Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi Lietuvoje veikianti per filialą „KAYI Construction“, ieškovui AS Ramirent Lietuvoje veikiančiam per AS Ramirent Vilniaus filialą, 34972,99 Lt skolos už nuomą, 3777,08 Lt delspinigių, 8,05 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 38750,07 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1962,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-08-16 sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas nupirko iš ieškovo 70 vnt. gamyklinio surinkimo statybinių vagonėlių „Containex“ už bendrą 1612411 Lt su PVM. Ta pačia sutartimi atsakovas nupirko iš ieškovo 2 vnt. laiptų, 4 vnt. sanitarinių vagonėlių įrangą, o taip pat į sutarties kainą buvo įtraukti vagonėlio transportavimas ir autokrato paslaugos iki statybos aikštelės, vagonėlių montavimas ir jungimas, vagonėlių surinkimas (sutarties 3.2 p., 4.2 p.,4.5 p.), t.y. sutartis apėmė ir darbų atlikimo – rangos – teisinius santykius. Šalys susitarė, jog apmokėjimas pagal šią sutartį bus vykdomas dviem etapais. Sutarties 4.6 p. išbraukta iš antrojo mokėjimo etapo kaina už ½ vagonėlių sujungimo elementų. Iš šalių atstovų paaiškinimų bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. V. ir A. S. S. parodymų matyti, kad atsakovo direktorius, derinant pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nenorėjo pirkti 35 komplektų vagonėlio sujungimo elementų, todėl iš sutarties jie buvo išbraukti. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas pagal atsakovo pageidavimus sumontavo jo perkamus vagonėlius, sumontavo sujungimo vienas su kitu būdu, padarydamas iš jų dviejų aukštų patalpas (sutarties 17 p.), kurios buvo naudojamos statybvietėje kaip administracinės patalpos, o atsakovas sumokėjo ieškovui sutarties kainą.

Žemesnės instancijos teismas

varžtai) - 56 vnt. X 500 Lt - 4060 Lt = 28000,00 Lt;

2. Vidiniai jungimo apdailos komplektai (grindų slenkstis, sienų lovys, lubų lovys) – 29 vnt. x 1300 Lt = 37700 Lt;

3. 25 m ilgio elektros kabeliai - 4 vnt. x 216 Lt = 864 Lt;

4. 1,5 m ilgio elektros kabeliai - 54 vnt. x 28 Lt = 1512 Lt;

5. 8 m ilgio elektros kabeliai - 2 vnt. x 80 Lt = 160 Lt;

6. 8 m ilgio vidinio pajungimo elektros kabeliai - 10 vnt. x 64 Lt = 640 Lt;

7. 2kW elektros radiatoriai - 65 vnt. x 250 Lt = 16250 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad nesant rašytinės panaudos sutarties, kuri pagal šalių atstovų paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, teismas nepripažino, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kilnojamųjų daiktų panaudos sutartis.

Teismo vertinimu, be pagal ieškovo ieškinį nurodytų daiktų: sandarinimo guma ir suveržimo, varžtai, grindų slenkstis, sienų lovys, lubų lovys, elektros kabeliai – neva perduotų pagal panaudos sutartį, pobūdį labiau tikėtina, kad atsakovui šie daiktai buvo perduoti pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kaip iš statybinių vagonėlių sumontuotų administracinių patalpų priklausinys. Kaip jau minėta, šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra gamyklinio surinkimo 70 vnt. statybinių vagonėlių, 2 vnt. laiptų, vagonėlių sujungimo elementai: komplektas sujungti 70 vagonėlių (sutarties 1.2 p.), sutartis apėmė ir paslaugas, susijusias su statybinių vagonėlių transportavimu, montavimu ir sujungimu (sutarties 1.3.3 p.). Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovas sudarydamas sutartį turėjo tikslą nupirkti vagonėlius, kurie būtų sumontuoti jo nurodytoje vietoje ne kaip atskiri elementai - vagonėliai, o iš jų – vieną vagonėlį sujungiant su kitu - būtų sumontuotos dviejų aukštų administracinės patalpos. Tą patvirtina ir sutarties 1.7 p., kuriame nurodyta, kad statybinių vagonėlių montavimas ir sujungimas reiškia vagonėlių montavimą statybos aikštelėje, vieno vagonėlio sujungimą su kitu, sujungiant gamyklos elektros instaliacinę į vieną sistemą, atskirai pirmam ir antram aukštui, bei teismo posėdyje visi apklausti liudytojai.

