- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2392-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21332-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. I.
- Nukentėjusysis
- R. L., R. V.
- Civilinis ieškovas
- L. L., V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. I. (A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą (bauda sumokėta),
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016 m. gegužės 1 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Pilies g. 24, prie viešbučio „Narutis“, vidiniame kieme, grasindamas nepilnamečiui R. L., gim. 1998 m., tuoj pat prieš jį panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš R. L. jo motinai L. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, 335 eurų vertės, tuo padarydamas L. L. 335 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. I. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. gegužės 20 d., apie 18.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Stoties g., ties namu Nr. 14, troleibusų stotelėje, paprašė R. V., gim. 1999 m., leisti paskambinti mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S5“, priklausančiu jo tėvui V. V., gim. 1969 m., po ko, paėmęs telefoną, jo nebegražino ir, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš R. V. paėmė telefono įkroviklį „Power Bank“ ir jo negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiam V. V. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, 540 eurų vertės bei telefono įkroviklį „Power Bank“, 20 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiam V. V. 560 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi A. I. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtindamas visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nukentėjusįjį R. L. pažinojo, buvo geri pažįstami, iki nusikaltimo bendravo 2-3 metus. Kaltinime nurodytą dieną jis paskambino savo draugui T., paklausė, kur pastarasis yra, taip pat pasidomėjo, ar šalia yra R. L. Sužinojęs, kad T. kartu su neformalais, rokeriais, sėdi viešbučio „Narutis“ kiemelyje, o kartu su jais yra ir R. L., nurodė atvažiuosiantis iki jų ir paprašė palaukti. Tuomet kartu su draugais nuvyko prie T. nurodyto viešbučio, priėjo prie R. L. ir paprašė paeiti į šoną pakalbėti. Kartu su R. L. pasitraukė į šoną ir jis pradėjo nukentėjusiajam aiškinti, kad šis neva turi kartu su juo padengti skolą kaltinamojo pažįstamam M. J., nors realiai R. L. nebuvo nieko skolingas. Kaltinamojo teigimu, prieš keletą mėnesių iki įvykio jis buvo pasiskolinęs iš M. J. telefoną „Nokia“, kurį paskui davė R. L., paimdamas iš pastarojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“, vėliau tą telefoną pardavė, dėl ko R. L. kreipėsi į policiją. R. L. nebuvo nieko skolingas, tai jis iš jo paėmė (tiksliau, pavogė) minėtą telefoną, tuo tarpu R. L. grąžino jam duotąjį „Nokia“ telefoną, tik M. J. jo jau nebenorėjo, aiškino neva šis subraižytas ir pradėjo reikalauti pinigų. Tokiu būdu kaltinamasis sugalvojo, kad sumokėti turėtų ir R. L. Šiam nesutikus, liepė atiduoti telefoną. Jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vieną kartą stumtelėjo nukentėjusįjį, tada pasakė jam keletą rusiškų keiksmažodžių, duodamas suprasti, kad šiam blogai baigsis, jei neatiduos telefono. Matė, kad R. L. išsigando ir atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“. Paėmęs telefoną kaltinamasis nuvažiavo į lombardą, pridavė aparatą, gaudamas už jį 65 Eur (iš jų 50 Eur atidavė M. J., o likusius pasiliko sau). Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Supranta, kad toks jo poelgis yra nepateisinamas, nori pakeisti gyvenimą, ruošiasi karinei tarnybai, į kurią yra šaukiamas nuo spalio mėn. (t. 2, b. l. 28-36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. L. parodė 2016-05-01, apie 14.00 val., atvažiavęs į miestą susitikti su savo draugais. Nuėjo į viešbučio „Narutis“ vidinį kiemą, esantį adresu Pilies g. 24, Vilniuje. 15.30 val. į šį kiemą atėjo jam iš matymo pažįstamas A. I., kuris jį nusivedė į šalį pasikalbėti. Paėjus į šalį kartu su A. I., prie jo priėjo A. draugai (trys ar keturi), jų jis nepažinojo. Tuomet A. pradėjo aiškinti neva jis jam yra už kažką skolingas, nors nukentėjusysis žinojo, kad nebuvo jokios skolos. A. I. pradėjo iš jo reikalauti telefono, o tuo metu A. draugai jį pasivedė už namo. Tada jis sutiko A. