- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- I-4068-142/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Raimondas Blauzdžius, Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., J. T., T. M., V. G., R. G., K. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VšĮ „Hermis Europe“, L. P., M. P., R. B., S. U., B. M., S. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Callida“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Artūras Sebeika, Jūratė Tamulevičiūtė, Artūras Sebeikaiuž
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovo atstovei Barbarai Kuzinevič, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Ž., J. T., T. M., V. G., trečiųjų suinteresuotų asmenų V. G., R. G., K. Ž., A. Ž. atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Callida“ skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. T3-444 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VšĮ „Hermis Europe“, L. P., M. P., R. B., S. U., T. M., B. M., J. T., S. M., A. Ž., K. Ž., V. G., R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Callida“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-25 sprendimą Nr. T3-444 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijos“; 2) įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), detaliojo plano koncepciją.
Paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 7611/8753 žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis. Tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012-10-11 buvo pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 761-12, remiantis kuria išduotas 2013-03-15 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-133-13 (toliau – planavimo sąlygų sąvadas). Be planavimo sąlygų yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-12-10 raštas Nr. A51-86675-(2.15.1.21-MP2) „Dėl paraiškos sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti“, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbiniame pasitarime buvo nutarta neišduoti planavimo sąlygų žemės sklypo planavimui ir pasiūlyta transportinę dalį spręsti Vilniaus rajono ribose. Planavimo sąlygų sąvade buvo numatyta sąlyga, jog, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 4 dalimi, planavimo organizatorius privalo parengti detaliojo plano koncepciją. Pareiškėjas parengė detaliojo plano koncepciją, teikė ją Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuri 2013-09-19 raštu pranešė, kad sudaryta žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisija išnagrinėjo pareiškėjų prašymą teikti koncepciją tarybai tvirtinti, pateikė pastabas, dėl ko koncepcija negali būti teikiama tarybai tvirtinti. Pareiškėjas ištaisė nurodytus trūkumus ir ištaisytą koncepciją vėl teikė tarybai tvirtinti. Vilniaus rajono savivaldybės taryba skundžiamu sprendimu netvirtino planavimo organizatorės UAB „Callida“ 0,873 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo koncepcijos, nurodė netvirtinimo priežastis, su kuriomis pareiškėjas nesutinka. Remiasi Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 6, 7 punktais ir nurodo, kad planavimo sąlygų sąvade nebuvo dokumento, reikalaujančio suderinti Vilniaus miesto ir rajono susisiekimo sistemas, priešingai, minėtame Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011-12-10 rašte nurodyta, kad planavimo sąlygos nebus išduotos, kad transportinė dalis turi būti sprendžiama Vilniaus rajono ribose. Išduotos planavimo sąlygos pareiškėjui yra privalomos ir pareiškėjas negali ir neprivalo vykdyti to, ko nebuvo nurodyta planavimo sąlygose. Be to, koncepcija privalo neprieštarauti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentams, o pareiškėjo pateikti sprendiniai neprieštarauja inžinierinės infrastruktūros tinklų ir susisiekimo sistemos plėtros specialiajam planui Nemėžio seniūnijoje. Nesutinka su sprendime nurodyta nuostata dėl trečiųjų asmenų interesų pažeidimo. Remiasi Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, jų 1, 2 punktais, 27.2.2 punktu, 27.2.3 punktu. Paaiškina, kad detaliojo plano koncepcijos rengimo stadijoje nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai. Su visuomene sprendiniai derinami kitoje – sprendinių konkretizavimo – stadijoje ir baigiamajame detaliojo planavimo etape (27.4.1 punktas). Todėl nesutinka su atsakovo nurodymu, kad planuojamos D kategorijos gatvės raudonosios linijos pažymėtos kitiems savininkams priklausančių žemės sklypų teritorijoje negavus jų sutikimų. Koncepcijoje nurodytos D kategorijos gatvės raudonosios linijos nėra realiai planuojamos, o pateikiamos tik kaip perspektyvinės, kaip galimas sprendimo variantas. Nesutinka su sprendime esančiu teiginiu, kad koncepcijoje neįvykdytas 2012-11-30 kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-966/12 6.5.2 punktas. Mano, kad koncepcijos pateikimo stadijoje tai yra perteklinis reikalavimas, kad reikalaujamas sklypas bus suformuotas detaliuoju planu. Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos patenka į sklypo dalį, pažymėtą indeksu 7/1142, o ši sklypo dalis priklauso bendraturčiams. Šios dalies planuoti pareiškėjas neturi teisės, nes to neleidžia planavimo sąlygų sąvado 6 punktas, kuriame apibrėžiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Šiame punkte nurodyta, kad planavimo tikslas yra atidalyti pareiškėjui priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo, pakeičiant būtent pareiškėjo atidalinamos sklypo dalies pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų teritorijų, inžinierinės infrastruktūros teritoriją susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Projektavimo sąlygos leidžia keisti tik pareiškėjo žemės sklypo paskirtį. Pareiškėjo nuomone, vykdydamas šį reikalavimą pareiškėjas keistų ne tik sau atidalinamo sklypo paskirtį, bet ir bendraturčių sklypo paskirtį, o tai prieštarautų išduotoms planavimo sąlygoms. Bendraturčiai nekeičia jiems liekančios sklypo dalies paskirties, ji lieka žemės ūkio ir nėra detaliai planuojama. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kad koncepcija nederinama dėl to, jog žemės sklype yra įregistruotas dviejų butų pastatas, nors leidimas buvo išduotas vieno buto gyvenamajam namui. Nurodo, kad gyvenamasis namas nepriklauso pareiškėjui, yra ne jo sklypo dalyje, priklauso bendraturčiams, ta sklypo dalis nebus detaliai planuojama, pareiškėjas nėra atsakingas dėl statybos pagal išduotą statybos leidimą teisėtumo, nėra kontroliuojanti institucija ir negali įtakoti šio pastato statybos teisėtumo patikrinimo. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu, motyvais ir argumentais pareiškėjas mano, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovas turi būti įpareigotas patvirtinti sklypo detaliojo plano koncepciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono savivaldybės meras (toliau – atsakovas, Taryba) atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina apie aplinkybes dėl 2012-10-11 sudarytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 761-12 sudarymo ir dėl išduoto planavimo sąlygų sąvado bei detaliojo plano koncepcijos tikslo – nustatyti teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausias kryptis ir tvarkymo prioritetus. Priimdama ginčijamą sprendimą Taryba vadovavosi teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo tuos pačius teisės aktus, kurie nurodyti ir skundžiamo sprendimo preambulėje. Paaiškina, kad priimdama sprendimą savivaldybė atsižvelgė į rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos inžinierinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų specialiojo plano sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimą Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtintas gatvių (ir perspektyvinių) raudonąsias linijas, į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011-12-10 raštą bei į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduotą 2006-07-03 statybos leidimą Nr. 0587. Priimdama sprendimą savivaldybė siekė užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybių teritorijose ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, suformuojant žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti. Atsiliepime išdėsto tas pačias keturias priežastis, dėl kurių netvirtino koncepcijos ir kurios išdėstytos skundžiamame sprendime.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su išduotomis planavimo sąlygomis, jos turėjo būti skundžiamos, kai buvo išduotos.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Inspekcija) atsilipime prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra ir nedalyvaujant Inspekcijos atstovui. Nurodo teisės aktus, reglamentuojančius Inspekcijos veiklą, ir paaiškina, kad Inspekcijos teritorinio skyriaus kompetencijai nepriskirta detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo koncepcijos nustatymo stadijos metu priimtų administracinių sprendimų teisėtumo kontrolė. Todėl Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. 13-444 panaikinimo. Pateikė pareiškėjo 2013-11-20 skundą Inspekcijai dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-25 sprendimo ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-12-19 atsakymą Nr. (23.2)-2D-20893.
