Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1574-259/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-10-05
Bylos Nr.: 2A-1574-259/2010
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-18560-2009-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algimantas Kukalis
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: AB „City Service“
Advokatai: Dalius Mecelica

Civilinė byla Nr.2A-1574-259/2010(Proceso Nr.2-05-3-18560-2009-1)

Pirmos instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus(S)Procesinio dokumento kategorija 25.3, 121.15, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai, atsakovo AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „Kauno energija“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-439-52/2010 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui AB „City Service“ dėl įpareigojimo išduoti projektavimo sąlygas bei projektavimo sąlygų sąvadą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. P. ieškiniu (b.l.3-7) prašė įpareigoti atsakovą AB „Kauno energija“ išduoti jai projektavimo sąlygas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti ieškovei projektavimo sąlygų sąvadą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-12 sprendimu (b.l.103-106) ieškovės ieškinį tenkino ir įpareigojo AB „Kauno energija“ išduoti ieškovei projektavimo sąlygas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų; pareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti ieškovei projektavimo sąlygų sąvadą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų.

Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.15). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog buto šildymo būdas yra centrinis, iš kvart./raj. katilinės (b.l.15). Tačiau ieškovė 2009-03-23 Statybos leidimo Nr. 38-3 GR 91-107 pagrindu (b.l.35) rekonstruodama butą, nori jį atjungti nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos ir įsirengti alternatyvų šildymo būdą - šildymą dujomis (b.l.22). 2009-07-14 ieškovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado buto atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos išdavimo (b.l.10). Kauno miesto savivaldybės administracijos MPD Urbanistikos skyriaus 2009-07-15 pateikė išvadą dėl projektavimo sąlygų sąvado nustatymo Nr. I-40-6-899, kurioje nurodė, jog tam, kad būtų išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, ieškovė privalo pateikti specialiąsias projektavimo sąlygas iš Visuomenės sveikatos centro bei AB „Kauno energija“ (b.l.11). Tačiau AB „Kauno energija“ 2009-07-31 raštu Nr. 20-3563 atsisakė išduoti ieškovei projektavimo sąlygas buto atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos (b.l.12). AB „Kauno energija“ projektavimo sąlygų neišdavus, Kauno miesto savivaldybės administracijos MPD Urbanistikos skyrius 2009-08-20 raštu Nr. 40-2-1234 atsisakė išduoti ieškovei projektavimo sąlygų sąvadą (b.l.9).

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog LR šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. numato galimybę šilumos vartotojams atjungti turimus šilumos prietaisus nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Kadangi ieškovė butą rekonstruoja 2009-03-23 Statybos leidimo pagrindu (b.l.35), teismas sprendė, jog ji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka atjungti jai priklausantį butą nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“, patvirtintų LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617, XI skirsnio nuostatomis, buitinis šilumos vartotojas, siekdamas atjunti jam priklausančią gyvenamąją patalpą nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, privalo atitinkamai savivaldybės institucijai pateikti prašymą gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Prie prašymo turi būti pridedami taisyklėse nurodyti dokumentai. Teismas nustatė, jog visos techninės galimybės įrengti bute savarankišką dujinį šildymą yra (b.l.32), daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai neprieštarauja, kad ieškovė atjungtų jai priklausantį butą nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos ir įsirengtų alternatyvų šildymo būdą (b.l.23-31), UAB „TMT“ išvada „Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“ patvirtina, kad buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nepažeis kitų butų savininkų, kaip centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojų, interesų (b.l.18-21), be to, ieškovė įsipareigojo vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, kurioje nurodyta jai tenkanti dalis dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, bei įsipareigojo pakeisti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose (b.l.33). Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog ieškovės buto atsijungimas nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nepažeis daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, kaip centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojų, teisių bei teisėtų interesų (CPK 178 str., 185 str.). Teismas atmetė atsakovo AB „Kauno energija“ argumentus, jog ieškovės pasirinktas šildymo būdas, t. y. šildymas gamtinėmis dujomis, prieštarauja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui. Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano 1.2 skirsnyje „Specialiojo šilumos ūkio plano sprendimai“ yra įtvirtintas prioritetinis gyvenamųjų patalpų aprūpinimo šiluma būdas, t. y. aprūpinimas šiluma iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b.l.38-44). Tačiau Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas taip pat numato ir atvejus, kai asmenims leidžiama pasirinkti kitą gyvenamųjų patalpų aprūpinimo šiluma būdą – aprūpinimą šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Ieškovės pateiktas „Šilumos tiekimo decentralizacijos, įrengiant dujinį katilą, ekonominis įvertinimas“ liudija, kad atjungus butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo šaltinio ir jį šildant gamtinėmis dujomis kūrenamo katilo pagalba, šildymas bus žymiai pigesnis (b.l.46-48). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, jog AB „Kauno energija“, atsisakydama išduoti ieškovei projektavimo sąlygas buto atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, nepagrįstai remiasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtintu Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiuoju planu, kadangi ieškovės pasirinktas alternatyvus gyvenamosios patalpos šildymo būdas specialiojo plano nuostatoms neprieštarauja.