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, pilkos spalvos, su juodu dėklu. Telefone buvo įdėta „Tele 2“ ryšio kortelė, kurią A. I. jam grąžino, t. y. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukęs telefoną, išėmė kortelę, kurios Nr. 860655472, ir atidavė. Po to A. I. kartu su savo draugais nuėjo nežinoma kryptimi (t. 1, b. l. 52). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. L. parodė A. I. pažįstantis nuo vaikystės. 2015 m. rudens pabaigoje jam paskambino A. ir pasiūlė išeiti į lauką, prie stotelės pasikalbėti. Jam išėjus, A. atvažiavo autobusu su dviem draugais. Iš pradžių jis ramiai kalbėjosi su juo, po to pasakė, kad jo pažįstami („metalistas ir pankas“) apvogė A., paėmė 200 Eur ir jo mobiliojo ryšio telefoną. Jis A. I. pasiūlė pasakyti, kas tai per vaikinai, prašė juos apibūdinti, tačiau A. pasakė, jog jam nesvarbu, jis nori jo telefono kaip užstato, liepė iki kitos dienos surasti tuos, kurie apvogė A. I., o tada A. jam grąžintų telefoną. A. I. paprašė parodyti savo telefoną, R. L. jį („Samsung Galaxy S4“) išsitraukė, o tada A. tą telefoną paėmė jam iš rankų. Paėmęs telefoną, A. išėmė SIM kortelę, kurią atidavė, o taip pat jam (R. L.) davė seną „Nokia“ telefoną, kad galėtų su juo kitą dieną susisiekti. Po to A. I. su draugais išėjo. Kitą dieną jis iš pastarojo skambučio nesulaukė, todėl nuėjo į 4-ąjį PK rašyti pareiškimą dėl telefono. Po vieno ar dviejų mėnesių policijos pareigūnai surado jo telefoną, kuris buvo ne pas A. I., o pas kažkokį kitą žmogų, paaiškinusį, jog telefoną nusipirko stoties rajone iš nepažįstamo asmens. Tą telefoną pareigūnai jam sugrąžino. Po kurio laiko A. I. vėl sutiko autobuse, jis A. paklausė, kas čia per nesąmonė buvo, o šis atsakė, kad minėtą telefoną iš jo atėmė draugas, kuris vėliau tą aparatą dar ir pardavė. Dar po kurio laiko R. L. vėl sutiko A. I. ir šis jam pasakė, kad jis (R. L.) jam yra skolingas už „Nokia“ telefoną. To telefono R. L. tuo metu su savimi neturėjo (buvo paliktas namuose), po ko A. I. pareikalavo 80 Eur tam, kad galėtų grąžinti skolą. Jis pinigų A. I. nedavė ir tiesiog išėjo. Po kurio laiko vėl sutiko A. ir grąžino „Nokia“ telefoną. 2016 m. balandžio ar gegužės mėn., tikslios datos neatsimena, draugai jam pasakė, kad jo dėl kažkokios skolos grąžinimo ieško A. I. Gegužės mėn., tikslios datos ir laiko neatsimena, jis su draugais buvo viešbučio „Narutis“ kieme. Tada atėjo A. I. kartu su 3 ar 4 draugais. A. priėjo prie jo ir liepė jam grąžinti skolą, nors jis šiam ir nebuvo skolingas, dėl ko jokių pinigų nedavė. Tada A. su draugais pradėjo jį tempti už kampo, kur nėra kamerų. Kadangi, kiek jis žino, A. I. yra boksininkas ir dar su juo buvo draugai, R. L. nurodė išsigandęs, kad gali būti fiziškai sužalotas, todėl atsegė striukę ir pasakė A. pasiimti telefoną, ką šis ir padarė. Paėmęs telefoną A. I. ištraukė iš aparato SIM ir atminties korteles, kurias jam atidavė. Taip pat jis išgirdo A. ir jo draugų pokalbį apie tai, kad A. pirkėjui prisistatė kitu vardu ir pardavė telefoną, kai pirmą kartą buvo jį iš jo paėmęs. Nukentėjusysis pažymėjo, kad po to, kai buvo paimtas telefonas, A. I. kartu su draugais jam pagrasino, kad jį pagaus ir sumuš, jei tik jis parašys pareiškimą. Dėl šios priežasties pareiškimą į policijos komisariatą parašė ne iš karto, o vėliau. Su juo kartu buvo jo draugas A. Ž., kuris galėtų paliudyti apie įvykį (t. 1, b. 1. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2016-05-01, apie 15.30 val., jai paskambino sūnus į namų telefoną iš draugo mobiliojo ryšio telefono ir pranešė, kad jam būnant Vilniuje, Pilies gatvėje, už viešbučio „Narutis“, iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, tamsiai pilkos spalvos, įdėtas į knygutės formos įdėklą. Sūnus buvo susitikęs su draugais už viešbučio „Narutis“, tada prie jo priėjo A. I., kuris sūnų nusivedė į šalį ir liepė atiduoti telefoną. Asmuo, kuris paėmė sūnaus mobiliojo ryšio telefoną, yra jos sūnaus pažįstamas A. I., jam apie 18-20 metų, gyvena Naujoj Vilnioje (t. 1, b. 1. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad A. I. ir R. L. yra jo pažįstami, abu pažįsta neseniai. 2016-05-01 jis su savo draugais buvo Pilies gatvėje, viešbučio „Narutis“ vidiniame kieme, R. L. buvo kartu su jais. Bebūnant minėtoje vietoje gavo SMS žinutę iš A. I., kuris klausė, ar R. yra su jais, į ką jis A. atrašė teigiamai. Po kurio laiko prie jų atėjo A. ir kartu su R. pradėjo aiškintis tarpusavio santykius. Pastarųjų pokalbio negirdėjo, kadangi R. ir A. stovėjo atokiau, be to, jų pokalbis jam buvo neįdomus. Po kurio laiko jis matė, kad R. išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir atidavė jį A.. Tuomet abu atsisveikino su visais ir išėjo iš viešbučio „Narutis“ vidinio kiemo (vienas į vieną pusę, kitas į kitą). A. ir R. visą laiką buvo šalia. A. I. R. nemušė, nestumdė, nešaukė, elgėsi ramiai. Pastariesiems išėjus jis nei vieno tą dieną nebematė ir su jais nebendravo (t. 1, b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016-05-01 su savo draugais buvo Vilniuje, Pilies g. 24, viešbučio „Narutis“ vidiniame kieme. Tarp jų buvo ir R. L.. Bebūnant tame vidiniame kieme, po kurio laiko prie jų priėjo keli vaikinai, trys ar daugiau, tarp kurių buvo ir vaikinas, kurio pravardė „P.“ (vardo, pavardės ir kitų duomenų nežino). Tikslių įvykio detalių nebeatsimena, kadangi praėjo jau nemažai laiko, atsimena tik tai, kad „P.“ kalbėjosi su R., liepė pastarajam grąžinti kažkokią skolą. Kokia tai buvo skola, liudytojas A. Ž. nurodė nežinantis. Taip pat, kiek pamena, „P.“ sakė R. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną arba kitaip grasino sumušiantis. Atsimena, kad „P.“ griebė iš R. rankos jo mobiliojo ryšio telefoną, po ko pasišalino. Kiek atsimena, „P.“ nebuvo nusivedęs R. toli nuo jų, jie visą laiką buvo matomumo zonoje (t. 1, b. l. 69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. parodė gerai pažįstantis A. I., abu gyvena Naujojoje Vilnioje, anksčiau su A. I. nemažai bendraudavo, dažnai susitikdavo. 2016-05-01, Naujojoje Vilnioje, laiko tiksliai nebeatsimena, susitiko su A. ir kartu su juo nuvažiavo į miesto centrą. Atvažiavus A. I. pasiūlė nueiti prie viešbučio „Narutis“, kadangi ten turėjo kažkokių reikalų, aiškino, jog minėtoje vietoje yra asmuo, kuris A. buvo skolingas pinigų. Atėję pamatė žmonių kompaniją. A. I. nuėjo prie jų ir pasikvietė vieną iš jų pasikalbėti, kaip suprato, ten buvo A. pažįstamas. To vaikino, kurį A. pasikvietė, jis nepažįsta (nepažinojo nei vieno iš toje kompanijoje buvusių asmenų). A. ir tas vaikinas nuėjo į šoną, jis negirdėjo, ką pastarieji tarpusavyje kalbėjo, tik matė, kad tas vaikinas vietoje pinigų, kuriuos buvo skolingas A., atidavė savo telefoną. Po to jis su A. I. nuėjo į stoties rajone esantį lombardą (tikslios jo vietos nebeatsimena), kur A. pardavė paimtą telefoną. Pastaruoju metu su A. I. beveik nebendrauja, jo kontaktinių duomenų neturi, kadangi pakeitė savo telefono numerį (t. 1, b. 1. 64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė A. I. kelis kartus skolinęs pinigus, konkrečių sumų nebeatsimena. Ar kada nors skolino jam mobiliojo ryšio telefoną, neprisimena. A. pinigus visada grąžindavo. Kokiu būdu jis gaudavo pinigų sugrąžinimui, nežino ir nesidomėjo (t. 1, b. 1. 133, 135).
Iš akistatos protokolo matyti, kad R. L. liko prie savo anksčiau duotų parodymų. A. I. pozicija ikiteisminio tyrimo metu plačiau nedėstytina, kadangi teisme pastarasis pripažino savo kaltę dėl įvykdyto plėšimo (t. 1, b. 1. 91).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. I. parodė konkrečią vietą, kurioje susitiko su nukentėjusiuoju, taip pat vietą, į kurią nusivedė R. L. pasikalbėti, vietą, kurioje iš pastarojo buvo paimtas telefonas ir kt. (t. 1, b. 1. 86-89).
Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis R. L. iš jam pateiktų penkių asmenų nuotraukų pagal veido bruožus atpažino nuotraukoje Nr. 4 atvaizduotą asmenį, t. y. A. I., kuris 2016-05-01, už viešbučio „Narutis“, adresu Pilies g. 24, Vilniuje, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“ (b. 1. 53-55).
Nukentėjusioji L. L. teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 225 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą (t. 2, b. l. 27).
