- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1602-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24954-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Trečiasis asmuo
- M. K. T.
- Advokatai
- Gediminas Gudeliauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje M. K. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas prašo pripažinti, kad po ieškovo V. S. ir M. S. (dabar trečiojo asmens) santuokos nutraukimo ieškovo prievolės pagal 2005 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. 4702-05IV atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pasibaigė.
1.1. Nurodo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki santuokos, t. y. 2003 m. rugsėjo 14 d., sudarymo trečiasis asmuo įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui atsakovas suteikė 23 380 Eur kreditą pagal 2003 m. rugsėjo 19 d. kreditavimo sutartį Nr. 1946-03IV.
1.2. Ieškovas ir trečiasis asmuo, būdami santuokoje, 2005 m. spalio 24 d. su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį Nr. 4702-05IV 23169,60 Eur sumai trečiajam asmeniui priklausiusio buto remontui.
1.3. Ieškovo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
1.4. Teismas nutraukė santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė, kad butas yra asmeninė byloje trečiuoju asmeniui dalyvaujančios M. K. T. nuosavybė; įsipareigojimus bankui pagal butui įsigyti sudarytą kreditavimo sutartį (23 380 Eur kreditas) po santuokos nutraukimo mokės M. K. T.; pagal buto remontui ieškovui ir trečiajam asmeniui suteiktą kreditą (23 169,60 Eur kreditas) po santuokos nutraukimo mokės M. K. T. (sprendimo rezoliucinės dalies 7.1, 7.2 punktai). Be to, sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad ieškovas sumoka sutuoktinei 15000 Lt kompensaciją už buto remontui skirto kredito panaudojimą savo reikmėms, ją sumokant per vienerius metus (7.3. punktas).
1.5. Ieškovas nurodo, kad teismas, nutraukdamas santuoką ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisinių pasekmių sprendimo 1.4 punkte nurodytomis sąlygomis konstatavo, kad sutuoktiniai nekilnojamojo ir / ar dalintino kilnojamojo turto santuokoje neįgijo, be to, teismas, gavęs kreditoriaus sutikimą, patvirtino, kad po santuokos nutraukimo sutiko, kad kreditą mokėtų M. K. T..
1.6. Bankui sutikus ir teismui patvirtinus, kad likusią būsto remonto kreditavimo paskolos dalį po santuokos nutraukimo atsakovui išmokės trečiasis asmuo, be to, ieškovui išmokėjus trečiajam asmeniui 15000 Lt kompensaciją, ieškovas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas po santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo pašalins ieškovą iš buto remonto kreditavimo sutarties solidarių skolininkų ir faktiškai įvykdys sprendimą tiek, kiek jis yra susijęs su atsakovo teisėmis ir pareigomis ieškovo atžvilgiu.
1.7. Ieškovo vertinimu, banko atsisakymas pašalinti ieškovą iš prievolės yra neteisėti, nes kelia realius nepatogumus ieškovui, riboja jo mokumą ir galimybes gauti kreditus, o banko atstovo teiginiai, kad santuokos nutraukimo sutartimi sutuoktiniai ne modifikavo prievolę, o tik susitarė tarpusavyje dėl prievolės vykdymo banko atžvilgiu yra nepagrįsti. Ieškovas nesutinku su tokiu sutarties nuostatų dabartiniu aiškinimu, nes santuokos nutraukimo byloje banko teismui pateiktame rašte aiškiai nurodyta, kad bankas sutiko dėl buto remonto kreditavimo sutarties modifikavimo, t. y. sutuoktinių solidariąją prievolę kreditoriui pakeisti į vieno sutuoktinio (trečiojo asmens) asmeninę prievolę.
1.8. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo ir trečiojo asmens solidarios prievolės atsakovui buvo modifikuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovo pozicija, kad ieškovo prievolė pagal buto remonto kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo nėra pasibaigusi, yra nepagrįsta ir neteisėta.
2. Atsakovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
2.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta, teismui patvirtinus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria jie susitarė dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo, bet ne dėl prievolės modifikavimo.
2.2. Prievoliniai teisiniai santykiai kreditavimo sutarties pagrindu susiklostė tarp atsakovo kaip kreditoriaus iš vienos pusės ir ieškovo bei trečiojo asmens kaip solidarių skolininkų iš kitos pusės. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnio nuostatomis draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia jos įvykdymu (LR CK 6.123 straipsnis). Bendraskoliai yra atsakingi pagal prievolę iki jos visiško įvykdymo (LR CK 6.6 straipsnis), o sutartis gali būti keičiama tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, šiuo atveju – rašytine tvarka (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo sutartimi solidari prievolė nebuvo modifikuota, nes bankas tokio sutikimo nedavė. Ieškovui keliant klausimą dėl jo prievolės pasibaigimo bankas pareiškia, kad bankas nesutiko ir nesutinka solidarias prievoles padalinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kadangi solidarioji skolininkų atsakomybė ir šios rūšies atsakomybės už prievolių kreditoriui įvykdymą nustatymas yra skirtas kreditoriaus interesų užtikrinimui.
