenys neskelbtini) rašte, kuriame nurodyta, jog jie ieškovų atsijungimui neprieštarauja, susipažinus su projektu, nei UAB (duomenys neskelbtini), nei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas UAB (duomenys neskelbtini) savarankiškų pastabų ar papildymų neturėjo (b. l. 174, 3 t.). Kad ieškovai pateikė visus reikalingus dokumentus, išskyrus visų bendraturčių sutikimus, patvirtino ir byloje esantis 2016-02-02 Energetikos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog rašytiniam pritarimui trūksta tik visų bendraturčių sutikimų (b. l. 125–126, 3 t.). Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir 2016-03-03 teismo posėdyje apklaustas išvadą teikiančios institucijos atstovas Energetikos skyriaus darbuotojas R. Č., kuris nurodė, jog valdytojo sutikimas jau yra gautas. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas pasirašo ant projekto, skyriui to užtenka. Laikoma, jog jie neprieštarauja. Šiuo atveju trūksta tik visų bendraturčių sutikimų.

Taigi, teismas daro išvadą, jog valdytojas duodamas sutikimą ieškovams atsijungti pagal pateiktus projektus, įvertino visus techninius, ekonominius bei teisinius veiksnius ir suvokia tokio sutikimo davimo pasekmes. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. I-858-13-14 nagrinėjo klausimą Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 "Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktų teisėtumo ir dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" patvirtinimo" patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 2 priedo 6 punkto teisėtumo, ir sprendime pasisakė, jog „pateikiamų dokumentų rašytiniam pritarimui statinio projektui (taip pat ir paprastojo remonto aprašui) gauti sąrašą nustato Statybos įstatymo straipsnio 10 dalis, taip pat minėtą Statybos įstatymo straipsnį detalizuojantis aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Taigi konstatuotina, jog tiek Statybos įstatyme, tiek atitinkamus statybos teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, detalizuojančiame aplinkos ministro patvirtintame statybos techniniame reglamente yra įtvirtintas išsamus teisinis reguliavimas dėl dokumentų, kurie turi būti pateikiami su prašymu išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui (inter alia paprastojo remonto aprašui). Todėl šiuo aspektu pripažintina, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104, 105, 106, 107 ir 108 punktuose ta apimtimi, kiek nustatyta, jog prie prašymo išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui) turi būti pridedama ...... valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (kai atjungiamas daugiabučio namo butas ar kitos patalpos), yra reguliuojami statybos teisiniai santykiai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nustatant naujus, Statybos įstatyme bei minėtame statybos techniniame reglamente nenumatytus reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio paprastojo remonto aprašui. Tai leidžia pripažinti, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104, 105, 106, 107 ir 108 punktai atitinkama apimtimi prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. ....nagrinėjamu atveju atitinkami reikalavimai – pridėti nurodytus dokumentus prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą – ginčijamose nuostatose yra įtvirtinti kaip sudėtinė procedūros, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, dalis, nors įgaliojimų nustatyti tokį teisinį reguliavimą atsakovas niekaip nepagrindė“. Taigi, minėtu sprendimu teismas nusprendė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog iš ieškovų negali būti reikalaujama pateikti dokumentus, kurie numatyti norminiame akte, prieštaraujančiame konstituciniam teisinės valstybės principui, o be to, minėti dokumentai turi būti pateikiami ne atsakovui, o savivaldybės institucijai, kuri spręs išduoti ar neišduoti rašytinį pritarimą.

Atsakovo įgalioto asmens nurodyti nesutikimo motyvai laikytini abstrakčiais, formaliais, ir visiškai nekonkrečiais. Savo konkrečius nesutikimo motyvus atsakovas galėjo patvirtinti bet kokio specialisto, galinčio vertinti tokio pobūdžio projektus, išvada, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog atsakovas neduoda sutikimo nepagrįstai. Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo šiuo metu yra prilyginamas paprastajam remontui; atsakovo atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, nes jis nenurodė jokių konkrečių, esminių prieštaravimų dėl projekto ir galimų jo teisių pažeidimų, nors bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė skirti byloje ekspertizę, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Atsakovui nenurodžius konkrečių jo teisės pažeidimų, ieškovams apsunkinama galimybė atsikirsti į jo prieštaravimus. Be to, byloje yra pateikti 2012-07-10, 2014-02-10 raštai, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) pranešė, jog vykdant 2011-10-13 patikrą, nustatyta, kad nešyla butų Nr. 3, 5 ir 7 vonios rankšluosčių džiovintuvai, nes 1 buto patalpose pakeistos pajungimo schemos. Savininkas įpareigotas atstatyti pajungimo schemas į pradinę projektinę padėtį, tačiau savininkas į raginimus nereaguoja (b. l. 19-20, 1 t.). Atsakovas šių įrodymų byloje nepaneigė. Taigi, darytina išvada, jog ieškovams šildymo problemos iš dalies kyla dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja R. M. patvirtino, kad nuo 2015 metų vasaros atsakovui priklausančiame 1-ame bute, kuris yra ieškovų laiptinės pusėje, niekas negyvena. Taigi, atsakovas todėl ir nesureikšmina šildymo problemų šioje laiptinės dalyje. O taip pat pažymėtina, jog ieškovams pateikus prašymą, projektus ir įstatymuose numatytus dokumentus, savivaldybės institucija galutinai turės įvertinti visų šių dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir tik tada spręsti ar išduoti rašytinį pritarimą ieškovų projektams, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas.

Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) byloje taip pat prieštaravo ieškiniui, nurodė, jog ieškovų namas patenka pagal Specialųjį planą į centralizuotai tiekiamos šilumos zoną, todėl atsijungimas nuo CŠT traktuotinas kaip neatitinkantis Specialiojo plano.

Šilumos įstatymo 7 str. 3 d. nustato, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano apraše (b.l.41) numatyta, kad rekonstruojant statinius toje zonoje, kur yra ieškovei priklausantis butas, gali būti numatyta aprūpinti rekonstruojamą pastatą iš vietinių šilumos šaltinių teikiant prioritetą dujų kurui, jei apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant iš vietinio šilumos šaltinio. Specialusis planas numato, jog centralizuotas šilumos tiekimas yra prioritetinis šilumos tiekimo būdus, bet ne vienintelius - specialiajame plane numatyta, kad centralizuoto šilumos tiekimo būdas gali būti keičiamas į kitą būdą.

Teismas šį AB (duomenys neskelbtini) atstovo argumentą atmeta ir dėl to, kad išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėtas Specialusis planas yra patvirtintas 2009 metais, šiuo metu ruošiamas naujas, o savivaldybės komisija kiekvieną prašymą atsijungti nuo CŠT nagrinėja individualiai ir atskirai, todėl išimčių tikrai būna. Be to, tame pačiame name esantis butas Nr. 9 jau yra atsijungęs nuo CŠT (civilinė byla Nr.2A-1574-259/2010).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 41,58 Eur žyminis mokestis (b. l. 7, 1 t.) ir 690 Eur advokato išlaidų (b. l. 123–124, 186, 3 t.), nes jos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių (CPK 93 str.). Valstybei iš atsakovo priteistina 23,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune teisę atsijungti nuo šildymo ir karšto vandens centralizuoto tiekimo įrenginių bei įsirengti autonominį dujinį šildymą be butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune savininko B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Priteisti iš atsakovo B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 731,58 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,63 Eur (dvidešimt tris eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaEdita Šliumpienė