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. prisipažino kaltu, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nusikaltimo dieną laiką leido kartu su savo draugu M. J., taip pat abu susitiko su savo merginomis A. ir S. Vienu metu S., su kuria M. J. mezgė artimesnę draugystę, pasakė, jog jai reikia į miestą, turi susitikti su draugu. Pastarajai išvažiavus, kažkurį laiką palaukė, tada paskambinęs paklausė, kur ši yra, po ko S. atsakė esanti prie stoties. Tuomet jie trise (jis, M. ir A.) nuvažiavo prie stoties ir ten pamatė S., kuri stovėjo ir kalbėjosi su kažkokiu vaikinu, kurio jis nepažinojo. Kaltinamojo teigimu, jis priėjo prie pastarųjų ir pradėjo įžūliai kabinėtis prie to vaikino, klausė, ko jam reikia iš S. ir pan. Kaltinamasis pažymėjo buvęs nepatenkintas, kam tas vaikinas kalbino S., kadangi su ja buvo pradėjęs draugauti jo draugas M. J.. Tada kaltinamasis liepė minėtam vaikinui duoti savo telefoną paskambinti, nors realiai niekam skambinti neketino. Paėmęs telefoną, pasakė, kad jo negrąžins, įsidėjo aparatą į kišenę ir kartu su draugais (M. J. ir merginomis) įšoko į atvažiavusį autobusą. Paskui juos į autobusą įlipo ir nukentėjusysis. Pastarasis vis prašė atiduoti jam telefoną, tačiau jis nesutiko, liepė šiam išlipti lauk, pagrasino, kad jei važiuos toliau, tai Naujoje Vilnioje jo lauks „bachūrai“, kurie pamokys. Nukentėjusysis, matyt, išsigando ir neprivažiavęs Naujos Vilnios stotelėje išlipo iš autobuso. Atsibudęs ryte, rado telefoną, įkroviklio nebuvo, tačiau neginčija nurodytos kaltinimo dalies, gali būti, jog įkroviklį kažkur pametė. Daug ko neprisiminė dėl nusikaltimo dieną buvusio girtumo, panelės jam paskui papasakojo, kaip jis telefoną pavogė. Norėjo jį sugrąžinti, tačiau nežinojo kam, neturėjo nukentėjusiojo duomenų. Į policiją eiti bijojo. Tuo telefonu pats naudojosi apie mėnesį, vėliau už 70 Eur pardavė pažįstamam M. Dėl tokio savo poelgio gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Viskas atsitiko dėl girtumo, nusikaltimo dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Žino, kad išgėrus jo elgesys tampa sunkiai kontroliuojamas, jam prasideda panika, pasidaro agresyvus. Dėl šios priežasties stengiasi nebevartoti alkoholio. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti, kai tik leis finansinė padėtis (t. 2, b. l. 28-36).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. I. savo kaltę taip pat pripažino, detalūs jo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 144, 149, 157).
Ikiteisminiame tyrimo apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė 2016-05-20, apie 18.30 val., buvęs Stoties g., Vilniuje, prie troleibusų stotelės, kartu buvo pažįstama mergina, S. (jos pavardės nežino), kuri mokosi (duomenys neskelbtini). S. paskambino jos draugė ir pasakė tuoj ateisianti su draugais, kurių jiedu ir laukė. Po kažkiek laiko jie pamatė, kad S. draugus (vieną merginą ir du vaikinus) apsauga išveda iš „McDonalds“ restorano. Jis su S. priėjo prie pastarųjų, pamatė, kad jie yra išgėrę. Apsauga pasakė, kad jie yra neblaivūs ir jų neįleis. Tuomet vienas iš vaikinų paskambino į policiją ir pasakė, kad jų neįleidžia į „McDonalds“ pavalgyti. Vienas iš vaikinų (jo vardo nebeprisimena) su juo susipažino, tuo tarpu kitas vaikinas priekaištavo jam, kam jis stovi šalia S. ir pradėjo jį varyti. Tada jis vienas nuėjo į autobusų stotelę, esančią Stoties g. Vaikinas, su kuriuo jis susipažino, ėjo iš paskos ir rėkavo neva R. nori muštis. Po to tas pats vaikinas grįžo prie kitų asmenų, kurie sėdėjo prie „McDonalds“ ir įvykyje nedalyvavo. Tada jis paskambino S. ir pasakė pamiršęs pas ją savo mobiliojo ryšio telefono pakrovėją. S. atėjo su tais pačiais minėtais dviem vaikinais ir ta pačia mergina. Abu vaikinai jam liepė eiti kartu su jais, sakė, kad nieko nedarys, tik prašė duoti paskambinti savo telefoną. Jis davė vienam iš vaikinų savo telefoną „Samsung Galaxy S5“. Šis kažkam paskambino, o tuo metu atvažiavo autobusas. Abu vaikinai ir merginos įšoko į autobusą. Jis taip pat įsėdo į tą patį autobusą. Vaikinas, kuris paėmė telefoną, pasakė, kad jeigu jis važiuos kartu su jais iki Naujosios Vilnios, tai atiduos jam telefoną. Vėliau vaikinas jau sakė, kad arba jie parduoda telefoną ir pinigus atiduoda vėliau, arba jie išlipa, sumuša ir viską iš jo atima. Paskui vaikinas iš jo telefono pradėjo skambinti draugams, sakė, kad R. važiuoja kartu, reikalauja atiduoti