Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė antstolis Marekas Petrovskis, UAB „Saudinga“, UAB Medicinos bankas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Marekas Petrovskis patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Suinteresuotas asmuo UAB „Saudinga“ atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0123/15/00647 matyti, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje yra vykdomas Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro 2015-02-24 išduotas vykdomasis įrašas Nr. JŠ-1519 dėl 1 666 140,18 Eur ir 6 mėn. kintamų palūkanų skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saudinga“, subsidiarios skolininkės A. K. S. išieškotojos UAB Medicinos banko naudai. 2015-05-27 Patvarkymu Nr. S-3491 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir skolininkei UAB „Saudinga“ išsiųstas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-3492. Taip pat skolininkėms UAB „Saudinga“ ir A. K. S. išsiųstas raštas „dėl sprendimo vykdymo“, kuris skolininkei A. K. S. įteiktas 2015-04-14. 2015-05-27 Turto arešto aktu areštuotas skolininkei A. K. S. priklausantis nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini) Antstolis 2015-06-25 Patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-4448, pagal išieškotojos pateiktą UAB Resolution valuation turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8445, nustatė areštuoto turto vertę 202 734 Eur. Skolininkė A. K. S. 2015-07-02 pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, kuriais prašė: 1) panaikinti 2015-06-25 Patvarkymu „Dėl turto vertės nustatymo“ Nr. S-4448 vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/00647 atliktą Turto įkainojimą; 2) Turtą įkainoti pagal skolininkės pateiktus patikslintus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie vidutinę turto rinkos vertę; 3) nesutinkant Turto įkainoti pagal patikslintus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie vidutinę turto rinkos vertę, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Atsižvelgdamas į skolininkės A. K. S. pateiktus prieštaravimus, antstolis 2015-07-16 patvarkymu Nr. S-5079 paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“. 2016 m. liepos 13 d. antstolis, susipažinęs su UAB „Verslavita“ 2016-07-13 pateikta eksperto išvada Nr. EKN-16-006, priėmė patvarkymą Nr. S7421, kuriuo nustatė viso turto vertę – 282000,00 Eur. Minėtam patvarkymui įsiteisėjus, antstolis paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytines: pradžios data – 2016-08-04, pabaigos data 2016-09-05, pradinė pardavimo kaina – 225600,00 Eur. Skolininkė A. K. S.pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo pripažinti antstolio sprendimą vykdyti įkeisto turto varžytynes, nustačius turto kainą 282 000 Eur, neteisėtu.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Respublikos CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 str.).

Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Antstolio pareiga yra įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2015-06-25 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-4448, pagal išieškotojos pateiktą UAB Resolution valuation turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-14-08-22-8445, nustatė areštuoto turto vertę 202 734 Eur. Antstolis, siekdamas objektyvumo ir nešališkumo ir atsižvelgdamas į A. K. S.2015-07-02 pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, kuriuose vienas iš skolininkės prašymų buvo nesutinkant Turto įkainoti pagal patikslintus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie vidutinę turto rinkos vertę, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, 2015-07-16 patvarkymu Nr. S-5079 paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“. 2016-07-13 antstolio patvarkymu nustatyta areštuoto turto vertė pagal 2016-07-13 eksperto UAB „Verslavita“ pateiktą išvadą EKN-16-006.

Išanalizavus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus, nustatyta, kad išrašuose nurodytos turto vertės nustatytos vadovaujantis masinio vertinimo duomenimis, ne individualizuotai, todėl toks turto vertinimas laikytinas bendro pobūdžio. Vien tik aplinkybė, jog VĮ Registrų centro išrašuose ginčo turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, nurodyta mažesnė, nei ekspertizės akte nurodoma turto vertė, nelaikytina pagrindu, dėl kurio antstoliui turėjo kilti abejonė dėl to, ar areštuotas turtas yra tinkamai įkainotas.

Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, turtas įvertintas remiantis 2016-07-13 ekspertizės aktu Nr. EKN-16-006. Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė A. K. S. teisės aktų nustatyta tvarka 2016-07-13 atliktos ekspertizės dėl turto įkainojimo neskundė, antstolio Mareko Petrovskio veiksmų ar surašytų dokumentų neskundė.

Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog 2016-07-13 ekspertizės aktas Nr. EKN-16-006 yra išsamus, jame nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, duoti pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados, turto ekspertizė buvo atlikta ekspertui apžiūrėjus konkretų vertinamą nekilnojamąjį turtą, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto individualias savybes, ypatumus ir trūkumus, lemiančius šio konkretaus objekto vertę, antstolis pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta ginčo objekto rinkos verte ir nustatyta kaina. Kitų įrodymų, kurie leistų antstoliui suabejoti nekilnojamojo turto verte, pareiškėjas nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis turėjo suabejoti nustatyta turto verte.

Darytina išvada, jog antstolis maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdamas išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviam turto vertės nustatymui 2015-07-16 patvarkymu skyrė ekspertizę. Antstolis, neturėdamas pagrindo abejoti 2016-07-13 ekspertizės išvada, teisėtai ir pagrįstai surašė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, kuris nebuvo skundžiamas, o jam įsiteisėjus (t. y. per nustatytą terminą nepateikus skundo dėl antstolio veiksmų, taip pat skolininkei nesuradus ir nepasiūlius savo turto pirkėjo už kainą ne mažesnę, nei turtas įvertintas), pagrįstai paskelbė areštuoto nekilnojamojo turto varžytines, nustatant pradinę turto kainą – 225 600,00 Eur. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 718 str. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Konstatuotina, jog varžytynėse nustatyta pradinė pardavimo kaina buvo nurodyta laikantis Lietuvos Respublikos CPK 718, 722 str. nustatytos tvarkos. Todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai paskelbė skolininkės turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių nustatytai pradinei turto pardavimo pirmose varžytynėse kainai (225 600,00 Eur).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjos A. K. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.