- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-395-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47950-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- B. J.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. (V. D.) ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir byla nutraukta, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, neskiriant užstato, laiduotoja paskiriant D. D..
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo B. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam B. J. priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalis, kuria prašoma priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam B. J. būsimas išlaidas, palikta nenagrinėta, kita civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis netenkinta.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio ieškinio dalis, kuria nukentėjusiajam B. J. prašoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti šešių procentų procesines palūkanas, netenkinta.
Iš V. D. priteista nukentėjusiajam B. J. 1000 Eur advokato išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. pripažintas kaltu už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie 5.15 val. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vairuotojo – konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DĮV-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas dirbti, vairuotojas-konduktorius turi: atlikti kasdienę autobuso priežiūrą, patikrinti autobuso techninę būklę, t. y. prieš pradėdamas dirbti ir išvykdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepilnai patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę būklę, apie 9.04 val., vairuodamas šį autobusą ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties (duomenys neskelbtini), atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis, šiuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant šaligatvio stovintį pėsčiąjį B. J., gim. 1955 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš V. D. arba bylinėjimosi išlaidas priteisti iš civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad nukentėjusiojo patirtos advokato bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistas tik iš apelianto, o jei ir būtų priteistos, tai ne visa apimtimi, nes civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę ir draudikas privalėjo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius).
Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo B. J. civilinis ieškinys buvo pateiktas dėl solidarinės atsakomybės atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“, tačiau bylinėjimosi išlaidos pilna apimtimi priteistos tik iš vieno V. D.. Be to, nukentėjusiojo civilinis ieškinys nebuvo tenkintas pilna apimti, priteista 15 000 Eur, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistos pilna apimtimi, tokiu būdu buvo pažeistas išlaidų paskirstymo principas dėl patenkintų reikalavimų dalies.
Apeliantas pažymi, kad į bylą solidariai buvo įtrauktas atsakovu ir draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“. Pagal tuomet galiojusius teisės aktus draudikas turėtų atlyginti: 2500 Eur neturtinės žalos ir 500 000 Eur dėl žalos turtui. Jei pareikštas ieškinys viršija šias sumas, tai pareiga atlyginti virš tos sumos tenka kaltininkui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad draudikas pilnai atliko pareigą atlyginti jam priklausančios neturtinės žalos apimtyje, t. y. ne daugiau 2500 Eur, o teisminio nagrinėjimo metu draudikas pateikė duomenis apie dalį turtinės žalos. Todėl bylinėjimosi išlaidos (nuostoliai) turėtų būti pilna apimtimi priteisti iš draudiko, nes turtinės žalos išmoka iš draudiko neviršijo maksimalaus 500 000 Eur dydžio.
Bylinėjimosi išlaidos yra nuostoliai, susiję su eismo įvykiu, nes Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 106 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas. Į bylą pateiktame draudimo liudijime kitaip nenustatyta. Todėl nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnis numato, kad gali būti priteistos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokatui, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, tačiau BPK nenumato, kaip turėtų būti paskirstomos tokios išlaidos atsižvelgiant į civiliniame ieškinyje patenkintų reikalavimų dalį. Mano, kad tokiu atveju taikytina teisės analogija, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatos, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Priešingu atveju, jei baudžiamajame procese visuomet būtų priteisiamos pilna apimtimi bylinėjimosi išlaidos civiliniam ieškovui, tai būtų pažeisti protingumo ir proporcingumo principai, iškreiptas atstovavimo institutas. Analogiškos praktikos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016).
Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad byloje yra duomenys, jog apelianto turtinė padėtis labai sunki, jis gauna minimalias pajamas, turto neturi, todėl mano, kad iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteisintinos iš viso.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti ir iš V. D. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybes, jog nusikalstama veika buvo padaryta „atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis“ bei sumažinti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos 15 000 Eur neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur bei išdėstyti jos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog autobusas eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkingas, rėmėsi vien kaltinamojo parodymais, kuris pateikė savo galimą eismo įvykio atsiradimo mechanizmą, tačiau šios versijos nepatikrino jokiais kitais įrodimais. Teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie nebuvo įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Byloje yra 2015 m. rugpjūčio 27 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, surašytas dalyvaujant kaltinamajam, kuriame nėra pastabų dėl neveikiančios daiktadėžės spynos arba kitų nustatytų techninių trūkumų. Tą pačią dieną autobusas buvo apžiūrėtas pakartotinai, tačiau dėl neaiškių priežasčių be vairuotojo arba kito transporto priemonės savininko įgalioto asmens dalyvavimo, protokole jau buvo užfiksuota „daiktadėžės spyna nenaudojama, atrakintoje padėtyje. Daiktadėžės dangtis kampuose pritvirtintas plastikinėmis sąvaržomis. Daugiau užraktų ir fiksatorių nėra“. Apeliantas pažymi, kad nėra pastabų dėl to, jog daiktadėžės spyna yra neveikianti, neatitinkanti techniniams reikalavimams. Po transporto priemonės apžiūros autobusui buvo leista važiuoti be jokių draudimų arba saugumo priemonių, nes policijos pareigūnai neturėjo pretenzijų dėl jo techninės būklės. Be to, byloje yra ir trečias Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, surašytas 2016 m. sausio 5 d., kurio turinys prieštarauja Transporto priemonės techninės būkles patikrinimo ir apžiūros protokolui, surašytam 2015 m. rugpjūčio 27 d., nuo l2.15 val. iki 12.30 val. Jame užfiksuota, kad daiktadėžėje yra metaliniai fiksatoriai. Byloje taip pat yra dvi UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) 2015-08-18 ir 2015-08-20 dėl autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų, kuriose nėra jokių pastabų, susijusių su neveikiančiomis autobuso daiktadėžės dangčių spynomis. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar suformuotas kaltinimas pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir konstatavęs, jog nepakanka įrodymų pripažinti, kad autobusas buvo techniškai netvarkingas iš V. D. pareikšto kaltinimo privalėjo pašalinti aplinkybes, jog nusikalstama veika buvo padaryta „atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis‘.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neturtinės žalos dydžio apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. D. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu autobusu. Teismo posėdyje buvo apklausta civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, tačiau nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės dėl autobuso techninės būklės eismo įvykio metu, reikšmingos sprendžiant dėl subjekto, atsakingo už eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Byloje nebuvo aiškinamasi, ar autobusas buvo techniškai tvarkingas, ar galima buvo jo eksploatacija eismo įvykio dieną. Teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo bei dydžio nustatymo vadovavosi kaltinamajame akte nurodytais teiginiais dėl neva netvarkingos transporto priemonės, tačiau nenurodė remiantis kuriais rašytiniais ar kitais įrodymais nustatė šią aplinkybę. Todėl teismas nuosprendyje konstatavo tokių faktinių aplinkybių buvimą, kurios nebuvo paremtos jokiais kitais leistinais įrodymais, o tai suponavo nepagristą 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimą nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nebuvo nustatyta dėl kokių priežasčių atsidarė autobuso daiktadėžės dangtis (ar dėl techninių trūkumų ar dėl vairuotojo nerūpestingumo), todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Nukentėjusiojo B. J. atstovas advokatas D. K. atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir jo gynėjas prašė V. D. apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ieva Krasauskienė ir prokurorė Ingrida Gureckienė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuosprendžio nekeisti.
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose neginčijama V. D. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. prašo panaikinti bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimą arba bylinėjimosi išlaidas priteisti iš civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad šios išlaidos neturėjo būti priteistos tik iš jo, nes civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę.
Skundžiamu nuosprendžiu iš V. D. nukentėjusiajam B. J. priteista 1000 Eur proceso išlaidų už advokato suteiktas paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turėjo teisę gauti turėtų išlaidų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nukentėjusiojo interesams bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, o nukentėjusiojo turėtas išlaidas patvirtina mokėjimų nurodymai bei PVM sąskaitos-faktūros, įvertinęs, kad atstovas rengė nukentėjusiojo procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, priteisė iš V. D. nukentėjusiajam 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą sprendė vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, kuri yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas. Vien aplinkybė, kad V. D. gauna minimalias pajamas, negali būti laikoma pagrindu atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlygimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo buvo prašoma priteisti 2178 Eur išlaidas, tačiau teismas pagrįstai jų dydį sumažino iki 1000 Eur. Nors apeliantas nurodo, kad šios išlaidos turėtų būti priteistos iš civilinių atsakovų, tačiau įvertinus BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, V. D. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išteisintas, o pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir tik tuomet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti priteisė ne iš civilinių atsakovų, o iš kalto asmens V. D..
Dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai nustatė, jog nusikalstama veika buvo padaryta „atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis“, kas turėjo įtakos neturtinės žalos iš apelianto priteisimui. Šie skundo argumentai nepagrįsti.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-587/2014).
