Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-02-21 · Administracinė byla Nr. I-415-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-21
Bylos Nr.
I-415-426/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Roma Sabina
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A756-290/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. bir˛elio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (pranešeja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovic,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovui M. V. ,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo A. C. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo A. C. skunda atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2-uju pataisos namu ir Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos, del neturtines ˛alos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas A. C. skundu (b. l. 2–3) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 100 000 litu neturtine ˛ala. Skunde pareiškejas paaiškino, kad yra kalinamas Vilniaus 2-uose pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai). 2007 m. rugsejo 12 d. pataisos namu darbuotojas, piktnaud˛iaudamas tarnybine padetimi, sufabrikavo tarnybinio tyrimo med˛iaga, inkriminavo veiksmus, kuriu jis neivykde. Tarnybinio tyrimo pagrindu ji persekioja Pataisos namu direktoriaus pavaduotojas, megindamas pareiškeja iš nedideles ramios gyvenamosios patalpos prievarta perkelti gyventi i 11-os vietu triukšminga gyvenamaja patalpa. Minetoje patalpoje gyvenantys asmenys visa para ruko, ten vartojamos narkotines med˛iagos, kyla ivairus konfliktai. Taip buvo siekta pabloginti pareiškejo gyvenimo salygas, pakenkti jo sveikatai. Pataisos namu administracija leido susipa˛inti pareiškejui su tarnybinio patikrinimo išvada. Joje minimi veiksmai, kuriu jis niekada neatliko, taip pat minimi asmenys, kurie patvirtina tam tikrus faktus. Pareiškejas yra gaves minetu konkreciu asmenu patvirtinimus, kad jie apie pareiškeja nera teige to, kas parašyta.

Pareiškejas nurode, kad pataisos namu direktorius, šiurkšciai pa˛eisdamas teises aktus atsisake pateikti pataisos namuose esancius dokumentus, lieciancius pareiškejo asmeni, tuo padarydamas pareiškejui ˛ymia ˛ala. Pataisos namu administracija motyvuoja tuo, kad supa˛indinus pareiškeja su jo asmeni lieciancia informacija, bus neva sukurtas precedentas, pa˛eista istaigos tvarka. A. C. tvirtina, kad Pataisos namu direktorius, atsisakydamas suteikti informacija, nenurodo teises akto, kuris pagristu tokius veiksmus. Tokiais veiksmais Pataisos namai suvar˛o pareiškejo galimybes kontaktuoti su kitais kalinamaisiais. Pareiškejas 2008 m. sausio 16 d. neteisetus Pataisos namu direktoriaus veiksmus apskunde Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalejimu departamentas). Šis 2008 m. vasario 7 d. ipareigojo pataisos namu administracija supa˛indinti ji su jo asmeni liecianciais dokumentais. Taciau 2008 m. spalio 10 d. Kalejimo departamentas prieme jam nepalanku sprendima. Pareiškejas pa˛ymejo, kad atsakovo atstovai ilga laika, nuo 2007 m. rugsejo 17 d., var˛o pareiškejo teise gauti informacija apie jo asmeni. Del to A. C. patyre sielvartavima, dvasinius išgyvenimus, sukretimus, did˛iulius nepatogumus, ilgalaikius rupescius, dideli nusivylima valstybes institucija, jos pareigunais, fizini skausma, emocine depresija, ilgalaiki pa˛eminima, bendravimo galimybiu suma˛ejima.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu (b. l. 8–9) su pareiškejo skundu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime atsakovo atstovas nurode, kad 2007 m. rugsejo 10 d. Vilniaus 2-uju pataisos namu Socialines reabilitacijos skyriaus burio viršininkas gavo 1-ojo burio nuteistuju skundus, kuriuose prašoma iškelti nuteistaji A. C. iš 1-ojo burio nuteistuju burio, neigaliuju ir ligoniu gyvenamuju patalpu. Pataisos namu administracija, reaguodama i nuteistuju ˛od˛ius ir rašytinius skundus del netoleruotino A. C. elgesio, 2007 m. rugsejo 11 d. surenge bendra neigaliu 1-ojo burio nuteistuju susirinkima. Bendro susirinkimo metu, siekiant u˛kardyti galimus nesutarimus, ir atsi˛velgiant i tai, kad nuteistasis nera neigalus, buvo nuspresta atlikti tarnybini tyrima, kuri atlikus pasiulyta pareiškeja perkelti i kita nuteistuju buri. 2007 m. rugsejo 12 d. pareiškejas buvo perkeltas i kita buri. Pareiškejas ne karta buvo ispetas del netinkamo elgesio kitu nuteistuju, kurie yra ligoniai ir neigalus, at˛vilgiu. A. C. nekreipe demesio.

