Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-564-805/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
e1-564-805/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16641-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-564-805/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16641-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. D. 2021 m. gegužės 24 d. apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo V. D. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. apie 16.25 val. jis, būdamas neblaivus, nes dieną gėrė alkoholio, t. y. alaus 6 laipsnių stiprumo, vairavo jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamus. Pravažiavo tiesiai per Birštono miestą ir, pravažiavus (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjus policijos pareigūnui prie jo automobilio, jis pasakė jog neturi teisės vairuoti, padavė pareigūnui automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir prisipažino jog yra neblaivus. Jam alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, antro patikrinimo metu nustatytas 2,46 promilių girtumas. Teisės vairuoti neturi, nes nėra laikęs egzaminų ir niekada vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, nes jį 2021 m. gegužės 1 d. pirko iš P. M. už 650 Eur. Automobilio savo vardu užsiregistruoti nespėjo. P. M. taip pat savo vardu nebuvo užregistravęs šio automobilio. Automobilis yra registruotas A. K. vardu. t. y. to asmens, iš kurio automobilį pirko P. M..

Liudytojas E. B. parodė, jog patruliuojant 2021 m. gegužės 24 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog link (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), važiuoja Opel Zafira markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevruoja po kelią. Jiems žiedu įvažiavus į (duomenys neskelbtini), priešais pamatė atvažiuojantį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip vėliau buvo nustatyta, automobilį vairavo V. D., kuris nurodė, jog vairuotojo teisių jis nėra turėjęs. Bendraujant su vairuotoju nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Tai sukėlė įtarimą, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Paklausus vairuotojo ar jis yra vartojęs alkoholio, šis prisipažino jog prieš dvi valandas gėrė alaus. V. D. alkotesteriu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, antro patikrinimo metu buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas. Taip pat buvo nustatyta jog automobilis priklauso pačiam V. D., nes jis jį 2021 m. gegužės 1 d. pirko iš P. M..

Be kaltinamojo V. D. prisipažinimo, liudytojo E. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pilkos spalvos automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs dešinėje gatvės pusėje, priekinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį daiktadėžėje yra tuščia taurelė. Automobilio salone, kairėje pusėje ant galinio kilimėlio yra tuščias butelis, ant kurio užklijuota etiketė su užrašu „Lithuanian VODKA Auksinė ORIGINALI LIETUVIŠKA DEGTINĖ 0,7 l talpos, 40 procentų stiprumo“. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, užplombuotas;

daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 5.01 min., užfiksuotas automobilio vairuotojas V. D., kuris sėdi automobilyje vairuotojo vietoje ir yra sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnei paklausus ar jis yra blaivus, V. D. atsako jog nelabai. Vairuotojo kalba nerišli. Pareigūnei paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas V. D. atsako, jog teisės vairuoti neturi, jos visai neturėjo, prieš dvi valandas išgėrė litrą alaus. Alkotesteriu patikrinamas V. D. blaivumas. Pirmo patikrinimo metu nustatytas – 2,44 promilių girtumas. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė – 2.02 min., užfiksuotas V. D. antras blaivumo tikrinimas, kai jam nustatytas 2,46 promilių girtumas;

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuris patvirtina, jog automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 24 d. 17.20 val. iš (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę;

neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, kad V. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Atliktas tikrinimas alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo laikas 16.28 val., rodmenys – 2,44 promilės, antro tikrinimo laikas 16.46 val., rodmenys – 2,46 promilės. Su tikrinimo rezultatais V. D. sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, užfiksuotas 2,44 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už V. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio, prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neturint tam suteiktos specialiosios teisės, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis V. D. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėje, baustas administracine tvarka, anksčiau dirbęs, o šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso, bylos duomenimis sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pastovių pajamų, neturi, proceso išlaidų nėra, nes kaltinamasis sumokėjo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, V. D. sutinkant skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, kurią prašoma išdėstyti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau, pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019), yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Todėl, vertinant tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir prašo leisti jam paskirtą baudą išmokėti per 12 mėnesių laikotarpį, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesant pateiktų išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę-šeiminę padėtį, turimus išlaikytinius, skolinius įsipareigojimus ir pan., kas sąlygotų kitokį sprendimą, kaltinamojo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir V. D. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, tačiau trumpesnis nei, kad prašo jis, t. y. 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,44 promilių) girtumo laipsnį, nepaisant to, kad kaltinamasis bylos duomenimis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu. 2021 m. balandžio 27 pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujasis savininkas P. M.. 2021 m. gegužės 7 d. laikinai įregistruota transporto priemonė išregistruota. Iš 2021 m. gegužės 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis V. D. įsigijo už 650 Eur iš P. M.. 2021 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu P. M. patvirtino, jog jis automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. D., o pats jį pirko iš A. K.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad kaltinamasis V. D. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šiuo atveju kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, be to, vairavo neturėdamas specialiosios tam suteiktos teisės, todėl prokuroro siūlymu konfiskuotinas automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, kuris 2021 m. birželio 1 d. pakvitavimu perduotas saugoti pačiam kaltinamajam, adresu (duomenys neskelbtini), nes priešingu atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. laikinai apribota V. D. nuosavybės teisė į automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam V. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 54 MGL (2 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. D. priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti V. D. adresu (duomenys neskelbtini).

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Automobiliui Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Išaiškinti V. D., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti V. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė