- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- eI2-4708-816/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- I. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Aiškus“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aiškus“, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. T. (I. T.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 24S247118, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760364856, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPI?) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, nes pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aiškus“ (toliau – Bendrovė) vadovas. Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodyta? veikla? Lietuvos Respublikoje, kurioje visa? darbo laika? dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendoriniu? metu? vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) verte? sudaro ne mažiau kaip 28 000 euru?, iš kuriu? ne mažiau kaip 14 000 euru? – pareiškėjo investuotos lėšos ar kitas turtas.
Pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad: 1) Bendrovėje nustatytu laiku nedirbo pakankamai darbuotojų, kurie atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei, kad šiems darbuotojams tam tikrą laiką buvo mokamas mažesnis negu UTPĮ numatytas darbo užmokestis; 2) pareiškėjui nuo 2023 m. gegužės mėn. buvo mokamas mažesnis negu prašyme nurodytas darbo užmokestis.
Teigia, kad Bendrovė užsiėmė nekilnojamojo turto vystymo veikla. Verslas Bendrovei sekėsi gerai iki 2023 m. Bendrovė 2021 m. turėjo 638 016 Eur pardavimo pajamų, o 2022 m. – 111 570 Eur pardavimo pajamų. 2023 m. birželio mėn. pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas ir dalininkas, pradėjo nuolat blogai jaustis, dėl to nuo Bendrovės reikalų iš dalies atsitraukė, tačiau nepaisant prastos savijautos stengėsi dalyvauti Bendrovės valdyme. Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl jo sunkios ligos, atsižvelgiant į jo garbingą amžių (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. nebuvo darbingas. (duomenys neskelbtini) liga buvo diagnozuota ir kitai Bendrovės akcininkei. Bendrovės valdymo organams negalint dalyvauti Bendrovės valdyme dėl sveikatos, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, ko pasėkoje Bendrovei 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla Nr. eB2-699-777/2023. Siekiant stabilizuoti Bendrovės veiklą, buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuris numatė labai ryškų išlaidų apribojimą, kas taip pat nulėmė Bendrovės mokamų darbo užmokesčių dydžius. Bendrovei susiduriant su iššūkiais statybų sektoriuje sumažėjo Bendrovės pajamos, todėl Bendrovė negalėjo išlaikyti pakankamai darbuotojų bei jiems mokėti UTPĮ numatytą darbo užmokestį.
Pareiškėjo vertinimu, šiuo metu pareiškėjas galėtų grįžti prie Bendrovės valdymo, juo labiau, kad jau yra patvirtintas detalusis planas ir Bendrovė gali toliau vystyti planuotą statybų projektą, tačiau atsakovas panaikino jam išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Vykdant patvirtintą restruktūrizavimo (Bendrovės veiklos atkūrimo) planą, šiuo metu už 88 000 Eur yra parduodami Bendrovei priklausantys vandentiekio tinklai, kurių pardavimas, kartu su pareiškėjo grįžimu prie vykdomos veiklos, atstatys Bendrovės veiklą, Bendrovė galės vėl mokėti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, UTPĮ numatytą darbo užmokestį bei Bendrovė atitiks jai keliamus reikalavimus. Taip pat pareiškėjui grįžus į darbą jam bus mokamas prašyme nurodytas darbo užmokestis.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo atsižvelgti į anksčiau pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nuo pat leidimo laikinai gyventi pakeitimo pradžios Bendrovė neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu (2023 m. sausio mėn. bendras Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, mokamas darbo užmokestis buvo 3 700 Eur, o po leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2023 m. vasario 28 d.) bendras darbo užmokestis jau vasario mėn. sumažėjo iki 2 847,37 Eur ir kiekvieną mėnesį vis mažėjo, nors Migracijos departamentui buvo pateikti 2023 m. sausio 1 d. sudaryti darbo sutarčių priedai, kuriuose buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams bus mokamas 1 800 ir 1 900 Eur siekiantys darbo užmokesčiai, tačiau faktiškai sutarties prieduose nurodytas mokėti darbo užmokestis, buvo mokėtas tik prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimo metu; 2023 m. rugsėjo mėn. buvo atleistas darbuotojas, naujas (-i) darbuotojas (-i) priimtas (-i) nebuvo – t. y. asmuo neužtikrino, kad atitiks UTPĮ nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką; asmuo, pasikeitus aplinkybėms, dėl naujo leidimo laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį į Migracijos departamentą nesikreipė), taip pat tai, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo nurodyta, kad asmeniui, kaip Bendrovės vadovui, bus mokamas 1 000 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau nuo 2023 m. gegužės mėn. faktiškai buvo mokamas darbo užmokestis, nesiekiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (0–772,73 Eur), todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas buvo formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, bet ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.