Nurode, kad nuteistieji pateike prašymus neleisti su ju skundais susipa˛inti A. C. ar kitiems nuteistiesiems, nes tai gali apsunkinti tolimesni ju laisves atemimo bausmes atlikima istaigoje. 2008 m. vasario 22 d. pareiškejas buvo supa˛indintas su tarnybinio tyrimo dokumentines med˛iagos, kuri nepa˛eistu kitu nuteistuju teisiu, dalimi. Atsi˛velgiant i nuteistuju prašymus nerodyti ju pareiškimu ar skundu A. C. ir kitiems nuteistiesiems, siekiant u˛tikrinti tvarkos tarp nuteistuju palaikyma istaigoje bei sukurti butinas salygas normaliai pataisos istaigos veiklai, taip pat norint išvengti galimo precedento, Pataisos namu administracija pareiškejo tarnybinio tyrimo dokumentineje med˛iagoje esanciu nuteistuju pareiškimu ir skundu susipa˛inimui nepateike. Pataisos namai akcentavo, kad A. C. nepateike irodymu, kaip Vilniaus 2-uju pataisos namu administracijos veiksmai ar priimti sprendimai del skunde nurodytu faktu jam sukele dvasinius išgyvenimus, sielvarta, did˛iulius nepatogumus, fizini skausma del nervines itampos ir t. t.

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Kalejimu departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimu (b. l. 45–47) su pareiškejo skundu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsakovo atstovas nurode, kad 2008 m. spalio 10 d. sprendimu Pataisos namu administracija teises aktu nepa˛eide. Bausmiu vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad teise gauti rašytine informacija turi buti realizuojama teises aktu nustatyta tvarka. Speciali šios teises realizavimo tvarka laisves atemimo vietose nenustatyta, todel istaigos administracija kiekvienu konkreciu atveju, vertindama galimybe suteikti prašoma informacija, atsi˛velgia i visas su tuo susijusias aplinkybes. Pataisos namai yra specifine istaiga, kurioje bausme atlieka asmenys nuteisti laisves atemimo bausmemis, todel privalu atsi˛velgti ir i galincias kilti pasekmes paviešinus vienokia ar kitokia informacija, susijusia su nuteistuju tarpusavio bendravimu. Šiuo atveju taip pat buvo atsi˛velgta i tai, jog pareiškejas yra konfliktiška asmenybe, nevengianti konfrontuoti su kartu bausme atliekanciais nuteistaisiais. Kalejimu departamentas pa˛ymejo, kad siekiant u˛tikrinti tvarkos bei drausmes tarp nuteistuju palaikyma istaigoje bei siekiant sukurti butinas salygas normaliai pataisos istaigos veiklai, Pataisos namai pagristai nesuteike galimybes A. C. susipa˛inti su visa 2007 m. rugsejo 12 d. baigto tarnybinio tyrimo med˛iaga. Mineto tarnybinio tyrimo med˛iaga sudaro tik tarnybinio tyrimo išvada, su kuria pareiškejas buvo supa˛indintas, bei nuteistuju pareiškimai ir skundai, kuriu pastarieji praše neviešinti. Taigi, buvo atsi˛velgta ne tik i pareiškejo reikalavimus, bet ir i kitu nuteistuju prašymus, ir galiausiai buvo priimtas objektyvus ir teisetas sprendimas.

Kalejimu departamentas pa˛ymejo, kad pareiškejas nenurode, kokiais konkreciais Kalejimu departamento veiksmais buvo padaryta neturtine ˛ala, taip pat nera nurodyta konkretaus prie˛astinio ryšio tarp tariamos ˛alos ir Kalejimu departamento veiksmu. Nenugincijus Pataisos namu ar Kalejimu departamento sprendimu, nera pagrindo teigti, kad jie yra neteiseti. Be to, atkreipia demesi, kad pareiškejas nepateike irodymu, kad jam padaryta didele neturtine ˛ala, skunde nenurodo, kuo grind˛iamas ˛alos dydis ir kokiu budu ji pasireiške.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l. 87–93) pareiškejo skunda tenkino iš dalies, pareiškejui priteista 300 litu neturtinei ˛alai atlyginti (po 150 litu iš atitinkamai Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus 2-uju pataisos namu, ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos). Pirmosios instancijos teismas nurode, kad Teises gauti informacija iš valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu istatymas u˛tikrina asmenims teise gauti informacija iš valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu, nustato šios teises igyvendinimo tvarka ir reguliuoja valstybes bei savivaldybiu instituciju ir istaigu veiksmus teikiant informacija asmenims. Pareiškejas turi teise gauti privacia informacija apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos istatymu nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. A. C. reikalavo susipa˛inti su med˛iaga, vienareikšmiškai lieciancia jo asmeni, nes joje yra informacijos apie pareiškejo galimai neigiamo pobud˛io elgesi pataisos namuose. Pareiškejas apsigynimo nuo jam reiškiamu kaltinimu tikslu turejo teise susipa˛inti su kitu nuteistuju paduotais skundais.

Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, kad byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad nei Pataisos namai, nei Kalejimu departamentas nenurode teises akto, kuriuo remiantis, atsisake pareiškejui leisti susipa˛inti su visa atlikto tarnybinio tyrimo med˛iaga. Pataisos namai atsisakyma leisti pareiškejui susipa˛inti su visa tarnybinio tyrimo išvada motyvavo siekiu u˛tikrinti tvarkos tarp nuteistuju palaikyma istaigoje bei sukurti butinas salygas normaliai pataisos istaigos veiklai, taip pat norint išvengti galimo precedento. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu šie nurodomi siekiai negali paneigti nuteistojo asmens teise susipa˛inti su jo asmeni lieciancia informacija. Pataisos istaiga turi veikti grie˛tai laikydamasi galiojanciu teises aktu reikalavimu. Teises aktai nenumato draudimo asmeniui susipa˛inti su kitu nuteistuju paduotais skundais del jo elgesio, ši med˛iaga jam turi buti prieinama. Institucija negalejo savavališkai, pagal savo pacios sugalvotus kriterijus, nuspresti, kokia informacija yra teiktina nuteistajam susipa˛inti, o kokia neteiktina. Kitu nuteistuju prašymas neleisti susipa˛inti su ju pateiktais skundais institucijai nera imperatyvus ipareigojimas, kuris turi buti besalygiškai vykdomas. Minetuose skunduose nera tokios informacijos, kuri pagal istatymus butu neteikiama susipa˛inti. Pa˛ymetina, kad Kalejimu departamentas 2008 m. vasario 7 d. rašte pripa˛ino, kad nesant objektyviu kliuciu, A. C. turi teise susipa˛inti su tarnybinio tyrimo med˛iaga. Tiek Vilniaus 2-ieji pataisos namai, tiek Kalejimu departamentas nepagristai pripa˛ino, jog pareiškejui neturi buti leid˛iama susipa˛inti su visa atlikto tarnybinio tyrimo med˛iaga.

Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, kad administraciniai teismai sprend˛ia bylas del turtines ir neturtines (moralines) ˛alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisetais valstybes ar vietos savivaldos institucijos, istaigos, tarnybos bei ju tarnautoju veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. ˇala atlygintina institucijai (jos pareigunui) neivykd˛ius istatymuose nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai draud˛ia atlikti (neteisetas veikimas), arba pa˛eidus bendro pobud˛io pareiga elgtis atid˛iai ir rupestingai. Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktines atsakomybes atveji, kai ˛ala atlyginama del vald˛ios instituciju neteisetu veiksmu. Valstybes ar savivaldybes civiline atsakomybe pagal ši straipsni atsiranda, jeigu vald˛ios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Atlygintinos neturtines ˛alos dyd˛io nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtines ˛alos dydi neturi buti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (del tokios ˛alos atlyginimo) pagristumo irodinejimo taisyklemis, o turi buti taikomi tik teismui adresuoti ˛alos dyd˛io nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp ju ir sa˛iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taigi, siekiant neturtines ˛alos atlyginimo, butina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipesi teismines gynybos, tikrai patyre fizini skausma, dvasiškai išgyveno, realiai pajaute emocine depresija, pa˛eminimai buvo apciuopiami, reputacijos pablogejimas juntamas ir ši dvasine skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintu elementu, nebuvo vienkartinio pobud˛io ar momentine.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pa˛ymejo pareiškejo skunde nurodytas aplinkybes: pareiškejas del Pataisos namu ir Kalejimu departamento pareigunu veiksmu patyre sielvartavima, dvasinius išgyvenimus, sukretimus, did˛iulius nepatogumus, ilgalaikius rupescius, dideli nusivylima valstybes institucija, jos pareigunais, fizini skausma, emocine depresija, ilgalaiki pa˛eminima, bendravimo galimybiu suma˛ejima, t. y. iš esmes nurodo, kad patyre nemenkus išgyvenimus, stiprias neigiamas emocijas. Šiuo atveju pareiškejas nenugincijo atitinkamu Pataisos namu ir Kalejimu departamento priimtu sprendimu, taciau tai neu˛kerta kelio reikalauti neturtines ˛alos atlyginimo del instituciju neteisetu veiksmu (neveikimo).

Pirmosios instancijos teismas pareiškejui iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Vilniaus 2-uju pataisos namu ir Kalejimu departamento, del patirtu išgyvenimu ir neigiamu emociju, kurie asmeniui tikrai turejo kilti ˛inant, kad del jo elgesio yra skund˛iamasi, ir valstybes institucijoms atsisakant leisti susipa˛inti su kitu nuteistuju skundais, kuriuose galejo buti pateiktina ir tikroves neatitinkanti informacija, priteise 300 litu dyd˛io atlyginima u˛ padaryta neturtine ˛ala. Tokia išvada teismas padare atsi˛velgdamas i tai, kad pareiškejui, negaunanciam dalies informacijos, buvo suvar˛ytos teises apsiginti nuo kitu nuteistuju pareikštu kaltinimu del nuolatinio konfliktavimo ir kt. Juk informacijos turejimas yra viena iš esminiu prielaidu (galimybiu) tinkamai ginti savo teises. Priteisti visa prašoma pinigine suma (100 000 litu) nera pagrindo, kadangi valstybes instituciju atsisakymas leisti susipa˛inti su tam tikra informacija negalejo sukelti itin ˛ymiu dvasiniu išgyvenimu, itin stipriu neigiamu emociju. Be to, byloje nera duomenu, kad del patirtu dvasiniu išgyvenimu ir (ar) neigiamu emociju pareiškejas kreipesi i medikus ar psichologu tarnyba, vartojo vaistus, buvo sutrikes jo poilsio re˛imas ir pan. Todel kitoje dalyje A. C. skundas del neturtines ˛alos atlyginimo buvo atmestas kaip nepagristas.

III.