telefoną. Likus dviem sustojimams iki galutinės stotelės, vaikinas paklausė, kas jam brangiau - gyvenimas ar telefonas. Sakė, jeigu dabar išlips, tai jam nieko nebus, o jeigu važiuos iki Naujosios Vilnios - bus labai blogai. Nurodė, jog telefoną ketina atiduoti į lombardą prie stoties. Taip pat vaikinas jam pagrasino, kad jeigu jis kreipsis į policiją, tai gulės ligoninėje. Paskui vaikinas ištraukė iš telefono SIM kortelę ir atidavė jam. Tada jis (R. V.) išlipo iš autobuso. Kitą dieną per „Facebook“ (per S. draugus) jis rado kai kuriuos įvykio dalyvius. Mergina, kuri buvo kartu, užsiregistravusi kaip A. G.. Vaikinas, kuris atėmė jo telefoną, vardu A., užsiregistravęs „Facebook“ kaip „A.“ (rusų kalba). Telefonas, kurį iš jo atėmė, yra jo, tą aparatą jam padovanojo tėvai, telefonu visada naudojosi būtent jis. Kartu su telefonu buvo pagrobtas ir 20 Eur vertės įkroviklis (t. 1, b. l. 99).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. V. parodė savo sūnui R. V. 2015 m. gruodžio mėn. pradžioje nupirkęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5“, kokioje konkrečiai parduotuvėje pirko, nebeatsimena, už jį sumokėjo 540 Eur. Po kelių savaičių nupirko „Piower Bank“ telefono kroviklį, kurio vertė 20 Eur. Telefonu ir krovikliu naudojosi jo sūnus R.. 2016-05-20 nepažįstamas vaikinas stoties rajone pavogė iš jo sūnaus jo dovanotą telefoną „Samsung S5“ bei kroviklį. Atsižvelgiant į tai, jog mobiliojo ryšio telefoną ir kroviklį pirko jis, jam padaryta 560 Eur turtinė žala (t. 1, b. 1. 108).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė 2016-05-20 buvusi kartu su A. I. (apie 19-20 metų amžiaus) ir M. J. (pavardė iš „Facebook“ svetainės), apie 18-19 metų amžiaus. Vakare jie ėjo į restoraną „McDonalds“, esantį stoties rajone. Pakeliui į restoraną jie susitiko su jos klasioke S. Č., kuri buvo kartu su jos pažįstamu, kaip vėliau paaiškėjo, R., kurio pavardės nežino. Iš pradžių jie bendravo tarpusavyje su S.. Vienu momentu A. su M. ir R. paėjo į šoną pabendrauti, o jai liepė palaukti jų prie autobusų stotelės. Maždaug po 10 min. A. su M. greitai atėjo prie jos su S. ir pasakė „važiuojame“. Tuo momentu stotelėje stovėjo autobusas, važiuojantis link Naujosios Vilnios. Jos su S., A. ir M. įlipo į minėtą autobusą. Ji pastebėjo, kad į autobusą įlipo ir R. Autobuse vaikinai pradėjo tarpusavyje aiškintis, girdėjo, kad jie šnekėjo apie telefoną. Po to ji atsisėdo ir daugiau vaikinų pokalbio nebegirdėjo. Po kiek laiko, dar neprivažiavus Naujosios Vilnios, pastebėjo, kad R. išlipo iš autobuso. Tuo tarpu liudytojai A. G. paskambino motina ir liepė važiuoti namo, po ko ji su S. nuvažiavo į miestą. Kiek jai žinoma, A. I. gyvena Naujoje Vilnioje, tuo tarpu M. J. gyvenamosios vietos visai nežino. Vaikinų pokalbio ji negirdėjo, detalių nurodyti negali. Apie tai, kad A. ir M. paėmė R. telefoną, sužinojo tik autobuse. Dėl ko vaikinai taip pasielgė, ji nežino, daugiau su jais nebendravo ir nežino, kur jie dėjo minėtą telefoną (t. 1, b. 1. 120-121).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. Č. parodė, kad 2016-05-20 po pamokų kartu su A. G. nuvyko į stoties rajoną susitikti su A. I. ir M. J. Tą dieną M. ji matė pirmą kartą. Susitikusios su vaikinais jos nuėjo pasivaikščioti į senamiestį. Tą pačią dieną ji turėjo susitikti ir su R. V. Savo draugams buvo pranešusi, kad turi susitikti su R. V. A. ir M. nenorėjo, kad ji susitiktų su pastaruoju (R. V.), tačiau ji jų neklausė ir nuėjo į susitikimą. Su R. susitiko stoties rajone, prie restorano „McDonalds“. Po kurio laiko jos draugai taip pat atėjo į stoties rajoną, A. I. ir M. J. nuėjo į restoraną „McDonalds“, o ji liko su A. ir R. A. ir M. grįžus, jie prisijungė prie jų. Kadangi A. nenorėjo, kad R. būtų kartu su jais, jis kelis kartus pasakė R. išeiti, bet R. niekur nėjo. Tada ji ir A. taip pat liepė R. išeiti, po ko šis pasišalino link stotelės, kuri yra prie geltonų kioskų. Jie irgi nuėjo link geltonų kioskų, prie autobusų stotelės, kadangi norėjo važiuoti link Naujosios Vilnios. A. I. pamatė, kad stotelėje stovi R. V.. Jis pasakė jai ir A. eiti link stotelės į autobusą, o atvažiavus autobusui, jeigu prireiks, jį prilaikyti, kad jie taip pat į jį spėtų. Tada A. ir M. nuėjo link R. Atvykus autobusui, pamatė, kad A., M. ir R. taip pat atbėga link jo. Atbėgę prie autobuso, visi į jį sulipo, taip pat ir R. V.. Autobuse R. pradėjo prašyti A., kad šis grąžintų