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys B. M., T. M., S. M., J. T. (rašytinėje bylos dalyje, b. l. 7–8) atsiliepime pasisako, kad palaiko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-25 sprendimą Nr. T3-444. Nurodo, kad jau pareiškėjo pateiktoje koncepcijoje yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, nes koncepcijoje D kategorijos gatvės raudonosios linijos yra pažymėtos trečiųjų asmenų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Koncepcijos patvirtinimas reikštų, kad pareiškėjas juo naudosis tolesniame planavime, kuris akivaizdžiai prieštarauja trečiųjų asmenų interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys R. G., V. G., K. Ž., A. Ž. atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, 5 straipsnio 6 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 4 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 4.39 straipsniu ir aiškina, kad Taryba, atsisakydama tvirtinti koncepciją, tinkamai taikė įstatymų nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos inžinierinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų specialiojo plano sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimą Nr. 1-91 ir Miesto plėtros departamento 2011-12-10 raštą. Sutinka ir su kitais atsakovo argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime. Paaiškina, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra savininkai žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalimis), nurodo, kad R. G. ir V. G. 2007-10-31, K. Ž. ir A. Ž. 2007-09-25 įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris yra teisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ne jie buvo šio pastato statytojais, statybos leidimas 2006-07-03 buvo išduotas kitam asmeniui, nekilnojamas turtas pirktas iš juridinių asmenų, todėl jie mano, kad šiuo metu pastatas įregistruotas teisėtai. Nurodo, kad jie nėra atsakingi už statybą pagal išduotą 2006-07-03 statybos leidimą. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies atėmimu, kaip tai numatyta koncepcijoje. Mano, kad parengta koncepcija prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovė palaikė atsiliepimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. P., M. P. atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (rašytinė bylos dalis, b. l. 20–23). Remiasi Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad koncepcijos parengimas yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje gali būti pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Remiasi Detalių planų rengimo taisyklių 27.2.2 punktu. Mano, kad koncepcija yra preliminarus detalusis planas, pagal kurį bus rengiami galutiniai detaliojo plano sprendiniai. Patenkinus koncepcijoje nurodytą teritorijos naudojimo tvarką, iš esmės bus pritarta galutiniam detaliojo plano variantui, kuris pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų nuosavybės teises. Tretieji asmenys nepritaria pareiškėjo siūlomam žemės sklypo planui. Mano, kad ir koncepcijos rengimo stadijoje būtina gauti jų sutikimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nedalyvavo.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ „Hermis Europe“, R. B., S. U. atsiliepimo į skundą neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-25 sprendimas Nr. T3-444 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijos“. Pareiškėjas nurodo, kad šis sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad detaliojo plano koncepcijai Teritorijų planavimo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato tokių reikalavimų, kuriuos nustatė Taryba skundžiamame sprendime.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-14 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-620-860/2012, prijungta prie nagrinėjamos bylos) pripažinta UAB „Callida“ teisė sudaryti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų planavimo sutartį, nesant kitų sklypo bendraturčių (A. Ž., K. Ž., V. G., R. G.) prašymo, tikslu atidalinti UAB „Callida“ priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti šio sklypo dalies pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę – gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, padalinti ją į sklypus, nustatyti ribas, plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.
Tarp Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos administracijos direktorės, ir UAB „Callida“ 2012-10-11 buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 761-12. Šioje sutartyje numatyti reikalavimai inžinerinių tinklų įrengimui/prijungimui/plėtojimui, numatytas planavimo tikslas, šalių pareigos ir kt.
Pareiškėjas 2013-03-15 gavo planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-133-13. Taip pat buvo išduotos ir kelių planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti (2013-11-30 Nr. DPS-966/12). Nustatyti reikalavimai pateikti eismo organizavimo schemą su perspektyvinėmis gatvės raudonosiomis linijomis, teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu, įvažiavimą ir išvažiavimą iš planuojamos teritorijos numatyti iš gatvės tik vieną, įsirengiant jį savo lėšomis, numatyti gatvę pagal „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ STR 2.0601:1999 su ne mažesniu kai D gatvių kategorijos indeksu ir kt. Detaliojo plano rengėjas VšĮ „Hermis Europe“ 2013-08-27 pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai teikti tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai parengtą žemės sklypo detaliojo plano koncepciją. Pateiktas dokumentų rinkinys, kuriame yra ir detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos aiškinamasis raštas, brėžiniai ir kt. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2013-09-19 raštu atsakė VšĮ „Hermis Europe“, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams įgyvendinti sudaryta Žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisija (toliau – komisija) nusprendė neteikti tvirtinti tarybai pateiktos detaliojo plano koncepcijos. Šio rašto priedas yra minėtos komisijos posėdžio 2013-09-11 protokolas Nr. 6297. Protokole nurodytos priežastys, dėl kurių koncepcija neteikiama tvirtinti.