Pareiškejas A. C. apeliaciniu skundu (b. l. 97–98) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti pareiškejo skunda. Apeliacinis skundas yra grind˛iamas toliau išvardytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyre ir ivertino byloje pateiktus irodymus, tinkamai taike teises normas, konstatuodamas atsakovo atstovu neteisetus veiksmus. Vis delto Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagristai palankiai atsakovo atstovams ivertino priteistinos neturtines ˛alos dydi. Priteista suma yra tik simboliška, ypac ma˛a ir nereikšminga, socialine prasme neteisinga ir neadekvati pareiškejui padarytai ˛alai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dali. Atsakovo atstovai labai ilgai, kelis metus nuo 2007 m. rugpjucio 28 d. neteisetai suvar˛e ir apribojo pareiškejo teises. Pataisos namai nepagristai prievarta 15 menesiu pareiškeja laike kameroje su rukanciu asmeniu, šiu pa˛eidimu pirmosios instancijos teismas nevertino. Visus 15 menesiu pareiškejas del atsakovo atstovu veiksmu patyre sunkia izoliacija, moralini pa˛eminima, kancias. Pareiškejas nurodytu laikotarpiu negalejo apsiginti nuo jam reiškiamu kaltinimu, del kuriu jis 15 menesiu buvo priverstinai izoliuotas sunkiomis ir ne˛moniškomis salygomis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik simbolini ˛alos atlyginima, ignoravo minetas esmines aplinkybes, pa˛eidimus pareiškejo at˛vilgiu ir iš to kilusia ˛ala. Teismas taip pat ignoravo ir tai, kad atsakovo atstovai iki šiol kategoriškai atsisako pateikti pareiškejui susipa˛inimui reikalaujamus dokumentus. Del nurodytu veiksmu pareiškejas patyre ilgalaiki fizini skausma, dvasiškai išgyveno 15 menesiu negaledamas apsiginti nuo pareikštu išgalvotu kaltinimu, jaute pa˛eminima, pareiškejui buvo pablogejusi reputacija, dvasine skriauda, sielvartavima, kurie tesesi 15 menesiu iki šiol. Neteiseti veiksmai pa˛eidejo at˛vilgiu pasireiške ir pareiškejo asmens vertinimo po˛iuriu. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nevertino atsakovo atstovu veiksmu tikslu, tyciniai jie ar ne, kiek laiko neteiseti veiksmai tesesi ir kokios yra veiksmu pasekmes pareiškejui.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus 2-uju pataisos namu, atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 102–103) prašo apeliacini skunda atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendima dalyje del Pataisos namu veiksmais padarytos neturtines ˛alos atlyginimo (150 litu) panaikinti kaip nepagrista ir priimti nauja sprendima. Atsiliepimas grind˛iamas toliau išvardytais argumentais. Be pirmosios instancijos teisme atsiliepimu pateiktu aplinkybiu, Pataisos namai nurode, kad Bausmiu vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teise gauti rašytine informacija turi buti realizuojama teises aktu nustatyta tvarka. Speciali šios teises realizavimo tvarka nera nustatyta, todel istaigos organizacija kiekvienu konkreciu atveju vertina galimybe suteikti prašoma informacija, atsi˛velgia i visas su tuo susijusias aplinkybes. Nagrinejamu atveju buvo atsi˛velgta i tai, kad pareiškejas yra konfliktuojanti asmenybe, nevengia konfrontuoti su kartu bausme atliekanciais nuteistaisiais. Pataisos namai nesuteike galimybes susipa˛inti su visa tarnybinio tyrimo byla, taip buvo padaryta, siekiant u˛tikrinti tvarkos ir drausmes tarp nuteistuju palaikyma bei siekiant sukurti butinas salygas normaliai Pataisos namu veiklai. Pataisos namai pa˛ymejo, kad pripa˛istant reikalavima del ˛alos atlyginimo pagristu, turi buti nustatytos visos civilines atsakomybes salygos. Pareiškejas neirode ˛alos padarymo fakto, be to, Pataisos namai veike tinkamai, teises aktu nustatyta tvarka.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos, atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 104–105) prašo apeliacini skunda atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas grind˛iamas toliau išvardytais argumentais. Pareiškejas nepateike objektyviu irodymu, galinciu patvirtinti jo tariamai patirta didele neturtine ˛ala. Patirta ˛ala yra grind˛iama bendro pobud˛io teiginiais, bet ne konkreciais faktais ar irodymais. Pareiškejas išeina u˛ apeliacinio skundo ribu, nurodo realybes neatitinkancius faktus, tokiu budu siekia suklaidinti teisma. Pareiškejas pirmosios instancijos teisme nurode, kad buvo pa˛eista teise gauti jo asmeni lieciancia informacija, del ko jis patyre neturtine ˛ala. Kokiu nors atsakovo atstovu sprendimu pareiškejas negincijo, tuo tarpu apeliaciniame skunde teigia, kad jam nesuteiktos informacijos pagrindu Pataisos namu administracija ji perkele bausme atlikti i kamera, kurioje jis patyre didelius nepatogumus, buvo priverstas gyventi su rukanciuoju. Pareiškejas nebuvo perkeliamas bausme atlikti i kameru tipo patalpas ar baudos izoliatoriu, tarnybinio tyrimo išvadoje buvo pateiktas siulymas A. C. perkelti i kita nuteistuju buri bei nurodyta, kad pareiškejui nera pagrindo taikyti izoliacija, ko pastarasis reikalavo 2007 m. rugsejo 11 d. pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinejamas gincas del neturtines ˛alos A. C. padarymo, jam neleid˛iant susipa˛inti su dalimi tarnybinio tyrimo med˛iagos, ir atlygintinos neturtines ˛alos dyd˛io nustatymo.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei u˛ vald˛ios instituciju neteisetus veiksmus, butinos keturios salygos, kurios organiškai tarp saves susijusios. Nesant vienos iš ju, teise i turtines ar neturtines ˛alos atlyginima paneigiama. Šios salygos yra: 1) neteiseti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) prie˛astinis ryšys tarp priešingu teises pa˛eidejo veiksmu ir ˛alos arba nuostoliu (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis); 3) teises pa˛eidejo kalte (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis); 4) teises pa˛eidimu padaryta ˛ala arba nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 3 d. nutartis byloje Nr. A556-669/2010).

