Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimo O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

O. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, t. y. už nedidelį chuliganizmą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad O. P. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo E. B. ir J. B., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šališkų kaimynų paaiškinimais.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo formaliu rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu. Tačiau minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą – tiek konflikto dalyvių, tiek kaimynų V. ir D. N. paaiškinimai yra neišsamūs, remiantis jais negalima daryti kategoriškos išvados nei dėl konflikto iniciatorių, nei dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų dokumentų (b. l. 24-32) matyti, jog tarp kaimynų susiklostę santykiai yra konfliktiški, kas tam tikra dalimi patvirtina apeliantės teiginius dėl galimo suinteresuotumo. Tačiau nagrinėjamoje byloje jokie asmenys, matę įvykį teismo posėdžio metu apklausti nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimą O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.