jam mobiliojo ryšio telefoną. Tada ji suprato, kad A. paėmė iš R. telefoną. Važiuojant link Naujosios Vilnios, A. ištraukė iš mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, o kažkurioje stotelėje autobusui sustojus ir atsidarius durelėms išmetė ją. Išmetęs SIM kortelę, liepė R. išlipti iš autobuso ir pasiimti savo SIM kortelę, bet R. neišlipo. Kai jau privažinėjo prie Naujosios Vilnios, A. I. pradėjo grasinti R., kad jeigu jis neišlips, Naujojoje Vilnioje jau laukia daug žmonių, kurie jį sumuš. R. paklausė ir išlipo dar neprivažiavus Naujosios Vilnios. Vėliau A. I. papasakojo, kad paprašė R. duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną. R. davus telefoną, A. I. jį paėmė ir nebegrąžino. Liudytoja S. Č. parodė, kad jai nežinoma, kas vėliau atsitiko R. mobiliojo ryšio telefonui. Ji nematė, kaip A. I. paėmė iš R. telefoną. Liudytoja pažymėjo, kad tą dieną A. I. buvo neblaivus (t. 1, b. l. 128-129).
Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis R. V. iš jam pateiktų šešių asmenų nuotraukų, pagal veido bruožus atpažino nuotraukoje Nr. 1 atvaizduotą asmenį, t. y. A. I., kuris stoties rajone iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (b. 1. 103-104).
Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad 2016-05-20 buvo susitikęs su A. I., kartu su jais buvo ir dvi merginos – S. ir A. Jie buvo stoties rajone, netoli „McDonalds“ restorano, atsimena, kad buvo dienos metas. Neprisimena, ar prie jų buvo priėjęs koks nors vaikinas, ar toks vaikinas kalbėjosi su A. I. arba merginomis. M. J. parodė minėtą dieną buvęs išgėręs, diena buvo įprasta, niekuo neįsimintina, dėl ko jokių reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (t. 1, b. l. 133, 135).
Nukentėjusysis V. V. pateikė civilinį ieškinys, kuriuo prašo atlyginti 560 Eur dydžio turtinę žalą (t. 1, b. l. 112)
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko esant įrodyta, jog kaltinamasis A. I. padarė abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmuoju atveju kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį R. L., kuriam pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir taip jį apiplėšė. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies ir įrodinėjo neva nukentėjusysis jam buvo skolingas, tačiau teisme pripažino, kad skola iš esmės buvo išgalvota, tai buvo tik pretekstas priversti R. L. atiduoti telefoną. Nukentėjusiajam nesutikus to daryti, kaltinamasis pripažino stumtelėjęs R. L., tuomet vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat sakė, kad nukentėjusiajam bus blogai, jei šis neduos telefono. Matė, jog nukentėjusysis jo išsigando ir, būdamas tokios būsenos, atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Nepaisant to, kad realiai fiziniai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį ir nebuvo atlikti, tačiau nukentėjusiajam buvo pagrasinta susidorojimu, jei tik šis nevykdys kaltinamojo reikalavimo atiduoti telefoną. Nukentėjusysis, kuris buvo nepilnametis, išsigando už save vyresnio kaltininko, be to, žinojo, kad šis užsiima jėgos sportu, dėl ko nesipriešino. Apklausiamas nukentėjusysis parodė, jog kartu su A. I. šalia buvo ir pastarojo draugai, kurie padėjo A. I. jį tempti už kampo, tačiau tyrimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys inkriminuoti kaltinamojo veikimą bendrininkų grupe. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis atvyko ne vienas, tik sustiprino nukentėjusiajam pagrindą manyti, jog tuo atveju jeigu jis nevykdys kaltinamojo reikalavimo, pastarojo grasinimai išties gali būti įgyvendinti, nepaisant to, kad jokių kitų asmenų, išskyrus A. I., nusikalstami veiksmai ir nėra nustatyti. Suprantama, kad liudytojai T. K. ir J. M., kurie yra kaltinamojo draugai, tik aptakiai parodė tą momentą, kai A. I. kalbėjosi su nukentėjusiuoju R. L., pabrėždami paties pokalbio negirdėję, juo nesidomėję, tačiau ir jie patvirtino, kad R. L. atidavė kaltinamajam telefoną (t. 1, b. l. 62, 64). Tuo tarpu liudytojas A. Ž. parodė, jog A. I. liepė R. L. atiduoti telefoną, priešingu atveju grasino sumušti, po to pagriebė iš nukentėjusiojo telefoną ir pasišalino (t. 1, b. l. 69). Kaltinamojo A. I. kaltė įvykdžius plėšimą įrodyta jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiųjų R. L., L. L., A. Ž., iš dalies T. K., J. M. parodymus, taip pat parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis, teismo pripažintinų įrodymais.