VšĮ „Hermis Europe“ pakartotinai pateikė administracijai 2013-09-27 prašymą, kuriame nurodė, kad į komisijos pastabas buvo atsižvelgta, koncepcija ištaisyta ir naujoje koncepcijoje suplanuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos specialiajame plane numatytai C2 kategorijos gatvei, pateikiama eismo organizavimo schema, numatomos perspektyvinės paviršiaus vandens nuvedimo tinklų vietos. Prašo teikti koncepciją tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai. Detaliojo plano koncepcija buvo pateikta Tarybai, kuri priėmė 2013-10-25 sprendimą Nr. T3-444. Sprendime išvardinami teisės aktai, kuriais rėmėsi Taryba, ir pateikiamas sprendimas netvirtinti planavimo organizatoriaus UAB „Callida“ 0,8753 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos, nurodomos tokio sprendimo priežastys, kurias visas ginčija pareiškėjas teisme. Taryba nurodė, kad koncepcija netvirtinama, nes: 1) nesuderinti Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės susisiekimo sprendiniai (planuojamos C kategorijos gatvės trasa ties Vilniaus miesto ir rajono riba tarp (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., ir (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav.; 2) planuojamos D kategorijos gatvės raudonosios linijos pažymėtos žemės sklypų (nurodyti jų kadastriniai numeriai), esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), teritorijoje, negavus nustatyta tvarka šių žemės sklypų savininkų sutikimų, t. y. pažeidžiant trečiųjų asmenų interesus; 3) neįvykdytas 2012-11-30 kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-966/12 6.5.2 punktas, t. y. teritorija, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, nesuformuota kaip atskiras inžinerinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams skirtas žemės sklypas; 4) nustatyta, kad žemės sklype yra įregistruotas dviejų butų gyvenamasis pastatas, nors Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-07-03 statybos leidimas Nr. 0587 buvo išduotas vieno buto gyvenamajam namui.
Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-11-15 iki 2013-12-31) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro tokie etapai: 1) parengiamasis etapas, 2) teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, 3) sprendinių pasekmių vertinimo etapas, 4) baigiamasis etapas. Šioje normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai planavimo organizatorius yra žemės valdytojas ar naudotojas, reikalavimai dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų nustatomi planavimo sąlygose, kurias rengia savivaldybės vyriausiasis architektas. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas antrasis etapas – teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapas, kuris susideda iš trijų dalių, antroji dalis – koncepcijos nustatymo stadija, kurios metu nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etape.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojančias nuo 2014-01-01, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir šiuo metu kompleksinį teritorijų planavimo procesą sudaro rengimo etapas, tačiau šiuo metu pakanka, kad koncepcijai raštu pritartų planavimo organizatorius, o pagal 24 straipsnio 5 dalį, detalieji planai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407) 3 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. <...> 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti“. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą, kai jau buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, o byla buvo nagrinėjama jau galiojant šiam įstatymui, reiškia, kad pareiškėjas nori užbaigti detaliojo planavimo procedūras pagal iki 2014-01-01 galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Todėl teismas vertina, ar Taryba pagrįstai nepritarė detaliojo plano koncepcijai.