Atsakovas nepripažįsta, kad ieškovas jam reikalaujamus daiktus perdavė pagal žodinę panaudos sutartį ir nurodo, kad būtent šie daiktai yra pirkimo-pardavimo sutarties objektas, kartu su statybiniais vagonėliais, kaip jų priklausiniai. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktos pažymos apie buitinio vagonėlio standartinę komplektaciją negalima spręsti ar ieškovo ieškinyje nurodyti daiktai įeina, ar neįeina į sutartimi parduotų statybinių vagonėlių komplektaciją, tuo labiau kaip jau minėta, aukščiau atsižvelgiant ir į pačioje sutartyje numatytą galutinį perkamą objektą įvertinus tiek vagonėlius, tiek perkamus darbus ir paslaugas, tuo labiau, kad tokią pažymą sudarė ieškovo darbuotojas. Taip pat išvadų ar neįeina reikalaujami daiktai, kurie neva buvo panaudos sutarties objektai, į statybinio vagonėlio komplektaciją negalima daryti ir iš pateikto susirašinėjimo su gamintoju bei pridėto vagonėlio brėžinio, nes neaišku ar ieškovo reikalaujami daiktai, kaip elektros kabeliai neįeina į nurodytą elektros instaliaciją elektros įvadus, o taip pat ir nurodytus kitus įrengimus. Nors ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad apie aukščiau nurodytų daiktų perdavimą patvirtins jo prašomi apklausti liudytojai, tačiau liudytojai patvirtinę, kad atsakovui buvo perduoti tokio pobūdžio daiktai, tačiau nei vienas nepaliudijo, jog šie daiktai nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties objekto dalis. Tik liudytojas P. V. parodė, kad ieškinyje prašomi grąžinti daiktai neįeina į vagonėlių komplektaciją ir kad jis perdavė atsakovui šiuos daiktus sumontuodamas vagonėlius, o atsakovas žadėjo grąžinti po projekto pabaigos. Tačiau teismas sprendė, kad vien šio liudytojo parodymais remiantis nėra pakankamo pagrindo spręsti apie vagonėlio komplektaciją, nes kiti įrodymai nepatvirtina šių nurodytų aplinkybių. O atsižvelgiant į tai, kad be parduotų vagonėlių ieškovas dar ir nuomojo atsakovui tokio paties tipo vagonėlius, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai – priėmimo-perdavimo aktai bei jų priedai apie vagonėlių komplektaciją, kurių komplektacija visiškai neatitinka minėto liudytojo ir ieškovo atstovo nurodytos parduoto vagonėlio komplektacijos, šie liudytojo parodymai teismo buvo atmesti. Teismas pažymėjo, kad tiek parduoto vagonėlio, tiek išnuomoto vagonėlio, kurio komplektacija yra aprašyta nurodytuose dokumentuose, kaina yra beveik vienoda, nevertinant nedidelio kelių šimtų litų skirtumo, kuris galėjo susidaryti dėl išnuomotuose vagonėliuose esančių baldų, kai tuo tarpu parduotuose vagonėliuose baldų nebuvo ir dėl to ginčo nėra.

Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti pateikė 2011-01-19 šalių pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį atsakovas perdavė ieškovui 18 vnt. šoninių sutvirtinimų, 80 vnt. varžtų, 124 vnt. kampinių sutvirtinimų, dėžę gumų, nurodydamas, kad šis aktas patvirtina tarp šalių sudarytą panaudos žodinę sutartį. Nors atsakovas dėl šio akto vertinimo konkrečiai nepasisakė, neigdamas apskritai buvusius panaudos santykius, tačiau teismas nurodė, kad neturi pagrindo remiantis šiuo aktu konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, esant tokiai žodinei sutarčiai negalimai ir nesant kitų pakankamų įrodymų apie panaudos santykių tarp šalių buvimą. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, jog atsakovo grąžinti daiktai, nėra tie konkretūs daiktai, kurie yra nurodyti pretenzijoje, arba daiktai nurodyti ieškinyje, tik pats ieškovas perduotus jam varžtus 2010-01-27 rašte įvardija vagonėlių sujungimo varžtais, o dėžę gumų – 49 vienetais sandarinimo gumų, o kitų minimu aktu perduotų daiktų 18 vnt. šoninių sutvirtinimų ir 124 vnt. kampinių sutvirtinimų visai nenurodo ir jų rašte niekaip neįvardija. Tokiu būdu šitaip ieškovo vienasmeniškai priderinto akto neva prie panaudai perduotų daiktų priderinimo, teismas nelaikė patikimu įrodymu, kad juo vadovaujantis galima būtų daryti išvadą apie panaudos santykių tarp šalių buvimą.

Pagal CK 6.629 straipsnio bei 6.477 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, panaudos sutartyje turėjo būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kuris privalo būti perduodamas panaudos gavėjui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų iš kurių galima būtų spręsti, kad būtent jo nurodyti daiktai atsakovui buvo perduoti ne pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o kitos jo nurodytos panaudos sutarties pagrindu. Pažymėtina, jog pateikti dokumentus, konkrečiai apibrėžiančius panaudos objektą, yra jo savininko, panaudos davėjo, pareiga (CK 6.633 str. 2 d.), kuri ieškovui tenka pagal įrodinėjimo taisykles (CPK 178 str.), nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent ieškovas teigia, kad jį ir atsakovą siejo panaudos teisiniai santykiai. Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas dėl panaudos sutarties pagrindu perduotų daiktų gražinimo, jų nesant daiktų vertės priteisimo pinigine išraiška atmestinas.

