- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1239-952/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05795-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Kaltinamasis
- Z. J. S.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Civilinis atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Virginijus Savickas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Z. J. S. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2023 m. vasario 14 d., apie 18.33 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)3,400 km, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus: važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės - dviračio, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, tamsoje, esant blogam matomumui, turėdamas galimybę pastebėti kliūtį - dviratį, ant kurio buvo pritvirtinti ir įjungti priekinis baltos spalvos ir galinis raudonos spalvos žibintai, kurio vairuotojas K. G. dėvėjo ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, nesulėtino transporto priemonės greičio, jos nesustabdė, kliūties neapvažiavo, dėl ko įvyko eismo įvykis - susidūrimas su ta pačia kryptimi važiuojančiu dviračiu, dėl ko buvo sužalotas dviračio vairuotojas K. G., kuriam nustatyti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio atviri lūžiai, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas ir dėl kairiojo blauzdikaulio atviro lūžio padarė K. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis Z. J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko vakare, buvo tamsu, nieko nesimatė, išgirdo garsą, sustabdė automobilį. Išlipo pažiūrėti, kas nutiko ir pamatė, kad šviečia nukentėjusiojo mobilus. Pasakė jam, kad skambina, jog jį pasiimtų. Važiavo su žmona iš (duomenys neskelbtini) namo. Važiavo, nieko nematė, važiavo 50-60 km/h greičiu. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), 3-4 km nuo (duomenys neskelbtini), buvo visai tamsu, nematė nei šviesų, nieko. Nematė jokių raudonų žibintų. Važiavo ir nesmarkiai pajuto garsą dešinėje pusėje. Pavažiavęs sustojo ir, išlipęs, pamatė, kad žmogus kelyje. Nejuto, kad kliudė dviratį. Numušė automobilio veidrodėlį, apačioje plastmasinės grotelės buvo įskilusios. Suprato, kad kliudė nukentėjusįjį, važiavusį dviračiu, jis sėdėjo griovyje. Galinis atšvaitas buvo užgesęs. Paklausė, ar jam viskas gerai. Nukentėjusysis sakė, kad jis visur paskambino. Tada atvažiavo policija, viską pamatavo. Jis buvo blaivus. Viskas vyko 2023 m. vasario 14 d., apie 18.30 val., buvo tamsu. Kelias nebuvo slidus, gatvė toje vietoje nebuvo apšviesta. Jo regėjimas nėra labai geras. Vairavo su akiniais. Serga diabetu, gali būti, kad cukraligė paveikė akis. Anksčiau matė geriau, užsidėdavo akinius ir matydavo. Pastebėjo, kad tamsoje mato prasčiau. Toje vietoje, kur įvyko įvykis, leistinas greitis yra 90 km/h. Jis važiavo 50-60 km/h greičiu. Iš priekio jokie automobiliai nevažiavo, jo niekas neapakino. Jis visai nematė važiuojančio dviratininko. Kai išlipo iš automobilio, iškart suprato, kad įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis buvo sąmoningas. Nežino, ar nukentėjusysis buvo su šviesą atspindinčia liemene. Jis jokios pagalbos nekvietė, nukentėjusysis buvo pagalbą iškvietęs. Dviračio galinis ratas buvo užlenktas. Mano, kad automobilio veidrodis kliudė nukentėjusiojo petį ir nubloškė jį. Su civiliniu ieškiniu, pareikštu dėl neturtinės 10 000 Eur žalos jis nesutinka, mano, kad per daug. Turtinę žalą jis atlygino: sumokėjo 400 Eur už dviratį ir 500 Eur už gydymą. Buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį į ligoninę ir davė pinigus grynais. Mano, kad neturtinė žala per didelė. Mano, kad protinga suma būtų 