Nagrinejamoje byloje pirmiausiai butina ivertinti Pataisos namu ir Kalejimu departamento veiksmu – priimtu raštu ir sprendimu (b. l. 12, 14, 18, 22), nepateikiant dalies tyrimo med˛iagos, – teisetuma. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad Lietuvos Respublikos teises gauti informacija iš valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu istatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno asmens teise gauti privacia informacija apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos istatymu nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Nagrinejamu atveju A. C. prašyta suteikti informacija laikytina privacia informacija apie pareiškejo asmeni, kuria turejo savo ˛inioje valstybes institucija – Pataisos namai, kadangi ši informacija susidejo iš kitu nuteistuju skundu apie pareiškejo elgesi. Tai duomenys, kurie laikytini išimtinai susijusiais su pareiškeju ir ši informacija, pareiškejo teigimu, jam buvo svarbi, siekiant gincyti atsakovo atstovu veiksmus. Atsakovo atstovu pateikti argumentai (siekis u˛tikrinti tvarka tarp nuteistuju, sukurti butinas salygas normaliai istaigos veiklai, norint išvengti galimo precedento) nera pagristi jokiais papildomais argumentais, yra nekonkretus ir nepagrind˛iantys asmens teises ribojimo. Istatymu nustatyto pagrindo, kaip to reikalaujama Teises gauti informacija iš valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu istatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nesuteikti informacijos A. C. atsakovo atstovai nepateike. Todel Pataisos namu ir Kalejimu departamento veiksmus (priimtus raštus ir sprendimus) pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino kaip neteisetus Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme.