Taip pat pilnai pasitvirtino A. I. inkriminuotas kaltinimas atvirai pagrobus iš nukentėjusiojo R. V. mobiliojo ryšio telefoną su įkrovikliu. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju A. I., prisidengdamas tariama dingstimi paskambinti, gavo iš nukentėjusiojo R. V. mobiliojo ryšio telefoną, po ko šį telefoną pasiėmė sau ir pasišalino, įlipdamas į atvažiavusį autobusą. Kaltinamasis neneigė, kad iš tikrųjų jam nebuvo jokio reikalo kažkam skambinti, jo tikslas buvo paimti telefoną, ką jis ir padarė. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, žinodamas tikruosius kaltinamojo ketinimus, telefono nebūtų davęs. Telefono aparatas iš R. V. buvo paimtas prieš jo valią, t. y. nukentėjusysis neišreiškė valios savo telefoną atiduoti A. I., kad šis galėtų juo disponuoti ir kaltinamasis jį paėmė, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Nustatyta, kad R. V. dar kurį laiką dėjo pastangas atgauti telefoną, įlipo į tą patį autobusą, prašė atiduoti aparatą, tačiau kaltinamasis nesutiko ir dargi pagrasino susidoroti, jei šis toliau važiuos ir stengsis atsiimti telefoną. Kaltinamasis A. I. savo kaltę pripažino pilnai (ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme), be jo paties prisipažinimo kaltę įrodo ir nukentėjusiųjų R. V. ir V. V. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojų A. G. ir S. Č. duoti parodymai, iš kurių matyti, jog nors liudytojos paties momento, kuomet iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas ir nematė, tačiau abi patvirtino, jog kaltinamasis vėliau turėjo R. V. telefoną. Liudytoja S. Č. nurodė, kad R. V. vis prašė A. I. grąžinti jam mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šis nereagavo, maža to, išėmė SIM kortelę ir išmetė ją iš autobuso, grasino susidoroti, jei R. V. toliau bandys atgauti telefoną. Jai kaltinamasis vėliau prisipažino paprašęs nukentėjusiojo duoti telefoną paskambinti, po ko pasiėmė telefoną ir jo nebegrąžino (t. 1, b. l. 128-129).
Taigi teismas šių aptartų bei anksčiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą vertina kaip pakankamą daryti išvadą, jog kaltinamasis A. I. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo veiksmai baigti, atlikti veikiant tiesiogine tyčia, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas (prieš nukentėjusįjį R. L.) ir atviroji vagystės (prieš nukentėjusįjį R. V.), t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nenustatyta. Tuo tarpu nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies, atveju kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. I. parodė nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs stipriai neblaivus, anot jo paties kominis, gėrė ir namuose, ir su draugais, būtent girtumas ir nulėmė tokį jo elgesį, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nurodyta, teisiamajame posėdyje teismas įspėjo kaltinamąjį dėl galimos nurodytos aplinkybės konstatavimo, dėl ko nelaikytina, jog pastarojo teisinė padėtis buvo pasunkinta.