5000 Eur neturtinė žala. Vairuodamas automobilį įvykio metu jokių vaistų nebuvo vartojęs, jautėsi gerai, pavargęs nebuvo. Gailisi dėl padarytos žalos. Nebuvo anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuoja nuo 1986 m., turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Mokėjo nukentėjusiajam už gydymo išlaidas. Nukentėjusiojo atsiprašė. Dėl vairuotojo pažymėjimo sveikatą tikrino senai, sveikatos pažymėjimas buvo galiojantis. Pas gydytojus buvo prieš keturis metus, pas jį yra įrašyta, kad turi vairuoti su akiniais. Gailisi dėl įvykusios avarijos, gali pažadėti, kad ateityje daugiau taip nebus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. nurodė, kad draudimas jam jau yra atlyginęs 10 000 Eur neturtinę žalą ir jis papildomai prašo 10 000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą jam kaltinamasis yra atlyginęs. Išgyvenimai ir skausmai yra akivaizdūs. Jis nevaikšto, dirbti negali. Yra statybininkas ir dabar dirbti negali. Šeima yra didelė, gyvena ūkiškai. Dabar ūkyje padėti niekuo negali. Šeimoje yra du vaikai - vienas yra penkiolikos metų ir turi visišką negalią, kitas sūnus yra pilnametis, bet gyvena su jais. Dėl neįgalaus vaiko tenka važiuoti ir į (duomenys neskelbtini), jis nevaikšto, teko prašyti bendradarbio, kad jam padėtų vaiką nugabenti į gydymo įstaigą, įneštų, nes žmona negali, turi stuburo išvaržą. Turi sodybą, jai reikia priežiūros, reikia tvarkytis, kiek gali, padeda vaikai. Sodyba yra beveik 50 arų, žolę padeda pjauti vaikai. Jis dirbo inžinerinių tinklų montuotoju, taip pat dirbo statybose. Po avarijos dirbti negali. Šį mėnesį važiuos pas traumatologą, jam pasakė, kad gal kalbės apie reabilitaciją. Buvo atliktos dvi operacijos, ateityje laukia dar viena operacija. Gydytojai sakė, kad jis turėtų vaikščioti, tačiau to paties darbo, tikriausiai, dirbti nebegalės. Neįgalumas jam nenustatytas, nes vyksta gijimo procesai. Dabar gauna pašalpą iš SODROS ir gavo draudimo išmoką. Po pusės metų jo sutrupintas kaulas tik pradėjo gyti, jam sakė, kad gydymas su reabilitacija gali užtrukti virš metų. Bus nustatinėjamas neįgalumas, bet dar vyksta gydymas, todėl kol kas niekas nenustato neįgalumo. Iki eismo įvykio jis buvo labai atsidavęs savo darbui, buvo geras specialistas. Šeimą išlaikė jis, nes žmona rūpinasi neįgaliu sūnumi, todėl nedirba. Jis iki šiol vaikšto su ramentais, negali laisvai judėti, judesiai yra skausmingi, priklauso skausmas nuo orų. Į draudimą kreipėsi po pirmos operacijos, po įvykio praėjus 3-4 savaitėms. Tuo metu buvo gydytojų išvada, kad padarytas vidutinis kūno sužalojimas, todėl jis prašė atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą. Po pirmos operacijos buvo atlikta dar viena operacija. Jam prasidėjo depresija, nes jis buvo dirbantis visą gyvenimą, o po operacijos jis nežinojo ar vaikščios, ar nebevaikščios. Apie gydymo eigą sužinojo vėliau. Tikslesnę diagnozę jis sužinojo prieš antrą operaciją. Rašydamas pirmą pareiškimą Lietuvos draudimui ,jis žinojo tik pradinę diagnozę, bet tikslesnę diagnozę jis sužinojo prieš antrą operaciją. Dabar suma dėl neturtinės žalos pakilo, nes neaišku, kaip jis toliau turės gyventi, greičiausiai, kad jam teks keisti kvalifikaciją, nes buvusio darbo negalės dirbti. Jis, greičiausiai, tų pinigų, kuriuos anksčiau uždirbo, nebegalės uždirbti. Anksčiau uždirbdavo 1250 Eur į rankas. Dabar jis gauna išmoką iš Sodros: vieną mėnesį gavo 600 Eur, kitą - 800 Eur, 900 Eur. Yra parašę draudimui prašymą ir gavo atsakymą, kad gaus skirtumą tarp atlyginimo ir gaunamų išmokų. Dėl susitaikymo su kaltinamuoju nekalbėjo. Kaltinamasis jam ligoninėje davė 400 Eur, po to davė dar 500 Eur. Kaltinamasis jo atsiprašė.