Dėl Tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. T3-444 nusprendžiamosios dalies 1.1 punkto. Pareiškėjas aiškina, kad tokio reikalavimo nebuvo išduotose planavimo sąlygose. Taryba netvirtino detaliojo plano koncepcijos, nes koncepcijoje nesuderinti Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės susisiekimo sprendiniai (planuojamos C kategorijos gatvės trasa ties Vilniaus miesto ir rajono riba tarp (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, ir (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje). Kelių planavimo sąlygas 2012-11-30 Nr. DPS-966/12 išdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius. Šiose sąlygose nėra tokio reikalavimo suderinti Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės sprendinius dėl planuojamos C kategorijos gatvės nurodytoje vietoje. Iš detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos aiškinamojo rašto (toliau – Aiškinamasis raštas) matyti, kad rengiamojo sklypo detaliojo plano sprendiniai atitinka Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano II.E.3.S konkretizuotų sprendinių aprašo savivaldybės teritorijos tolesnio planavimo vystymo nuostatas. Aiškinamojo rašto dalyje „Esamos situacijos analizė“ paaiškinta (tai matyti ir iš koncepcijos brėžinių), kad planuojamas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) šalia Vilniaus miesto savivaldybės ribos. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jokios planavimo sąlygos negautos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011-12-10 raštu Nr. A51-86675-(2.15.1.21-MP2) „Dėl paraiškos sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti“ pranešė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kad Miesto plėtros departamento darbiniame pasitarime buvo nutarta neišduoti planavimo sąlygų žemės sklypo planavimui, pasiūlyta transportinę dalį spręsti Vilniaus rajono ribose. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nekėlė reikalavimo planuojamoje vietoje suderinti susisiekimo sistemas. Pareiškėjas, kaip detaliojo plano rengėjas, privalėjo vadovautis planavimo sąlygomis, išduotomis teritorijų planavimo dokumentams rengti. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas, redakcija, patvirtinta aplinkos ministro 2009-12-02 įsakymu Nr. D1-733 su vėlesniais pakeitimais) nustato, kad detaliojo plano rengimo atveju planavimo organizatorius raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti planavimo sąlygų sąvadą, savivaldybės vyriausiasis architektas išsiunčia paraiškas ir papildomus dokumentus Aprašo 30 punkte nurodytoms sąlygas išduodančioms institucijoms (6 punktas). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi raštu į sąlygas išduodančią instituciją ir per Aprašo 30 punkte nustatytą terminą negauna iš jos sąlygų, planavimo organizatoriui išduotame planavimo sąlygų sąvade nurodo, kad sąlygas išduodanti institucija jų nepateikė. Nors nagrinėjamu atveju planavimo sąlygose tokio nurodymo nėra, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose kelių planavimo sąlygose nėra nustatyto reikalavimo suderinti planuojamos C gatvės trasą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės ribos. Kita vertus, atsižvelgus į rengiamo detaliojo plano koncepcijos brėžinį (rašytinė bylos medžiagos dalis, b. l. 43), Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto riba eina gatve, kurios atkarpa pavaizduota kairiausioje brėžinio dalyje, o teisme šalys paaiškino, kad ši gatvė ir skiria miestą bei rajoną. Detaliai planuojamame sklype pareiškėjas pavaizdavo iš dalies vidinę gatvę, privedančią prie visų planuojamų pastatų, bet neišeinančią į tą gatvę, kuri skiria miestą ir rajoną. Tokiu būdu nebuvo ir ką derinti. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar rajono savivaldybės taryba pageidauja, kad ta vidinė sklype pavaizduota gatvė nesibaigtų sklypo viduje, o jungtųsi su miestą ir rajoną skiriančia gatve.
Skundžiamame sprendime nėra nurodytas koks nors kitas teisės aktas, kuris reikalauja suderinti susisiekimo sistemas detaliojo plano koncepcijoje. Nurodyti ginčo sprendime Detaliųjų planų rengimo taisyklių (galiojo aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtinta taisyklių redakcija su vėlesniais pakeitimais, toliau – Taisyklės) 27.2 ir 51 punktai taip pat nenustato tokio reikalavimo. Taisyklių 37 punktas nustato, kad viso detaliojo teritorijų planavimo proceso metu galioja planavimo sąlygų sąvadas, kol tai neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams. Šiame punkte nustatyta, kad detaliojo planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygų sąvadą, o perdavus organizatoriaus teises ir pareigas sklypo valdytojui, procesas laikomas pradėtu pasirašius sutartį.
Bet kuriuo atveju, pareiškėjui išduotose planavimo sąlygose detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti nebuvo nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nei rajono savivaldybės administracijos reikalavimo suderinti susisiekimo sprendinius tarp miesto ir rajono nei koncepcijoje, nei detaliajame plane. Skundžiamame sprendime nenurodytas joks kitas teisės aktas, reikalaujantis suderinti susisiekimo sistemas tarp skirtingų savivaldybių, taip pat nėra nurodyta, kokią įtaką skundžiamo sprendimo 1.1 punkto suformulavimui turėjo sprendimo preambulėje nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtintos gatvių (taip pat perspektyvinių) raudonosios linijos.
Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiamo sprendimo 1.1 punktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje suformuluotų viešojo administravimo principų ir 8 straipsnio reikalavimų pagrįsti individualų sprendimą teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Taip pat toks sprendimas prieštarauja pirmiau nurodytiems teisės aktams, reglamentuojantiems planavimo sąlygų parengimą ir išdavimą bei detalųjį teritorijų planavimą.
Dėl Tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. T3-444 nusprendžiamosios dalies 1.2 punkto.
Šiame punkte nurodyta, kad planuojamos D kategorijos gatvės raudonosios linijos pažymėtos žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nustatyta tvarka negavus šių žemės sklypų savininkų sutikimų, t. y. pažeidžiant trečiųjų asmenų interesus.
Pareiškėjas tokiam sprendimui prieštarauja. Remiasi Taisyklių 1, 2, 27.2.2, 27.2.3, 27.4.1 punktais. Šie Taisyklių punktai reglamentuoja detaliojo planavimo etapus ir stadijas. Pareiškėjas teigia, kad koncepcijos nustatymo stadijoje dar nekonkretizuojami sprendiniai, tai yra stadija, kai nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai, po to seka sprendinių konkretizavimo stadija. Tačiau, šiuo atveju Teritorijų planavimo įstatymas nustatė reikalavimą, kad detaliojo plano koncepciją tvirtina Taryba. Tokiu atveju Taryba privalo įsitikinti, ar koncepcijos nustatymo stadijoje nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausias kryptis ir tvarkymo prioritetus nėra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kas yra teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, čia patenka ir leistinas užstatymo tankumas bei intensyvumas, statinių statybos zona, užstatymo tipas, servitutai, susisiekimo sistemų organizavimas ir kt. Išduotose planavimo sąlygose (6 punkto paskutinis sakinys) yra reikalavimas nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų, susijusių su detaliojo plano rengimu ir planuojamo objekto statyba. Toks reikalavimas galioja ir koncepcijos nustatymo stadijai. Iš koncepcijos brėžinio (rašytinės bylos medžiagos dalis, b. l. 42, 43) matyti, kad pareiškėjas koncepcijoje numato kelią ir per savo sklypą, ir apimantį ir gretimus sklypus, kurių kadastriniai numeriai nurodyti ginčo sprendime, jie pažymėti koncepcijos brėžinyje, ypatingai šiuo planuojamu keliu mažinamas bendraturčių planuojamas atskirti sklypas. Tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje (nurodytų sklypų savininkai) kategoriškai nesutinka su tokia numatomo kelio koncepcija, dėl ko mažės jų sklypai. T. y. koncepcijoje pareiškėjas taip planuoja privažiavimą prie planuojamų jo sklype statyti statinių, kad gatvė apima gretimus sklypus (gatvės tipas D yra nustatytas kelių planavimo sąlygose 5 punkto 12 papunktyje). Todėl tokia koncepcija jau leidžia teigti, kad teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausiomis kryptimis ir tvarkymo prioritetais bus pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, t. y. be įstatyminio pagrindo bus apribojamos savininkų teisės (Civilinio kodekso 4.39 straipsnis gina nuosavybės teisę nuo apribojimų). Teismas šiuo atveju atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1227/2013. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, jog teritorijų planavimo vienas iš tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Tai reiškia, kad jau nustatant detaliojo plano koncepciją šiuos interesus būtina suderinti. Todėl savivaldybės tarybos reikalavimas koncepcijos nustatymo stadijoje turėti gretimų sklypų, į kuriuos patenka planuojamos gatvės raudonosios linijos, savininkų pritarimą, kuris, kaip buvo aiškinama teisme, gali pasireikšti parašais detaliojo plano koncepcijos brėžinyje ar pan., yra pagrįstas.
Todėl nurodytas nepritarimo koncepcijai pagrindas buvo teisėtas.
Dėl Tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. T3-444 nusprendžiamosios dalies 1.3 punkto.
Šiame punkte nurodyta, kad neįvykdytas 2012-11-30 kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-966/12 6.5.2 punktas, t. y. teritorija, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, nesuformuota kaip atskiras inžinierinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams skirtas žemės sklypas.