Apeliaciniu skundu (b.l.107-110) atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1) teismas pažeidė CPK 45 str. nuostatas, neatsižvelgdamas į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija laikytina netinkamu atsakovu byloje, kadangi antrasis ieškinio reikalavimas yra išankstinis ir spręstinas ne teismine, o administracine tvarka. Teismas nevertino Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodyto Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto 2009-04-09 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244. Aprašo 1 punkte nurodyta, jog jis reglamentuoja pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų (pastato šildymo būdo keitimą) ir daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų šildymo ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginių (buto ar kitų patalpų šildymo būdo keitimą) buitinių šilumos vartotojų iniciatyva. Aprašo 2 punkte nurodyta, jog jis parengtas vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193; 2009, Nr. 1-14), ir yra privalomas šilumos ir karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams ir šilumos ūkio srityje veikiantiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kauno miesto savivaldybės administracija tiek savo 2009-10-23 atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog Aprašo 28 punkte nustatyta, kad „<...> kai šilumos ar karšto vandens tiekėjas pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, Urbanistikos skyrius neišduoda projektavimo sąlygų sąvado tiems darbams atlikti ir apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininką - buitinį šilumos vartotoją“. Vadovaudamasis šia nuostata, 2009-08-20 Urbanistikos skyrius raštu Nr. 20-2-1234 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ (b.l.9) informavo ieškovę apie tai, kad sąlygų sąvado prašomiems darbams išduoti negali dėl to, kad buvo gautas motyvuotas šilumos ir karšto vandens tiekėjo atsisakymas išduoti projektavimo sąlygas. Todėl antrasis ieškovės reikalavimas - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, nesant šilumos ir karto vandens tiekėjo išduotų projektavimo sąlygų, buvo išankstinis, neteisėtas ir spręstinas ne teismine, o administracine tvarka, gavus reikiamas projektavimo sąlygas, o Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo būti laikoma atsakovu šioje byloje. Tokia galimybė būtų tik tuomet, jei, turint visus reikiamus dokumentus (projektavimo sąlygas ir kt.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius būtų nepagrįstai atsisakęs išduoti arba nepagrįstai vilkinęs projektavimo sąlygų sąvado išdavimo procesą. Teismas šių Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentų nevertino, atsakovo tinkamumo klausimo ieškovui spęsti nesiūlė (CPK 45 str. 1 d.), neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų sprendime nenustatė ir dėl šių argumentų nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 1 d.;

2) teismas padarė neteisingą išvadą, konstatuodamas, jog AB „Kauno energija“ nepagrįstai rėmėsi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtintu Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiuoju planu (toliau - Specialusis planas). Specialaus plano aiškinamajame rašte (5 psl.) yra aiškiai nurodyta, jog esamiems šios zonos (t. y. centralizuotos) šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos Specialiojo plano. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra centralizuoto tiekimo zonoje, dėl to ieškovės pasirinktas būdas traktuotinas kaip neatitinkantis Specialiojo plano. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-05-21 sprendimas Nr. T-320, kuriuo patvirtintas Specialusis planas yra galiojantis, nenuginčytas ir privalomas vykdyti.