4. Teismo posėdžio metu galima laiduotoja G. S. parodė, kad kaltinamasis Z. J. S. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena 56 metus. Z. J. S. jos klauso, ji mano, kad gali padaryti jam teigiamą įtaką. Gali jam patarti kaip elgtis, gali padėti. Tarpusavio santykiai geri, pasitaria, pasišneka. Ji sutinka būti laiduotoja. Jų šeimos pajamos yra apie 1700 eurų. Prašo netaikyti užstato, nes abu gauna tik pensiją, kitų pajamų negauna. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta. Turi du sūnus, kurie gyvena atskirai. Jie gyvena tik dviese. Kai įvyko įvykis, kalbėjo apie tai su sutuoktiniu, jis labai pergyveno dėl to, kas įvyko. Jis labai apgailestavo, labai išsigando, kad galėjo būti dar baisiau. Ji patartų jam, kad tamsoje nebevažinėtų, važiuotų tik šviesoje. Važiuoja su vyru dažnai automobiliu. Greičio jis neviršija, labiau važiuoja dieną, vakare nenori važiuoti. Vyras vairuoja su akiniais.
5. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas nurodė, kad nukentėjusysis K. G. byloje pateikė civilinį ieškinį ir prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo. Po praeito posėdžio nukentėjusysis bendravo su draudimo kompanijos atstovu, kuris pateikė pasiūlymą ir patenkino dalį nukentėjusiojo civilinio ieškinio, kaltinamasis atlygino patirtas proceso išlaidas, todėl nukentėjusysis atsisako civilinio ieškinio ir nebeprašo atlyginti proceso išlaidų. Reikalavimo dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nebepalaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
7. Be kaltinamojo Z. J. S. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais:
7.1. liudytojo Š. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis, apklaustas nurodė, kad 2023 m. vasario 14 d. 18.30 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama G. S. ir pasakė, kad tėvas Z. J. S., važiuodamas automobiliu, nutrenkė žmogų. Ji pasakė, kad tėvas nuėjo prie nukentėjusiojo, o ji pati bijo lipti iš automobilio. Ir paklausė, ką daryti. Jis tuomet pasakė, kad jis paskambins numeriu 112 ir praneš apie eismo įvykį. Jis sėdo į savo automobilį ir atvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tiksliai vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, jis nežinojo, tik žinojo, kad netoli nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelyje. Jis, važiuodamas link (duomenys neskelbtini), privažiavo tėvo automobilį „Reno Espase“, kuris stovėjo šalikelėje, važiuojant link (duomenys neskelbtini), dešiniame kelkraštyje. Buvo atvykusios specialiosios tarnybos – GMP ekipažas ir policijos ekipažas. Jis padėjo sužeistą žmogų užkelti ant specialių ratukų, kuriuos GMP vairuotojas įstūmė į GMP automobilį. Jis suprato, kad žmogus važiavo dviračiu ir jo tėvas jį automobilio priekiu kliudė ir sužalojo. Jo tėvui nebuvo nustatytas girtumas. Mama vairuotojo pažymėjimo neturi. GMP darbuotojai išvežė vyriškį į ligoninę (2 t., b. l. 9-16);
7.2. liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji, apklausta nurodė, kad gali duoti parodymus dėl vyro sukelto eismo įvykio. 2023 m. vasario 14 d., apie 11.30 val., ji kartu su vyru Z. J. S. nutarė vykti į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) miestelį, pas jos seserį į svečius. Vyko vyrui priklausančiu automobiliu, kurio pavadinimo nežino, valstybinių numerių taip pat nežino, tik žino, kad melsvos spalvos. Vežėsi du šuniukus. Pabuvo pas seserį ir ją vyras pradėjo raginti vykti namo, nes nemėgsta važiuoti tamsoje, kadangi vyro regėjimas susilpnėjęs. Ji nepamena kurią valandą išvyko, dar nebuvo sutemę. Pasiekė (duomenys neskelbtini), jau buvo pradėję temti. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, kartu su ja buvo vienas šuniukas, o ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo kitas šuniukas. Ji vairuoti nemoka, vairuotojo pažymėjimo neturi. Pasukę nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) kelio, ji į kelią nežiūrėjo, gale sėdėdama glostė šuniuką. Tik staiga išgirdo duslų garsą. Ji suprato, kad jos vyras kažką kelyje kliudė. Tik sušuko vyrui, kad stotų ir eitų žiūrėti. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo, o ji išlipo iš automobilio ir paskambino sūnui Š. S.. Paprašė jo, kad atvažiuotų, nes vyras kliudė kelyje žmogų. Ji nuėjo prie gulinčio žmogaus ir suprato, kad jos vyras sužalojo dviratininką. Priėjusi, jį pakalbino. Jis jai pasakė, kad lūžo koja. Jis jos paprašė patraukti sveikąją koją, nes jam nepatogu gulėti, skauda nugarą. Ji jam padėjo ištiesti ją ir sulaukė GMP ekipažo ir policijos. Sužalotą žmogų išvežė į ligoninę. Jos vyras buvo blaivus, ji taip pat buvo blaivi. Ji vyro nieko neklausinėjo, matė, kad jis labai išgyvena dėl įvykio (2 t., b. l. 1-8);