Teigia, kad pareiškėjo valdomoje Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis 2023 m. sausio mėn. – 3 700 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 847,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 1 700 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 1 445 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 313,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 890,48 Eur, o Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3 578 Eur, be to, 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje nėra nei vieno darbuotojo, atitinkančio UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas bei jo valdoma Bendrovė nuo 2023 m. vasario mėn. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių, ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aiškus“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad Bendrovės veiklai ir finansiniams sunkumams atsirasti didelę įtaką turėjo ir tai, jog Bendrovės valdytojui I. T. ir akcininkei O. L. stipriai pablogėjo sveikata susirgus (duomenys neskelbtini) ligomis. Dėl šios priežasties nurodyti asmenys objektyviai negalėjo dalyvauti Bendrovės valdyme, priimti būtinų strateginių sprendimų ir vystyti Bendrovės veiklą, kad ji gautų pelno, iš kurio būtų galima išlaikyti Bendrovės darbuotojus.
Pažymi, kad vykdant patvirtintą restruktūrizavimo planą, šiuo metu už 88 000 Eur yra parduodami Bendrovei priklausantys vandentiekio tinklai, kurių pardavimas, kartu su akcininkų grįžimu prie vykdomos veiklos, atstatys Bendrovės veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovės vertinimu, jei bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Bendrovės akcininkams, t. y. I. T. ir O. L., Bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymas bus itin apsunkintas. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad akcininkai betarpiškai rūpinasi ir dalyvauja Bendrovės veikloje, o kitų asmenų dalyvavimas vadovaujant Bendrovei tik padidins restruktūrizuojamos Bendrovės administravimo išlaidas.
Teigia, kad pareiškėjas yra sąžiningas, nepiktnaudžiauja migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje. Aktyvi pareiškėjo veikla Bendrovės restruktūrizavime leidžia daryti išvadą dėl jo sąžiningo siekio vykdyti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi ir (ar) gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentas. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad negalėjo dirbti nuo 2023 m. balandžio-gegužės mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėn. Lietuvoje gyvena nuo 2013 metų. Įmonė 2013-2018 metais prekiavo iš Ukrainos produkcija, vėliau perėjo į nekilnojamojo turto vystymo sritį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad reikalavimai yra imperatyvūs ir priežastys, dėl kurių reikalavimai nevykdomi, nėra svarbios. Šioje byloje priimtame sprendime įmonės fiktyvumo klausimas nekeliamas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą tenkinti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2025 m. vasario 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad:
Pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU1 dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 23S20424 pakeitė užsieniečiui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. vasario 28 d. užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760227896, galiojantis iki 2023 m. spalio 18 d. 2024 m. birželio 18 d. įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760364856, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d.
Migracijos departamentas ginčijamu 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760364856, galiojantį iki 2025 m. vasario 28 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; įmonė, kurios vadovas yra asmuo, neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies punkte nustatytų reikalavimų.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu: paaiškėja, kad yra šio UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai (2 punktas); nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 punktas).
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Bet kuri įstatyme įtvirtinta alternatyva yra pakankama atsisakyti išduoti leidimą arba jį panaikinti.
Migracijos departamentas, vykdydamas pareiškėjo patikrinimą tikslu nustatyti, ar pareiškėjo valdoma Bendrovė tęstinį laikotarpį atitinka UTPĮ nustatytas sąlygas, nustatė, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 puntą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kai yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti.
Pareiškėjas, skunde iš esmės neneigia, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijaus, tačiau teigia, kad atsakovas turėjo vadovautis gero administravimo principu ir įvertinti tai, kad Bendrovė šiuo metu yra pajėgi atstatyti veiklą ir vėl atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus.
UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad Migracijos departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam UTPĮ suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą.