Apeliaciniu skundu (b.l.111-112) atsakovas AB „Kauno energija“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui AB „Kauno energija“ 132 Lt žyminį mokestį, dėl šių motyvų:

1) teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus dėl apsirūpinimo šiluma būdo pakeitimo galimybių ir įgyvendinimo tvarkos, t. y. Šilumos ūkio įstatymo 7 str. ir 9 str., Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą. Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 7 straipsnis numato, jog savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus, 9 straipsnis numato, jog savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. 2009-05-21 Kauno m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-320 patvirtino Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą (toliau – Specialusis planas). Jame yra nustatytos centralizuotos šilumos tiekimo zonos. Specialiojo plano 1.2 skyriuje „Specialiojo šilumos ūkio plano sprendiniai“ įtvirtintas prioritetinis pastatų šildymas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Ieškovės butas yra centralizuotos šilumos tiekimo zonoje, todėl Specialusis planas yra privalomas vykdyti ne tik Kauno m. savivaldybei, bet ir visiems šilumos tiekimo ir vartojimo santykių dalyviams (šilumos tiekėjui ir vartotojams). Todėl, vadovaudamasis Specialiuoju planu, atsakovas AB „Kauno energija“ pagrįstai neišdavė atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygų;

2) Specialiajame plane nurodyta, kad esamiems centralizuoto šilumos tiekimo zonos šilumos vartotojams apsirūpinimo šilumos būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano;

3) Specialiajame plane numatyta, kad statant ar rekonstruojant pastatus centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, numatomas aprūpinimas šiluma iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šioje zonoje gali būti numatyta rekonstruojamą pastatą aprūpinti šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui, kai esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema negali patikimai aprūpinti šiluma. Pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra naujai statomas ar rekonstruojamas, byloje nėra duomenų, kad name esanti šildymo sistema neužtikrina patikimo šilumos tiekimo. Šiame jau pastatytame pastate ieškovė pageidauja atjungti tik vieną butą. Todėl AB „Kauno energija“ pagrįstai neišdavė atsijungimo projektavimo sąlygų;

Šalies argumentai

4) Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 (toliau – Taisyklės), 250 punktas numato, kad daugiabučio namo buto savininkas privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto šildymo būdą ir pateikti eilę dokumentų. Taisyklių 250.1 punktas numato, kad daugiabučio namo buto savininkas turi pateikti priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto šildymo būdą bei valdytojo (administratoriaus) raštišką sutikimą. Analogiška nuostata yra ir 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtintos Šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo 25.1 punkte. Tačiau ieškovė atsijungimo klausimo su namo valdytoju (administratoriumi) UAB „Žaidas“ nederino ir raštiško sutikimo neturi. Vadinasi, ieškovė, norėdama vykdyti atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą (b.l.118-119) atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su atsakovo apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b.l.121-123) ieškovė R. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

Atsiliepimas

1) atsakovo teiginį, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir ieškovės reikalavimai yra pernelyg išankstiniai, paneigia pati atsakovo pozicija. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009-08-20 raštu Nr. 40-2-1234 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ atsisakė išduoti ieškovei projektavimo sąlygų sąvadą, kadangi atsakovas UAB „Kauno energija“ neišdavė projektavimo sąlygų ir gyvenamasis namas, kuriame ieškovė ketina atlikti šilumos tiekimo rekonstrukciją, yra šilumos tiekimo zonoje, kurioje numatytas prioritetinis šilumos tiekimo būdas - centralizuotas šilumos tiekimas. Reiškia, Kauno miesto savivaldybė nesutiko išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dėl dviejų motyvų: 1) kadangi AB „Kauno energija“ atsisakė išduoti projektavimo sąlygas ir 2) kadangi ieškovės prašyme nurodytas kitas nei esamas šilumos gavimo būdas prieštarauja Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimui T-320, kuriuo patvirtintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas (toliau – Specialusis planas). Kadangi atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija kategoriškai nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, darytina išvada, jog yra iškilęs ginčas ir toks atsakymas pažeidžia ieškovės teises, todė1 ginčas spręstinas teismine tvarka;

2) šiam ginčui taikytinos Šilumos įstatymo nuostatas. Šilumos įstatymo Nr. X-1329 7 str. 3 d. nustato, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. To paties įstatymo 7 dalis nustato, kad rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Ieškovės pateikti KTU atlikti paskaičiavimai „(duomenys neskelbtini), Kaune, Šilumos tiekimo decentralizacijos, įrengiant dujinį katilą, ekonominis įvertinimas“ (b.l.46-48) patvirtina, jog butui atsijungus nuo centralizuotos šilumos tiekimo šaltinio ir šildantis individualaus dujomis kūrenimo katilo pagalba, ir jeigu bus suvartojamas toks pat šilumos kiekis, kaip ir ankščiau, šildymas individualaus dujinio katilo pagalba bus pigesnis. Be to, atliktais skaičiavimas nėra įvertinta ir kita nauda, kurią ieškovė gautų atsijungusi nuo centralizuotos šilumos tiekimo: ekonominė nauda, keičiant karšto vandens tiekimą iš centralizuotai į šalto vandens pakaitinimą dujiniame katile, sutaupant mokestį „už gyvatuką“ - 280 Lt/per metus (7 mėn. x 40 Lt), nauda dėl temperatūros reguliavimo paros laikotarpyje, kurią turi dujinis katilas ir kurios negali teikti centralizuota šilumos tiekimo sistema. Todėl teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pasirinktas šildymo būdas bus žymiai pigesnis nei šiuo metu esantis. Dėl šios priežasties norėdama atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją bei įsivesti šildymą ir į jai priklausančias palėpės patalpas, ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Nei vienas teisės aktas nedraudžia pasirinkti ekonomiškesnio šildymo būdo. CK 6.390 str. 1 d. nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams;

3) AB „Kauno energija“ netinkamai vertina Specialųjį planą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu T-320 patvirtintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas patvirtina, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra centralizuoto aprūpinimo šilumos zonoje. Šioje zonoje šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuotos į necentralizuotą numatytas rekonstruojant ar statant naujus namus bei nurodoma, kad esamiems šios zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuoto traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nedraudžia atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Todėl teismas teisingai nustatė, kad Kauno miestų mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas nedraudžia pasirinkti alternatyvaus šildymo būdo, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui (b.l.38-44).

Atsiliepime į atsakovo AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą (b.l.124-126) ieškovė R. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė Šilumos įstatymo Nr. X-1329 7 str. ir 9 str. nuostatas. To paties Šilumos įstatymo 7 str. 3 d. nustato, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. To paties įstatymo 7 dalis nustato, jog rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Iš ieškovės pateiktų KTU atliktų paskaičiavimų matyti, jog butui atsijungus nuo centralizuotos šilumos tiekimo šaltinio ir šildantis individualaus dujomis kūrenimo katilo pagalba, šildymas bus pigesnis. Be to, atliktais skaičiavimas nėra įvertinta ir kita nauda, kurią ieškovė gautų atsijungusi nuo centralizuotos šilumos tiekimo (sutaupoma 280 Lt/per metus mokesčio „už gyvatuką“ ir kt.). Todėl teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pasirinktas šildymo būdas bus žymiai pigesnis nei šiuo metu esantis (b.l.46-48);

2) atsakovas AB „Kauno energija“ netinkamai vertina savivaldybės priimtą šilumos tiekimo specialųjį planą, kadangi jis nedraudžia atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Specialusis planas numato, jog centralizuotas šilumos tiekimas yra prioritetinis šilumos tiekimo būdus, bet ne vienintelius - specialiajame plane numatyta, kad centralizuoto šilumos tiekimo būdas gali būti keičiamas į kitą būdą. Todėl teismas teisingai nustatė, kad Kauno miestų mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas nedraudžia pasirinkti alternatyvaus šildymo būdo, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui (b.l.38-44);

3) nors atsakovas AB „Kauno energija“ nurodo, kad ieškovė nėra gavusi trečiojo asmens sutikimo pakeisti šilumos tiekimo būdą, tačiau ieškovės pateikta 2009-07-15 išvada Nr. 1-40-6-899 „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo“ (b.l.11) patvirtina, kad AB „City Service“ sutiko ir nenurodė jokių specialų eksploatavimo sąlygų, kas leidžia teigti, kad tretysis asmuo ir toliau galės tinkamai teikti šilumą likusiems gyventojams;

4) atsakovo pateiktas apeliacinis skundas patvirtina, kad atsakovas nesąžiningai siekia apriboti ieškovės galimybę pasirinkti jai ekonomiškai naudingą šilumos gavimo būdą, įteisinti savo dominuojančią padėtį, o pateikti skundo argumentai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas yra dėl to, ar pagrįstas šiluminės energijos vartotojo siekis gauti projektavimo sąlygas iš įgaliotų institucijų, kad ateityje pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį, esant centralizuotai namo šildymo sistemai.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 65, 13 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.15). Ieškovė šį butą nuo 2009 metų rekonstruoja pagal 2009-03-23 Statybos leidimą Nr. 38-3 GR 91-107 (b.l.35), bei įrenginėja virš jo palėpę, viso būsimo buto 104, 74 kv. m. plote. Rekonstruodama butą, ieškovė siekia gauti iš atsakovų projektavimo sąlygų sąvadą, kad galėtų pradėti rengti projektą alternatyviam buto šildymo būdui įsirengti ir kad šildyti butą dujomis, ateityje atsijungiant buto šildymą nuo centralizuotos miesto šildymo sistemos (b.l. 9, 10, 12, 22). Atsakovai AB „Kauno energija“ 2009-07-31 raštu Nr. 20-3563 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos MPD Urbanistikos skyrius 2009-08-20 raštu Nr. 40-2-1234 atsisakė išduoti ieškovei projektavimo sąlygų sąvadą (b.l.9, 12, 36).