7.3. 2023 m. vasario 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) g., kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 3,400 km, ten leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 90 km/h (1 t., b. l. 18-55);
7.4. sudarytu eismo įvykio vietos planu (1 t. b. l. 56-57);
7.5. 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad š. m. vasario 14 d., dirbant (duomenys neskelbtini) m. tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18.39 val., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) r. sav., pranešėjo tėvai, važiuodami automobiliu „Renault“, galimai, partrenkė žmogų, tikslus adresas nežinomas – kelias (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tik išvažiavus iš (duomenys neskelbtini). Pranešėjo tėvas Z. S. paskambino pranešėjui, paprašė iškviesti pagalbą. Pats pranešėjas yra (duomenys neskelbtini). Dėl GMP situacija nežinoma. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. vasario 14 d. 18.33 val. Nuvykus į nurodyta vietą, apie 18.50 val., nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r. sav., kelias Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)“, 3,400 km. Išlipus iš tarnybinio automobilio, pastebėjo, kaip dešinėje pusėje toliau už kelio ribų esančiame griovyje guli vyras, kaip vėliau nustatyta, dviračio vairuotojas, kuris skundėsi galvos ir kojos skausmais. Atvykę GMP darbuotojai, asmenį apžiūrėjo ir nustatė atvirą kairės kojos lūžį, todėl nedelsiant suteikė pirmąją pagalbą ir asmenį skubiai išgabeno į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių. Iki asmens išvežimo buvo nustatyta jo asmenybė, tai buvo K. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv., (duomenys neskelbtini) r. sav. Jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARHJ-0197, patikros sertifikato Nr. 1740397, patikra galioja iki 2023 m. kovo 8 d., jam 18.55 val. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. Kiek matė, dviračio vairuotojas vilkėjo darbinę ryškiaspalvę striukę, kurioje yra šviesą atspindintys elementai, o šalia vietos, kur jis gulėjo, buvo baltos šviesos žibintas, kuris, pasak dviračio vairuotojo, buvo pritvirtintas ant dviračio priekio ir po eismo įvykio jis nulūžo. Taip pat šalia matėsi ir gulintis dviratis, kuris apgadintas eismo įvykio metu, ant jo galinės dalies buvo pritvirtintas raudonos spalvos žibintas. Kiek K. G. spėjo užsiminti, jis važiavo (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, dešinėje kelio pusėje arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o atvažiuojant automobiliams, jis pasitraukdavo į kelkraštį. Taip pat eismo įvykio vietoje buvo ir lengvojo automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Z. J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARHJ-0197, patikros sertifikato Nr. 1740397, patikra galioja iki 2023 m. kovo 8 d., 19.06 val. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. Jis paaiškino, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) miesto pusės ir priešais kita eismo juosta važiavo keli automobiliai, kurie akino žibintų šviesomis ir net nepamatė ta pačia eismo juosta važiavusio dviračio vairuotojo, tik pajuto smūgi ir, sustojęs bei išlipęs iš automobilio, pamatė, kad kliudė dviratininką. Surinkus pirminę informaciją, įvykio vietoje apie tai buvo informuoti Šiaulių apskrities VPK budėtojai ir netrukus į įvykio vietą atvyko ekipažas, kuriame dirbo (duomenys neskelbtini) r. PK, VS tyrėjas J. L. ir vyresnioji tyrėja M. K., kuriems buvo perduota pirminė informaciją dėl įvykusio eismo įvykio, jie pasiliko įforminti eismo įvykį bei atliko kitus procesinius veiksmus. Apie eismo įvykį buvo informuota nukentėjusiojo K. G. žmona I. G.. Buvo filmuota „Body“ kamera (1 t., b. l. 67-68);
7.6. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu (kopija), kuriame nurodyta, kad 2023 m. vasario 14 d. 18.55 val. ir 19.06 val. nustatyta, kad K. G. ir Z. J. S. yra blaivūs (1 t., b. l. 65);
