Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės R. M., atstovaujamos įstatyminės atstovės R. Š., ir atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios K. M. įmonės administratorės prašymas dėl leidimo nukreipti išieškojimą į savininko turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Bankrutavusios K. M. įmonės nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą leisti nukreipti išieškojimą į K. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad administratorei įstatymo nustatyta tvarka pradėjus skolų išieškojimą iš įmonės savininkui asmenine nuosavybes teise priklausančio turto, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas K. M. sugyventinės R. Š. pareiškimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, t. y. kas mėnesį mokamas periodines išmokas pakeisti į išlaikymą nekilnojamuoju turtu. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

10. Atsakovės K. M. įmonės nemokumo administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui apeliantui K. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Administratorius nurodė, kad įmonė nuosavybės teise neturi turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliantas šių aplinkybių neginčija, jas patvirtina ir byloje patekti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantai nesutinka su skundžiama nutartimi, nes, anot apeliantų, teismas neatsižvelgė į apelianto nepilnametės dukros (apeliantės R. M.) interesus, kurie, nukreipus išieškojimą į įmonės savininko turtą (butą) bus pažeisti. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti.

11. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Kadangi atsakovei bankroto byla iškelta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl klausimams dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos spręsti šiuo atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos.

12. Nagrinėjamu atveju bankroto byla yra iškelta individualiai įmonei. Individualios įmonės materialinės atsakomybės teisinis reglamentavimas turi ypatumų, išskiriančių ją iš kitų juridinių asmenų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu, be pačios įmonės, yra ir jos savininkas. Tačiau įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, taip pat yra materialinės atsakomybės subjektu pagal jo asmenines prievoles. Todėl susidaro teisinė situacija, kada tas pats subjektas atsako už individualios įmonės ir savo asmenines prievoles. Esant skirtingam skolų išieškojimo pagal bankroto procedūrą ir CPK reglamentuotą vykdymo procesą susidaro šias procedūras reglamentuojančių normų kolizija. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas mokėti išlaikymą įmonės savininko vaikams, sutinkamai su CPK 754 straipsnio 2 dalimi, vykdymo procese tenkinamas pirma eile. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio nustatytą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę, jis, kaip ir visi kiti įmonės savininko kreditorių reikalavimai, galėtų būti tenkinamas trečiąja eile. Toks eiliškumas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Socialine prasme išlaikymo mokėjimas yra žymiai svarbesnis negu mokesčiai valstybei, darbo užmokestis ar apmokėjimas už žemės ūkio produkciją, todėl tokie finansiniai reikalavimai tvirtintini pirmąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2006).

13. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantės R. M. kreditorinis reikalavimas (išlaikymo įsiskolinimas) tenkintinas pirmąją eile. Pagal ĮBĮ 34 straipsnio nuostatas, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus hipotekos kreditorės reikalavimą iš likusių pardavus turtą lėšų pirmiausia bus tenkinamas apeliantės R. M. finansinis reikalavimas, t. y. prieš kitus antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, kad pardavus hipotekos kreditorei įkeistą butą, bus pažeisti nepilnametės R. M. teisėti interesai.

14. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, aplinkybė, kad apeliantas turi nepilnametę dukrą ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nepaneigia hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti jo reikalavimą iš įkeisto turto. Todėl, įvertinus minėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į apeliantui nuosavybės teise priklausantį butą.

15. Apeliantai prašo nenukreipti išieškojimo į ginčo butą iki bus išspręstas klausimas dėl individualaus konstitucinio skundo priėmimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, tačiau, apeliantams nepateikus jokių šio prašymo motyvų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jo tenkinti. Be to pažymėtina, kad apeliantai nepateikė jokių jų teiginius apie rengiamą individualų konstitucinį skundą pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenurodė, dėl ko skundas bus teikiamas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio atskirojo skundo prašymo nepasisako.

16. Atskirajame skunde apeliantai taip pat prašo nenukreipti išieškojimo iki bus panaikintas dėl COVID-19 ligos paskelbtas karantinas, kadangi, pasak apeliantų, karantino metu sudėtinga susirasti kitą būstą, tačiau tokiems prašymo motyvams pagrįsti apeliantai nepateikia jokių įrodymų, todėl tenkinti šio prašymo taip pat nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.