Atsakovų apeliaciniuose skunduose ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tomis aplinkybėmis, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra centralizuoto tiekimo zonoje, dėl to ieškovės pasirinktas šildymo būdas traktuotinas kaip neatitinkantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtinto Specialiojo plano nuostatų, nes šiai zonai taikomas prioritetinis pastatų šildymas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, teismas tenkindamas ieškinį netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus dėl apsirūpinimo šiluma būdo pakeitimo galimybių ir įgyvendinimo tvarkos, t. y. Šilumos ūkio įstatymo 7 str. ir 9 str. nuostatas, Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procedūras dėl gyvenamojo būsto šildymo būdo pasirinkimo ir būdo pakeitimo galimybių, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kapitališkai rekonstruoja jai priklausantį butą, rekonstrukcijos metu siekia gauti iš atsakovų sąlygas, kuriomis vadovaudamasi galėtų rengti projektą autonomiškai šildytis savo būstą ir atsijungti nuo centralizuoto namui teikiamo šildymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turi teisę ir galimybę gauti iš atsakovų techninių sąlygų sąvadą, kad rengti projektą autonomiškai šildytis savo būstą, kadangi tai neprieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu T-320 patvirtintoms Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano nuostatoms. Šilumos įstatymo 7 str. 3 d. nustato, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano apraše (b.l.41) numatyta, kad rekonstruojant statinius toje zonoje, kur yra ieškovei priklausantis butas, gali būti numatyta aprūpinti rekonstruojamą pastatą iš vietinių šilumos šaltinių teikiant prioritetą dujų kurui, jei apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant iš vietinio šilumos šaltinio. Specialusis planas numato, jog centralizuotas šilumos tiekimas yra prioritetinis šilumos tiekimo būdus, bet ne vienintelius - specialiajame plane numatyta, kad centralizuoto šilumos tiekimo būdas gali būti keičiamas į kitą būdą. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės veiksmai siekiant gauti technines sąlygas yra pagrįsti, teisėti, kadangi neprieštarauja specialiojo plano nuostatoms, ieškovė pateikė duomenis, kad pakeitus šildymo būdą, jos buto šildymo sąnaudos bus mažesnės už esamas (b.l. 18-21).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo būti laikoma atsakovu šioje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog atsakovas AB „Kauno energija“ 2009 07 17 raštu ieškovei išaiškino, jog su prašymu dėl šildymo būdo parinkimo ji turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją (b.l. 36). Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 08 20 raštu (b.l. 9) ieškovei pranešė, kad atsisako išduoti ieškovei sąlygas. Esant šioms faktinėms aplinkybėms nėra pagrįsta atsakovo pozicija dėl jo procesinės padėties nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šiuo atveju nėra tikslinga byloje spręsti atskirai AB „Kauno energija“ veiksmų teisėtumą, po to ieškovei kreiptis administracine tvarka į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Tai pažeistų įstatymo leidėjo įtvirtintus proceso tikslus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (LR CPK 2 str., 7 str.).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (LR CPK 178 str., 185 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio protokole nurodoma, kad teisėjas D. Stralkus protokolą pasirašo 2010 05 11 (b.l. 102), kuriame nurodoma, kad 2010 05 12 skelbiamas 2010 05 12 teismo sprendimas. Teisėjų kolegija laiko, kad neteisingai įrašyta data (2010 05 11) yra paprastas rašymo apsirikimas, kadangi iš bylos medžiagos ir jos eigos matyti, kad teismo posėdis buvo atidėtas 2010 05 12 d. (b.l. 101, antra pusė), 2010 05 12 teismo posėdžio metu buvo paskelbtas 2010 05 12 teismo sprendimas (b.l.102, 1 pastraipa).

Atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos atstovavimo1100 lt išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti R. P. (a.k(duomenys neskelbtini) iš AB „Kauno energija“ (į.k. 235014830) 550 lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) 550 lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgimantas Kukalis