7.7. 2023 m. vasario 15 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobiliui „Renault Espace“ padaryti apgadinimai: nulūžęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis, priekinio bamperio apatinės dešinės pusės grotelės, variklio gaubtas, dešinės pusės priekinis sparnas ir durelės (1 t., b. l. 75);
7.8. 2023 m. vasario 15 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad dviračiui padaryti apgadinimai: sulūžęs galinis ratas, purvasargis ir pedalai (1 t., b. l. 90);
7.9. 2023 m. vasario 17 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas dviratis be pavadinimo. Dviratis pilku rėmu, kuris smarkiai paveiktas korozijos. Ant dviračio rėmo kraujo žymių nematyti. Dviračio korpusas nedeformuotas. Priekyje ant rėmo yra mėlynos spalvos lipdukas su užrašu „jonagold“. Dviratis su pavaromis. Pavarų grandinė nenukritusi. Ratai - 66 cm skersmens, pripučiami. Padangų aukštis apie 5 cm. Padangos juodos spalvos. Ant priekinės padangos yra užrašas „SUPERDIAMOND“, ant galinės padangos yra užrašas „Saiko 26“. Ant abiejų padangų matyti protektoriaus raštai. Ratų rėmas pilkos spalvos. Ant ratų iš šonų nėra oranžinės spalvos atšvaitų, tvirtinamų prie stipinų. Galinis dviračio ratas deformuotas, neprasisuka. Taip pat nulūžęs dviračio kairės pusės pedalas, iš dalies nulūžę abu plastikiniai purvasargiai. Dviračio sėdynė, žiūrint iš šono, iškelta aukščiau už vairą, pasisukusi į kairę pusę. Po sėdyne pritvirtintas raudonos spalvos žibintas, plastikiniu korpusu. Atskiro įjungimo mygtuko ant žibinto nėra. Ar žibintas veikia, patikrinti nėra galimybės, nes dviratis nevažiuoja. Taip pat po sėdyne pritvirtinta dviračio apsauginė spyna su raudonos spalvos trosu. Vairo rankenos tiesios. Ant vairo yra signalo, stabdžių, pavarų perjungimo rankenėlės. Ant vairo „ragų“ užmautos dvi darbinės pirštinės, pilkos spalvos su juodos ir geltonos spalvos elementais. Ant abiejų pirštinių yra gamykliškai prisiūta po dvi šviesą atspindinčias juosteles. Į dviračio dėklą, skirtą įsidėti gertuvę, kuri pritvirtinta ant rėmo, matosi įdėtas žibintas. Apžiūrint žibintą, matyti, kad jo korpusas plastikinis, prie korpuso varžtais pritvirtinta detalė, kuri akivaizdžiai nulūžusi. Žibintas korpuso šone turi įjungimo mygtuką, įjungus, šviečia balta spalva. Matyti pakrovimo lizdas. Šviečiančio apvalaus stiklo skersmuo – 6 cm. Žibinto aukštis 8 cm. Vienas korpuso šonas apvyniotas juodos spalvos izoliacine juosta (1 t., b. l. 91-108);
7.10. 2023 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti K. G. įvykio metu dėvėti rūbai. Apžiūrai rūbai pateikti plastikiniame permatomame maiše. Atidarius maišą, jame yra viena pora batų, striukė, kojinės, kelnės, megztinis ir marškinėliai. Batai, 2 vnt., odiniai, rudos spalvos su juodos spalvos aulu, užrišami raišteliais. Ant kairiojo bato išorinės pusės matyti dėmė, panaši į kraują. Žiūrint į batus iš galo, matyti, kad ant abiejų batų yra pritvirtintos šviesą atspindinčios juostelės. Megztinis pilkos spalvos, fabrikinio mezgimo, marškinėliai juodos spalvos su mėlynos spalvos aplikacija ant krūtinės. Kelnės „Adidas“ firmos, sportinės, medvilninės, juodos spalvos, su mėlynos spalvos juostomis išilgai abiejų klešnių ir plačiomis, horizontaliomis, mėlynos spalvos juostomis ant abiejų klešnių apatinės dalies. Kelnės be šviesą atspindinčių elementų, sukarpytos. Striukė darbinė, su pamušalu. Striukės viršus geltonos spalvos, nuo juosmens – mėlynos spalvos. Striukė priekyje ir nugaroje su šviesą atspindinčiomis juostomis. Nugaroje taip pat šviesą atspindinčiomis raidėmis yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 110-119);
7.11. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. G. nustatyti kairiojo blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio atviri lūžiai, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, dėl kairio blauzdikaulio atviro lūžio K. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 124-125);
7.12. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu, kuriame nurodyta, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 80);
7.13. transporto priemonės registracijos liudijimu, kuriame nurodyta, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Z. J. S. (1 t., b. l. 79).
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemones pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2021).
9. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.