Neturtine ˛ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu suma˛ejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtines ˛alos) atlyginimo, butina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipesi teismines gynybos, tikrai patyre fizini skausma, dvasiškai išgyveno, realiai pajaute emocine depresija, pa˛eminimai buvo apciuopiami, reputacijos pablogejimas juntamas ir ši dvasine skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintu elementu, nebuvo vienkartinio pobud˛io ar momentine. Neturtine ˛ala nera bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliutis, kurios nera sudetingos ar nesunkiai iveikiamos. Neturtine ˛ala konstatuojama tada, kai ja darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvus, o ne ma˛areikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo po˛iuriu ir gali buti ivertinti pinigais, atsi˛velgiant i pa˛eid˛iamu vertybiu pobudi, pakenkimo intensyvuma, trukme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. gegu˛es 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teiseju kolegija pabre˛ia, kad teismas, kiekvienu atveju prieš nustatydamas civiline atsakomybe, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisetu veiksmu ir ˛alos. Jo negalima vertinti abstrakciai. Prie˛astinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas ivykio aplinkybes. ˇalos atlyginimo prievolei kilti butinas tiesioginis prie˛astinis ryšys (nukentejusio asmens patirta ˛ala turi buti kaltininko veiksmu rezultatas), o ne prielaida ˛alai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudare tik prielaidas ˛alai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukele, nera ˛alos atlyginimo prievoles atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškejui padaryta turtine ar neturtine ˛ala: butina tokia ˛ala susieti su konkreciais neteisetais atsakovu veiksmais (neveikimu). Turi buti priteista tik ta dalis, kuri yra susieta prie˛astiniu ryšiu tarp atsakovo neteisetu veiksmu ir atsiradusiu pasekmiu, bet ne didesne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 3 d. nutartis byloje Nr. A556-669/2010).

A. C. argumentai del jo patirtos neturtines ˛alos yra pagristi bendro pobud˛io samprotavimais (b. l. 2–3, 80–85, 97–98), nera pateikta išsamiu irodymu, kuo konkreciai pasireiške pareiškejo dvasines kancios, jam negalint susipa˛inti su kitu nuteistuju skundais jo at˛vilgiu. Dauguma pareiškejo skunde ir apeliaciniame skunde pareikštu argumentu yra susije su jo patirta ˛ala del jo perkelimo i kita nuteistuju buti, bet ne del jam padarytos neturtines ˛alos, neleid˛iant susipa˛inti su dalimi tyrimo med˛iagos. Pareiškejo perkelimas i kita nuteistuju buri yra netiesiogine byloje nagrinejamu neteisetu atsakovo atstovu veiksmu pasekme, todel negali buti vertinamos kaip del perkelimo pareiškejo patirta dvasine ir kitokia neturtinio pobud˛io ˛ala. Byloje nesant konkreciu, pagristu irodymu bei duomenu apie pareiškejo patirta ˛ala, nera pagrindo pareiškejui priteisti ir reikalaujama 100 000 litu neturtine ˛ala – ši suma yra aiškiai per didele, nepagrista ir neatitinkanti faktines neturtines ˛alos, kuria patyre A. C. , dyd˛io pagal bylos aplinkybes.

Del nurodytu argumentu teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristai bei teisetas, A. C. skirtas 300 litu dyd˛io neturtines ˛alos atlyginimas yra pagristas bei proporcingas pareiškejo patirtai neturtinei ˛alai del jo negalejimo susipa˛inti su kitu nuteistuju skundais. Tad tenkinti pareiškejo apeliacini skunda nera pagrindo.

Pareiškejas pirmosios instancijos teismui paduotu skundu negincijo atsakovo atstovu sprendimu del jo perkelimo i kita nuteistuju buri. Todel apeliacinio skundo argumentai, susije su jo perkelimu i kita nuteistuju buri, vertintini tik kaip išvestiniai iš jo teises gincyti valstybes instituciju aktus apribojimo, taciau nesantys neatsiejamai susije su pagrindiniu reikalavimu. Butent atsakovo atstovu neleidima susipa˛inti su atlikto tyrimo med˛iaga pareiškejas skunde siejo su patirta neturtine ˛ala (b. l. 2–3), o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimu, kurie nebuvo pareikšti nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme (Administraciniu bylu teisenos istatymo 130 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagristas ir teisetas, jo naikinti ar keisti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Pareiškejo A. C. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Roma Sabina Alimiene Anatolijus Baranovas Vaida Urmonaite-Maculeviciene