2.3. Atsakovas pažymėjo, kad kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas daline ar asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarčių pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis bendraskolis (sutuoktinis).
2.4. Be to, atsakovas kaip kreditorius negavęs ieškovo prašymo išstoti iš prievolės, trečiojo asmens prašymo perimti prievolę ir atitinkamai sutikimo bei kitų banko nurodytų dokumentų, negali svarstyti prievolės pagal kreditavimo sutartį modifikavimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, esminių papildymų nenurodė.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes.
5. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad trečias asmuo iš esmės neprieštarauja ieškovo reikalavimo tenkinimui, tačiau sutinka, kad tam reikalingas banko sutikimas. Dabartinė trečiojo asmens finansinė padėtis nepakankama, kad bankas galėtų svarstyti dėl prievolės modifikavimo prievolėje liekant tik trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6. Byloje kilo ginčas, ar ieškovo su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo modifikuota sutuoktinių prievolė pagal kreditavimo sutartį, ar sutartimi buvo susitarta dėl prievolės banko atžvilgiu vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta patvirtinus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (e/b l. 8, zip priedo l. 17, CK 3.51 straipsnis). Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktu buvo patvirtintas sutuoktinių susitarimas dėl sutuoktinių kreditorių, t. y. 7.2. punkte nurodyta, kad AB DnB Nord bankas 2005 m. spalio 24 d. pagal kreditavimo sutartį Nr. 4702-05IV yra suteikęs 23169,60 Eur paskolą M. S. ir V. S. buto (duomenys neskelbtini) remontui; negrąžintą paskolos dalį 22573,55 Eur, nutraukus santuoką, bankui mokės M. S.. Sprendimo rezoliucinės dalies 7.3. punkte nurodyta, kad V. S. sumoka M. S. 15 000 litų kaip kompensaciją už paskolos, nurodytos 7.2. punkte, dalį, kurią panaudojo savo reikmėms; pinigus V. S. perveda į M. S. sąskaitą per vienerius metus po teismo sprendimo, patvirtinusio šią sutartį, įsiteisėjimo dienos. Nurodyta suma trečiajam asmeniui buvo sumokėta ir tai patvirtina trečiojo asmens 2012 m. birželio 29 d. išduotas liudijimas.
8. Ieškovo pateiktoje 2005 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartyje Nr. 4702-05 IV nurodyta, kad kredito gavėjams M. S. ir V. S. yra suteikiamas 23169,60 Eur dydžio kreditas butui , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2041 m. rugpjūčio 31 d. (e/b t. 1, b. l. 8, zip priedo l. 1-8). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies skyriaus „Kitos sąlygos“ 50.3. punkte nurodyta, kad „už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai“; 50.4. punkte nurodyta, kad „bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų kartu arba iš bet kurio iš jų atskirai“; 52 punkte nurodyta, kad „be banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims“.
9. Teismui 2009 m. birželio 11 d. skirtoje banko pažymoje Nr. 30.10-18/218 nurodyta, kad bankas sutinka, kad 2005 m. spalio 24 d. išduoto kredito Nr. 4702-05IV likusią dalį M. S. bankui grąžintų viena, kaip yra nurodyta M. S. ir V. S. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (e/b l. 8, zip priedo l. 11).
10. Į bylą pateiktame 2020 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), hipoteka buvo įregistruota 2003 m. rugsėjo 22 d. ir 2005 m. spalio 26 d., naujesnių įrašų apie hipoteką nėra (e/b. l. 8, zip priedo l. 12-13).
Dėl ieškovo prievolės pasibaigimo po santuokos nutraukimo patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukė bendru abiejų sutuoktinių sutikimu teismui (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (LR CK 3.51 straipsnis).
12. Ieškovas teigia, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių jie susitarė ir dėl abiejų sutuoktinių solidarios prievolės bankui modifikavimo. Todėl teismas į teismo sprendimą perkeltas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatas ir banko (kreditoriaus) atsakymą, pateiktą į skyrybų bylą, pirmiausia analizuoja vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018). Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).