10. Kaltinamasis Z. J. S. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė, kaltu prisipažino iškart ir visiškai, jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kiti bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Z. J. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra 2023 m. vasario 14 d., apie 18.33 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), 3,400 km, vairuodamas jam pačiam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Renault Espace, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus: važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės - dviračio, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, tamsoje, esant blogam matomumui, turėdamas galimybę pastebėti kliūtį - dviratį, ant kurio buvo pritvirtinti ir įjungti priekinis baltos spalvos ir galinis raudonos spalvos žibintai, kurio vairuotojas - K. G. dėvėjo ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, nesulėtino transporto priemonės greičio, jos nesustabdė, kliūties neapvažiavo, dėl ko įvyko eismo įvykis - susidūrimas su ta pačia kryptimi važiuojančiu dviračiu, dėl ko buvo sužalotas dviračio vairuotojas K. G., kuriam nustatyti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio atviri lūžiai, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas ir dėl kairiojo blauzdikaulio atviro lūžio padarė K. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.
11. Teismas kaltinamojo Z. J. S. veiksmus vertina kaip nusikalstamą nerūpestingumą, nes jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų atsiras LR baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama Z. J. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, duodamas parodymus, savo kaltę vairavus transporto priemonę ir pažeidus kelių eismo saugumo taisykles pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
13. Kaltinamojo Z. J. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
14. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
15. Teismas, spręsdamas Z. J. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad Z. J. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 str. 2 d.), nusikalto būdamas praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas.
16. Kaltinamasis Z. J. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant kaltinamojo sutuoktinę G. S.. G. S. išreiškė savo valią būti laiduotoja, yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad G. S. gauna senatvės pensiją, jos vyras Z. J. S. gauna senatvės pensiją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šeima gražiai tvarko savo sodybą, prisideda prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės gražinimo, švarinimo, dalyvauja kaimo bendruomenės veikloje. G. S. pasižymi darbštumu, tvarkingumu, yra jautri aplinkiniams, gera kaimynė (2 t., b. l. 134). Iš pažymos dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį matyti, jog G. S. praeityje neteista (2 t. b. l. 150), administracine tvarka nebausta (2 t. b. l. 151).
17. LR BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).
18. Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
19. Kaltinamasis Z. J. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailisi, kas yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino kaltinamasis, neturtinę žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Kaltinamasis Z. J. S. anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pensininkas, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui pateiktas G. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu G. S. nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui, nes kartu gyvena, tariasi, kalbasi, po šio įvykio daug kalbėjo apie įvykusią avariją ir jis labai dėl to apgailestavo. Įvertinus, kad prašymas paduotas asmens, su kuriuo kaltinamasis gyvena, teigiamai charakterizuojamas, neturi teistumo, galiojančių administracinių nuobaudų, teismas daro išvadą, kad prašymas perduoti kaltinamąjį Z. J. S. atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo. LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir galima laiduotoja nurodė, kad jų šeimos pajamas sudaro abiejų gaunamos pensijos, kitų pajamų negauna, jų pajamos per mėnesį yra apie 1700 Eur. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti LR BK 40 straipsnio 1 dalį ir atleisti Z. J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą, jį perduodant G. S. atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios padės kaltinamajam Z. J. S. tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pasekmes.
20. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 2 d. 6 p.). Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p., 6 p.).
21. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą – atsižvelgtina tiek į kaltinamojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltinamosios kaltę, padarytus konkrečius KET pažeidimus.
22. Z. J. S. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, siekiant BK numatytų bausmės tikslų, kaltinamajam Z. J. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, nustatant minimalią – 10 MGL dydžio įmoką, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
23. Nerūpestingas transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis Z. J. S. pirmą kartą padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su neatsargiu transporto priemonės vairavimu, todėl, nors jis ir padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).
25. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad nors Z. J. S. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, elgėsi itin nerūpestingai, nors ir turėdamas blogą regėjimą, vairavo tamsiu paros metu, neįvertino savo gebėjimų, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, padarė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 ir 128 punktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių, įvykus eismo įvykiui, atsirado sunkios pasekmės – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. G. sveikata, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam – vienerių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
26. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 685,00 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir K. G. bei 1400 Eur proceso išlaidų priteisimo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo Z. J. S. (1 t., b. l. 142-144, 2 t., b. l. 136-143).
27. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė duomenis, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusysis K. G. pasirašė susitarimą, kuriuo buvo išspręstas neturtinės ir turtinės žalos klausimas (2 t., b. l. 153-156).
28. Kaltinamasis Z. J. S. teismui pateikė nukentėjusiojo K. G. pasirašytą pranešimą, kuriame nurodyta, kad K. G. gavo iš Z. J. S. 1400 Eur advokato išlaidoms padengti (2 t., b. l. 157).
29. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas nurodė, kad jo atstovaujamajam nukentėjusiajam K. G. yra atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala bei proceso išlaidos, todėl atsisako nuo civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 157).
30. Kaip matyti iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo bei nukentėjusiojo K. G. pateikto pareiškimo, turtinė ir neturtinė žala bei proceso išlaidos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. G. yra atlygintos, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo priimtinas ir civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Z. J. S. procesas nutrauktinas.
31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratis, pilku rėmu, pirštinės ir žibintas, paimti įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėti ir grąžinti saugoti K. G. (1 t., b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini K. G. neribotam naudojimui; automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas įvykio vietoje, atiduotas saugoti Z. J. S. (1 t., b. l. 77-78), transporto priemonės „Renault Espace“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, „Optika vizija“ akinių receptas, transporto priemonės draudimo poliso, techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, ambulatorinio apsilankymo išrašo kopijos, savanoriškai pateiktos Z. J. S., pakvitavimu grąžinti Z. J. S. (1 t., b. l. 79-81, 88), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini Z. J. S. neribotam naudojimui; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintas Z. J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus - perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ Regitra, CD diskas su bendrojo pagalbos centro gauto pranešimo apie įvykį garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Z. J. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams laiduotojos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, baudžiamąją bylą Z. J. S. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti Z. J. S., kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, Z. J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Z. J. S. skirti 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti Z. J. S., kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą. Sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. atsisakymą nuo ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Z. J. S. atžvilgiu ir civilinio ieškinio bei proceso išlaidų procesą civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Z. J. S. atžvilgiu nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratį pilku rėmu, pirštines ir žibintą, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėtus ir gražintus saugoti K. G., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti K. G. neribotam naudojimui; automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtą įvykio vietoje, atiduotą saugoti Z. J. S., transporto priemonės „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, „Optika vizija“ akinių receptą, transporto priemonės draudimo polisą, techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, ambulatorinio apsilankymo išrašo kopiją, pakvitavimu grąžintus Z. J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti Z. J. S. neribotam naudojimui; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą Z. J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus - perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ Regitra; CD diską su bendrojo pagalbos centro gauto pranešimo apie įvykį garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.