Pareiškėjas su tokiu reikalavimu nesutinka, nes buvo pateikta tvirtinimui detaliojo plano koncepcija, t. y. teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo sudėtinė dalis, šio etapo koncepcijos nustatymo stadijos metu nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai. Tai nurodyta ir Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Taisyklių 27.2.2 punkte. Pareiškėjas aiškina, kad tokiu atveju pateikiama tam tikra vizija, pasiūlymas, kaip galėtų būti perspektyvoje. Kitas argumentas yra tai, kad tokiam tikslui teritorija turi būti suplanuota detaliuoju planu, o ne koncepcija. Pareiškėjo nuomone, planavimo sąlygos išduotos ne koncepcijos, o detaliojo plano rengimui. Trečia, pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gavės raudonosios linijos patenka į sklypo dalį, pažymėtą indeksu 7/1142, kuri priklauso bendraturčiams, planavimo sąlygose Sp-133-13 6 punkte nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai: atidalyti UAB „Callida“ priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo, pakeisti būtent pareiškėjui priklausančios sklypo dalies pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų teritorijų, t. y. numatyta, kad tik UAB „Callida“ sklypo dalyje turi būti numatomi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, kadangi kita sklypo dalis lieka žemės ūkio paskirties. Pareiškėjas nurodo, kad pagal planavimo sąlygas negali keisti žemės sklypo paskirties bendraturčiams liekančioje sklypo dalyje. Nurodo, kad ir prieš tai išnagrinėtoje byloje priimtu sprendimu pareiškėjui leista sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį nesant kitų sklypo bendraturčių prašymo ir tik pareiškėjui priklausančios sklypo dalies atidalinimo ir paskirties pakeitimo tikslu.
Nustatyta, kad į planavimo sąlygų sąvadą įeina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2013-03-15 tuo pačiu numeriu išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti bei kelių planavimo sąlygos, 2012-11-30 Nr. DPS-966/12, išduotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus (sąvade šis dokumentas nurodytas 3-iu numeriu). Šio dokumento 6 punkto 5 papunktyje „Ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos bei sąlygos išduodančių institucijų kompetencijai priskirti reikalavimai“ nurodytas reikalavimas teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad negali tokio sklypo formuoti bendraturčių sklype (be jų sutikimo). Iš detaliojo plano koncepcijos brėžinio (rašytinė bylos medžiaga, l. 42, 43) matyti, kad sklypas, pažymėtas Nr. 7/1142, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau ne visa apimtimi. Dalis pareiškėjo pavaizduotos į bendrą sklypą patenkančios gatvės, kuri turėtų išeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę, paliekama pareiškėjui, pareiškėjo koncepcijoje nurodoma, kad per sklypą planuojama perspektyvinė gatvė (0,5+4,50+1,5 m) ir raudonoji linija inžineriniams tinklams, ji planuojama kaip išeinanti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tokiu atveju koncepcijoje turėjo būti pavaizduota, kaip to reikalauja planavimo sąlygos, atskiru sklypu suformuota susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritorija, t. y. nėra numatyta, kaip bus sujungta pareiškėjo sklype planuojama gatvė su (duomenys neskelbtini) gatve. Pagal pareiškėjo pateiktą koncepciją ir sprendinių konkretizavimo stadijoje (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis 3 punktas) nebus galimybės numatyti to, kas nenurodyta koncepcijoje, o būtent, pagal koncepciją neaišku, kur bus žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Jeigu pareiškėjas negauna bendraturčių sutikimo, koncepcijoje turi numatyti šį reikalaujamą sklypą taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Tretieji suinteresuoti asmenys aiškino, kad į sklypą veda dar viena gatvė (koncepcijos brėžinyje iš šiaurės į sklypą einanti gatvė, tai vietinės reikšmės kelias, pažymėtas ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, jo ištrauka pateikta koncepcijos brėžinyje, 2-as iš kairės, viršuje). Todėl detaliojo plano koncepcijoje, kurioje turi būti numatomos teritorijos naudojimo svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai, turi būti numatyta, kaip pareiškėjo planuojama gavė, vedanti prie planuojamų pastatų, jungsis su esamomis gatvėmis ir tam numatyta teritorija, kuri nebūtinai turi patekti į numatomą atidalinti žemės ūkio paskirties sklypą.
Todėl daroma išvada, kad skundžiamo sprendimo 1.3 punktas yra pagrįstas ir teisėtas, jo neįvykdžius nebus galimybės konkretizuoti sprendinius.