Teismas pasisakydamas dėl priešieškinio, pažymėjo kad atsakovas priešieškinyje nurodo, jog ieškovas netinkamai vykdė jau aptartos pirkimo-pardavimo sąlygas ir jam neperdavė visų pagal sutartį priklausančių daiktų, o konkrečiai - neperdavė 120 vnt. vagonėlio sujungimo elementų – plieninių strypų, kurių bendra vertė 18000 Lt. Teismas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties 1.3.5 p. ieškovas suteikęs atsakovui paslaugas – šiuo atveju surinkęs vagonėlius bei juos sumontavęs ir sujungęs į vieną sistemą – dviejų aukštų administracinį pastatą (sutarties 1.7 p.), nesumontuotus gamyklinio surinkimo elementus turėjo perduoti atsakovui. Pagal sutarties sąlygas ieškovas darbus turėjo baigti iki 2007-09-31 (sutarties 2.1.1, 2.1.2 p.), atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti už pirktus daiktus ir paslaugas iki 2007-09-30 (sutarties 4.7 p.). Šalys neginčija, jog ieškovas atliko visus darbus ir perdavė pirkimo-pardavimo sutartimi nupirktus daiktus, išskyrus priešieškinyje nurodytus vagonėlių sujungimo elementus, o atsakovas sumokėjo ieškovui sutartyje nurodytus pinigus, nustatytu terminu. Taip pat šalys neginčija, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas perdavė atsakovui nupirktus daiktus ir atliktus darbus bei paslaugas, o atsakovas priėmė iš ieškovo daiktus, darbus ir paslaugas. Tai patvirtina prie bylos prijungti įrangos priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose nurodyti tiek nupirkti daiktai, tiek atlikti darbai ir suteiktos transportavimo paslaugos. Šiuose aktuose yra nurodyta, jog atsakovui yra perduota nauja pilnos komplektacijos įranga (daiktai). Pareiškęs priešieškinį dėl trūkstamos įrangos – plieninių strypų – jis nurodė, jog pastebėjo jų trūkumą tik išardant sumontuotą administracinį pastatą ir montuojant statybinius vagonėlius į atskirus vienetus. Teismas laikė, jog toks atsakovo nurodytas argumentas nėra pakankamas spręsti, kad trūkstamų strypų neperdavė ar jų nesumontavo ieškovas, nevykdydamas pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl nepilnos įrangos (statybinių vagonėlių) komplektacijos nereiškė nuo 2007 m. spalio mėn. iki bylos nagrinėjimo teisme, t.y. virš 3 metų, o sumontuotų administracinių patalpų išmontavime ieškovas nedalyvavo, jas išmontavo kitas asmuo, atsakovo nurodymu vagonėlius sumontuotus ar nesumontuotus pervežė į kitą vietą. Iš pateiktos į bylą rašto kopijos teismas padarė išvadą, kad UAB „VAS group“ montavo vagonėlius (konteinerius), ir juos montuojant pristigo strypų (stygų) 30-iai vagonėlių. Įvertinus minėtus priėmimo-perdavimo aktus bei nustatytas patalpų išmontavimo aplinkybes, vagonėlių pervežimą ir jų montavimą, bei atsakovo atstovo, atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymus, kurie nurodė, jog vagonėliai ieškovo buvo sumontuoti, jais naudojosi atsakovas du metus, o juos išmontavus ir iš naujo montuojant vagonėlius į atskirus vienetus trūko strypų, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog ieškovas netinkamai vykdė pirkimo-pardavimo sutartį ir neperdavė atsakovui 120 vnt. plieninių strypų pagal pirkimo-pardavimo sutarties 1.3.5 p., numatantį, kad suteikus paslaugas, nesumontuoti gamyklinio surinkimo elementai perduodami pirkėjui, t.y. atsakovui. Dėl nurodyto atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

Teismas pasisakydamas dėl skolos pagal nuomos sutartį, nurodė, kad šalys 2007 m. rugpjūčio 11 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2007/1928/DC, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis statybinę techniką ir teikė kitas paslaugas. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojęs laiku sumokėti už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus (sutarties 6.1, 6.2 p.), šią prievolę vykdė netinkamai, nes sumokėjo ne visą nuomos mokestį. Pagal Sutartį išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009-08-13 d. Nr. RAV1500640, 2009-08-17 d. Nr. RAV 1028556, 2009-08-31 d. Nr. RAN5014445, 2009-08-31 d. Nr. RAV1107797, 2009-08-31 d. Nr. RAV 1028576, 2009-08-31 d. Nr. RAV1028612, 2009-08-31 d. Nr. RAV1500648, 2009-08-31 d. Nr. RAV1500649, 2009-09-02 d. Nr. RAV1028756, 2009-09-30 d. Nr. RAN5014618 atsakovas ieškovui yra skolingas 34972,99 Lt. Su ieškovo nurodyta aplinkybe dėl nuomos mokesčio skolos bei jos dydžiu sutinka atsakovas, pripažinęs šioje dalyje ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nuomos mokesčio suma priteistina iš atsakovo (CK 6.477 str. 1 d.).