Teismas, skirdamas A. I. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. I. įvykdė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 178 straipsnio 2 dalies atveju (dėl pirmojo kaltinimo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), be to, įvertinami A. I. asmenybę charakterizuojantys požymiai: šiai dienai teistas (t. 1, b. l. 173-175), tačiau nusikalstama veikų padarymo metu jokių nusikalstamų veikų padaręs nebuvo ir juridine prasme laikytinas neteistu, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 167-172), šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 166; t. 2, b. l. 24), duomenų apie psichiatrinį/psichinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. I. BK 180 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, jo dydį abiem atvejais nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti bausmės vidurkį. Ši bausmės rūšis nors ir yra susijusiu su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu, tačiau ji iš esmės yra švelniausia iš galimų skirti. Tiesa, BK 178 straipsnio 2 dalis pirmiausia numato galimybę skirti baudą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra nedirbantis ir neturi savų lėšų, tokios bausmės rūšies parinkimas būtų aiškiai netikslingas, juo labiau, kad kaltinamajam dar kyla ir pareiga atlyginti civilinius ieškinius. Pagrindų švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimui nenustatyta. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, o, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, paskirtą subendrintą arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 560 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 112). Teisme nukentėjusysis parodė, jog telefoną ir įkroviklį sūnui pirko daugmaž prieš 5 mėnesius iki nusikaltimo, daiktus įsigijo Gariūnų turgavietėje, įsigijimo dokumentų neturi, tačiau atsimena, jog už telefoną mokėjo 540 Eur, o už įkroviklį – 20 Eur (t. 2, b. l. 28-36). Spręsdamas atlygintos žalos dydžio klausimą, teismas pažymi, jog nesant dokumentų, iš kurių būtų galima spęsti apie turto vertę, atsižvelgtina į viešojoje erdvėje prieinamą informaciją. Iš viešų duomenų matyti, kad nurodyto modelio telefonas 2016 m. sausio mėn. (pagal nukentėjusiojo parodymus, kaip tik apytiksliai tokiu metu buvo įsigytas daiktas) kainavo kiek daugiau nei 400 Eur (http://www.kaina24.lt/p/samsung-galaxy-s5/?gclid=EAIaIQobChMI6oWAvp-d1gIVmsqyCh3MFAbgEAAYAiAAEgK0JvD_BwE), be to, daiktas jau buvo kurį laiką naudotas. Tokiu būdu teismas šiek tiek mažina prašomos padengti žalos dydį ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam atlyginti bendrą 460 Eur turtinę žalą, kurią nukentėjusysis V. V. patyrė dėl nusikalstamų A. I. veiksmų.
Šioje byloje civilinį ieškinį teisme pateikė ir nukentėjusioji L. L., prašydama priteisti 225 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 27). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog turtinę žalą (už pagrobtą telefoną visas išlaidas atlygino draudimas) patyrė mokėdama už psichologo, pas kurį po nusikaltimo jos sūnus buvo priverstas lankytis, konsultacijas, be to, kaltinamajam pagrobus telefoną, teko sūnui nupirkti kitą telefono aparatą, už kurį sumokėjo 100 Eur (t. 2, b. l. 27). Nors teismui nebuvo pateikti dokumentai dėl naujai nupirkto telefono ir išlaidų už psichologo konsultacijas, tačiau suprantama, jog kaltinamajam pagrobus nukentėjusiojo telefoną, pastarasis jo neteko, dėl ko kilo būtinumas įsigyti kitą. Prašoma atlyginti suma už naujai įsigytą telefono aparatą yra protingo dydžio, nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusioji patyrė įvardintas išlaidas. Psichologo konsultacijų lankymas nepilnamečiui nukentėjusiajam, prieš kurį buvo įvykdytas tyčinis nusikaltimas, yra pateisinamas, nėra pagrindo laikyti, jog nukentėjusioji tokias aplinkybę nurodė nepagrįstai, konsultacijos kaina (25 Eur už valandą) neviršija tokių konsultacijų įkainių. Pats kaltinamasis šias išlaidas taip pat sutiko atlyginti. Tokiu būdu nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Kita L. L. civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Kaip minėta anksčiau, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti 300 eurų dydžio neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kilo stresas, kas atsiliepė jos darbui, be to, sūnus buvo prislėgtas, pradėjo bijoti, teko jį visur vežioti. Šiuo atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas, stresą, kas galėjo atsiliepti tiek kasdieniniame gyvenime, tiek darbe. Matyti, jog nukentėjusioji yra emocionali, net ir praėjus daugiau nei metams po nusikaltimo, teisme kalbėjo susijaudinusi, apsiašarojo, kas leidžia tikėti, jog dėl asmeninių savybių pastarosios išgyvenimai galėjo būti dar gilesni. Visgi nagrinėjamu atveju patirtos neigiamos emocijos nėra tokio laipsnio, kuris galėjo turėti esminę įtaką nukentėjusiosios gyvenimui, savijautai ir sveikatai. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios L. L. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo A. I. 240 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu A. I. sulaikytas nebuvo. Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 79, 150), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. I. (A. I.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
A. I. (A. I.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. I. (A. I.) subendrintą 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I. (A. I.) paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. I. (A. I.) sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. I. nukentėjusiajam V. V. 460 (keturis šimtus šešiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. I. nukentėjusiajai L. L. 225 (du šimtus dvidešimt penkis) eurus turtinei ir 240 (du šimtus keturiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.