13. Išanalizavus teismo sprendimu skyrybų byloje patvirtintus ieškovo ir trečiojo asmens susitarimus dėl sutuoktinių kreditorių, darytina išvada, kad sąlygos, išdėstytos sprendimo rezoliucinės dalies 7.2. punkte, interpretavimas (aiškinimas) nei turinio, nei lingvistine prasme taip, kaip siekia aiškinti pats ieškovas negali būti atliekamas. Tokią išvadą sąlygoja ir tai, kad pagal 2005 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį ieškovas yra solidariu skolininku, todėl toks aiškinimas neatitiktų banko 2009 m. birželio 11 d. rašte nurodytų teiginių, kadangi jame nekalbama apie solidarios prievolės pabaigą ir asmeninę trečiojo asmens prievolę dėl kredito grąžinimo po santuokos nutraukimo. Dėl to nebuvo ginčo ir teisminio nagrinėjimo metu, nes pats ieškovo atstovas posėdyje pripažino, kad 2005 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartis nebuvo keista po santuokos nutraukimo. Tai sąlygoja išvadą, kad ji (kreditavimo sutartis) yra galiojanti ir vykdytina joje sudarytomis sąlygomis iki jos įvykdymo ar nutraukimo / pakeitimo; tai, kad sutartis nebuvo keista, patvirtina tai, kad nuo hipotekos įregistravimo 2005 m. spalio 26 d., hipotekos sąlygos nebuvo keičiamos.
14. Pažymėtina, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu pagal 2005 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį yra solidarūs skolininkai, t. y. tokiu atveju (esant solidariajai prievolei) kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarties pagrindu. Sutuoktiniai, pasirašydami sutarties dokumentus, išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai, kaip viena sutarties šalis (kredito gavėjai), sudarė kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Taigi, kreditorius sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą.
15. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos ir sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies – kreditoriaus – tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Toks aiškinimas yra pagrįstas solidariosios prievolės prigimtimi ir įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus teises dėl solidariųjų skolininkų. Solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis. Visų bendraskolių prievolė gali baigtis tik tinkamai įvykdžius visą prievolę – kreditorius, gavęs skolą iš vieno bendraskolio, nebegali reikšti ieškinio kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
16. Teismo sprendimo 15 punkte išdėstyti teismo argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebuvo susitarta dėl solidarios prievolės banko atžvilgiu modifikavimo, nes (i) pats bankas nesutinka su tokiu 7.2. punkto aiškinimu ir sutikimo tam nedavė; (ii) susitarimas dėl solidarios atsakomybės buvo rašytinis, todėl vadovaujantis kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 63 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar pildomos tik šalims papildomai raštu susitarus, o kreditavimo sutartis po santuokos nutraukimo nebuvo keičiama (CK 6.192 straipsnio 4 dalis); (iii) sutartis ieškovo atžvilgiu nėra pasibaigusi jos įvykdymu, todėl yra galiojanti (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.6. straipsnis); (iv) draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.59 straipsnis). Tai patvirtina banko paaiškinimą teisminio nagrinėjimo metu, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu 7.2. punktu susitarė ne dėl solidarios prievolės modifikavimo, o jos vykdymo banko atžvilgiu po santuokos nutraukimo.
17. Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu siekiant padėti buvusiems sutuoktiniams išspręsti susiklosčiusią situaciją buvo pareikalauta tiek iš banko, tiek iš trečiojo asmens duomenų, būtinų tinkamai įvertinti solidarios prievolės modifikavimo realumą. Nustatyta, kad net ieškovui pateikus prašymą atleisti jį nuo solidarios prievolės pagal 2005 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį ir trečiojo asmens sutikimą prisiimti prievoles toliau vykdyti vienam, paaiškėjo, kad trečiojo asmens finansinė padėtis nesudaro pagrindo realiai spręsti klausimą dėl prievolės modifikavimo, įvertinus negrąžinto kredito likutį pagal ginčo kredito sutartį (kiek daugiau nei 15 000 Eur), taip pat tai, kad asmuo yra negrąžinęs ir 2003 m. paimtos paskolos būstui įsigyti, bei trečiojo asmens pajamas.
18. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovo ieškinys pagal suformuluotą jo dalyką jo nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas (LR CPK 176-185 straipsniai). Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes tai nekeičia teismo padarytų išvadų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 326,70. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens elgesį teisminio nagrinėjimo metu bei atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui nutraukus santuoką ir vienam iš buvusių sutuoktinių, su kuriuo liko solidari prievolė, nesielgė tiek atsakingai ir taip, kad jo elgesį būtų galima vertinti kaip teisingą, sąžiningą ir protingą siekiant po santuokos nutraukimo likusių solidarių prievolių modifikavimo. Tai sąlygoja teismo sprendimą trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręsti ne formaliai, o vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir netenkinti.
21. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 8,76 Eur, priteisiamos iš ieškovo (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,90 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.