Aptariamu atveju reikšmingais laikytini Migracijos departamento nustatyti faktai – kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių. Bendrovėje prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai, atitinkantys UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės abu darbuotojai buvo atleisti 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje dirba tik pareiškėjas. Nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje nėra nei vieno darbuotojo, atitinkančio UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Bendrai mokamas darbo užmokestis buvo: 2023 m. sausio mėn. 3 700 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 847,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 1 700 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 1 445 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 313,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 890,48 Eur, o Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3 578 Eur, be to, 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje nėra nei vieno darbuotojo, atitinkančio UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjui nuo 2023 m. gegužės mėn. faktiškai buvo mokamas darbo užmokestis, nesiekiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (0–772,73 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju panaikinti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Pareiškėjas skunde ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Bendrovė vykdo restruktūrizavimo planą ir ketina atsistatyti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Aiškus“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas O. D. (toliau – administratorius), nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d. 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Aiškus“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 137 422,04 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartyje civilinės bylos Nr. eB2-255-777/2024 nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai O. L., turinti 50 proc. bendrovės akcijų, ir I. T., turintis 50 proc. bendrovės akcijų, patvirtino bendrovės restruktūrizavimo plano projektą. Teismas nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą nurodė, kad atsakovė veiklos nesustabdė, o toliau ją tęsia. 2023 m. įmonėje yra apdrausti 4 darbuotojai. Įmonė planuoja pradėti statyti 165 kv. m. ploto namą, vyksta Detaliojo plano derinimas ir tvirtinimas. Įmonės gyvybingumą įrodo planuojama ir atliekama strateginė pertvarka: įmonė planuoja parduoti ilgalaikį turtą. Po turto realizavimo įmonės apyvartoje planuojama turėti apie 80 000 Eur, kas leis atsiskaityti su kreditoriais (išskyrus akcininkus). Po detaliojo planavimo pabaigos įmonė tęs komunalinių tinklų statybų darbų organizavimo ir vykdymo veiklą. Iki įmonės turto realizavimo arba naujų projektų vykdymo pradžios įmonės akcininkai įsipareigojo padengti apyvartinių lėšų trūkumą įmonės veiklai vykdyti. Akcininkai skolins pinigus įmonei reikiama apimtimi, kad nesustotų įmonės veikla. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, dedant atitinkamas pastangas ir su įmonės kreditorių pagalba gali būti realiai įgyvendintos. Teismas sprendė, kad įmonė yra gyvybinga.
Tačiau pažymėtina, kad restruktūrizavimo byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Taigi duomenys, kurie buvo pateikti Migracijos departamentui dėl Bendrovės atitikimo UTPĮ reikalavimams nebeatitinka tikrovės.
Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą. Diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Tačiau konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimą, 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą).
Pareiškėjo argumentai, susiję su Migracijos departamentu neįvertinimu, kad Bendrovė objektyviai susidūrė su finansiniais sunkumais, teisėjų kolegijos vertintini kaip nepagrįsti, kadangi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindais (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje bylos eA-4983-624/2017).
Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl gero viešojo administravimo principo nesilaikymo šiuo atveju dėl to, kad įmonė nėra fiktyvi, pareiškėjas nepiktnaudžiauja migracijos procedūromis, neturi faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Kaip minėta, šioje byloje ginčijamame administraciniame sprendime nekeliami nurodyti įmonės veiklos fiktyvumo ar pareiškėjo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis ar nelegalios migracijos klausimai. Tai, kad atsakovas veikia pagal galiojančius teisės aktus vykdydamas migracijos kontrolę ir neišskiria užsieniečio iš kitų, t. y. laikosi lygybės prieš įstatymą reikalavimų, negali būti laikoma gero viešojo administravimo reikalavimo pažeidimu. Pažymėtina, kad su gero viešo administravimo principo pažeidimu neturi sąsajų ir argumentai apie tai, kad Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į įmonės situaciją, ekonomines veiklos vykdymo sąlygas ir laikinus finansinius sunkimus, vykstantį restruktūrizavimo procesą, kadangi tokių sąlygų įvertinimo, svarstant dėl užsienio teisėto buvimo Lietuvoje pagrindų egzistavimo, galiojantys teisės aktai nenumato. Atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai, privaloma teisėtumo principo laikymasis ir veikimas savo kompetencijos ribose, kas taip pat įeina į gero viešojo administravimo principo turinį.
Dėl pareiškėjo posėdyje išsakyto argumento, kad jam nebuvo suteikta teisė pateikti savo poziciją iki Sprendimo priėmimo, pažymėtina, kad pareiškėjas teisminio proceso metu turėjo teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus, paneigiančius Sprendimo teisėtumą. Tačiau jis nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodė, kokius konkrečius dokumentus, duomenis jis norėjo pateikti Departamentui, kurie įrodytų ar paneigtų byloje reikšmingas aplinkybes. Todėl aplinkybė, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją iki Sprendimo priėmimo, nelaikytina sudariusia kliūtis atsakovui priimti pagrįstą sprendimą.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.