Dėl Tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. T3-444 nusprendžiamosios dalies 1.4 punkto.
Taryba netvirtino detaliojo plano koncepcijos dėl to, jog sklype yra įregistruotas dviejų butų gyvenamasis pastatas, nors Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-07-03 statybos leidimas Nr. 0587 buvo išduotas vieno buto gyvenamajam namui. Teismas daro išvadą, kad šis sprendimo punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas tais pačiais motyvais, kuriuos nurodo ir pareiškėjas. Be to, pareiškėjas koncepcijoje privalo pavaizduoti jau esamus statinius ir negali pavaizduoti tokio statinio, kokį buvo leista statyti. Pareiškėjas nurodo, kad tas pastatas yra sklype, kuris atidalinamas detaliuoju planu bendraturčiams, ir gyvenamasis namas priklauso bendraturčiams. Pareiškėjas nesiruošia tos teritorijos detaliai planuoti ir įteisinti namo statybą. Šio statinio teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas Statybos įstatyme nustatyta tvarka, sprendimus tokiais klausimais priima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pareiškėjas, kaip privatus asmuo, neturi ir negali turėti jokios įtakos nelegalių statinių įteisinimo ar nugriovimo klausimams spręsti, neprivalo ginčyti statinio pastatymo teisėtumo. Vilniaus rajono savivaldybei apie šį statinį tapo žinoma, todėl savivaldybė ir turi inicijuoti sprendimo priėmimą dėl nurodyto statinio. O pareiškėjas, rengdamas koncepciją, ne tik turi teisę, bet ir privalo nurodyti esamą padėtį visame sklype, kurį siekiama padalinti. Taisyklių 27.2.1 punkte yra nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro esamos būklės analizės stadija: vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai ir kt. T. y. pareiškėjas privalėjo nurodyti esamą būklę, o būtent, kaip užstatyti žemės sklypai, kokie yra želdiniai ir pan., o ne vertinti, kas toje teritorijoje įrengta teisėtai, o kas neteisėtai. Tuo labiau, kad pastato dabartiniai savininkai (G. ir Ž.) paaiškino, kad pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra jokių duomenų, kad pastato statyba yra neteisėta.
Todėl Tarybos sprendime nurodyta nesutikimo su koncepcija priežastis, išdėstyta sprendimo 1.4 punkte, prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, Taisyklėms bei teisingumo ir protingumo kriterijams, kadangi pareiškėjui priskiriama pareiga, kurios įgyvendinti jis negali.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, daroma išvada, kad ginčijamas sprendimas naikintinas tik iš dalies, t. y. neteisėti yra šio sprendimo nusprendžiamosios dalies 1.1 ir 1.4 papunkčiai, tačiau 1.2 ir 1.3 papunkčiuose išdėstyti motyvai, dėl kurių Taryba netvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos, yra pagrįsti. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ir antrąjį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją patvirtinti pareiškėjo pateiktą detaliojo plano koncepciją.
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalis). Teismas įvertindamas tai, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, daro išvadą, kad pareiškėjui gali būti atlyginta 50 procentų patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-17 konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265).
Paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo 75 Lt žyminio mokesčio, todėl jam priteistini 37,5 Lt.
Atstovavimo išlaidas patvirtina pateikti įrodymai: 2013-11-12 advokato orderis LAT Nr. 1014992, 2013-11-12 sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 13/42, detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma ir 2013-11-12 mokėjimo nurodymas Nr. 11121307. Pagal šiuos įrodymus pareiškėjas advokatui Artūrui Sebeikai už atstovavimą sumokėjo 1300 Lt: 250 Lt už susipažinimą su medžiaga, jos analizę, 1000 Lt už skundo parengimą, 50 Lt už atstovavimą teismo posėdyje.
Atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7 ir 8.2, 8.18 punktais, pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija šiose rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, laikytina teisinga ir protinga. Todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 650 Lt. Iš viso pareiškėjui priteistina 687,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Callida“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-10-25 sprendimo Nr. T3-444 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijos“ nusprendžiamosios dalies 1.1 ir 1.4 papunkčius.
Kitus pareiškėjo UAB „Callida“ reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Priteisti pareiškėjo UAB „Callida“ naudai iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 687,5 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.