Tuo tarpu skundžiamame teismo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta „atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis“. Iš 2015-08-27 9.25 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas MAN SKL S2 bei nustatyta, kad autobusas nesugadintas, tačiau nuotraukose užfiksuotas atsidaręs daiktadėžės dangtis (t. 1, b. l. 19-25). Pažymėtina, kad šią apžiūrą atliko Kelių policijos patruliai, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos vertinat transporto priemonės techninę būklę. Tuo tarpu vėlesnės apžiūros buvo atliktos kvalifikuotų specialistų. 2015-08-27 12.15 val. papildomame transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus autobusą MAN SKL S2 nustatyta, jog daiktadėžės dangčio spyna nenaudojama, spyna yra atrakintoje padėtyje. Daiktadėžės dangtis kampuose pritvirtintas plastikinėmis sąvaržomis. Daugiau užraktų ir fiksatorių nėra (t. 1, b. l. 26-28). Tuo tarpu 2016-01-05 autobuso MAN SKL S2 daiktadėžės dangčio apžiūros protokole nustatyta, jog daiktadėžės dangčio apatiniuose kampuose yra metaliniai fiksatoriai, kurie turi dangtį užfiksuoti uždarytoje padėtyje. Kairysis fiksatorius yra surūdijęs ir neveikiantis, nenaudojamas. Dešinysis fiksatorius yra veikiantis, tačiau, uždarius daiktadėžės dangtį, jis neužsifiksuoja ir uždarytoje padėtyje nesilaiko. Daiktadėžės užrakinimo spyna yra nenaudojama (nerakinėjama). Spynos fiksatorius yra atrakintoje padėtyje. Pajudinus ranka spynos fiksatorių, jis nukrito (nulūžo). Spyna yra techniškai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos. Šia spyna daiktadėžė yra neužrakinta, daiktadėžės dangtis uždarytoje padėtyje pritvirtintas tik plastikinėmis sąvaržomis (t. 1, b. l. 29-32). Be to, iš 2015-08-18 techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad įvertinus autobuso techninę būklę buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (t. 1, b. l. 95). Taigi, byloje neginčytinai įrodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta „atsidarius techniškai netvarkingam autobuso dešinės pusės šoniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniškai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sąvaržomis“.
Civilinis atsakovas taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį iki 10000 Eur. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos sumažinimo yra nepagrįsti.
Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Nukentėjusiajam B. J. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam diagnozuoti muštinė žaizda kairio skruosto – žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje srityje, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis, kaklo 2 slankstelio danties lūžis. Dėl patirtų sužalojimų B. J. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam teko iškęsti ilgalaikį gydymą, kuris tęsiasi iki šiol. Jis skubiai buvo operuotas RVUL Neurochirurgijos skyriuje. Vėliau perkeltas į VULŽK, kur jam atlikta apatinio žandikaulio osteosintezė, kelios operacijos dėl pooperaciniu periodu išsivysčiusio apatinio žandikaulio osteomielito. Dėl infekcijos pašalinta dalis apatinio žandikaulio šakos su kūnu. Vėliau nukentėjusysis buvo operuotas VULSK Plastinės chirurgijos skyriuje, kur buvo atlikta kairės pusės apatinio žandikaulio rekonstrukcija vaskuliarizuotu laisvu šeivikaulio transplantatu. Pooperaciniu periodu išsivystė žaizdos infekcija. Pakartotinai operuotas 2016-08-29, atliktas debridementas. Dėl negyjančios žaizdos pakartotinai operuotas 2016-09-16, atliktas pakartotinis debridementas, suformuotas pastovus plovimas. Liko dvi negyjančios žaizdos. Gydymas: sindikuotinas metalo konstrukcijų pašalinimas. Diagnozuotas abiejų ausų ryškus klausos pakenkimas, todėl išduotas siuntimas į klausos protezavimo kabinetą dėl klausos aparato. Be to, po eismo įvykio praėjus daugiau kaip metams, B. J. sveikata ir fizinė būklė nėra atsistačiusi, sutrikusi klausa, atmintis, deformuotas veidas, negalimas sąkandis dėl apatinio žandikaulio deformacijos, negali raiškiai ir aiškiai kalbėti, įprastai valdyti žandikaulio, liko randuotas veidas, jis nuolat vartoja vaistus, ateityje dar numatomas ilgas gydymas, planuojamos operacijos. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis šiuo metu yra nedarbingas, jo darbingumas siekia tik 30 procentų. Šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos jo socialiniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bendravimui su šeima. Nukentėjusysis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2896 Eur iki 23962 Eur. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, spręstina, kad nukentėjusiajam B. J. priteista 15000 Eur suma dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytai neturtinei žalai atlyginti, nelaikytina aiškiai per didele, neproporcinga ar iš esmės prieštaraujančia aktualiai teismų praktikai bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu.
Be to, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniu skundu prašo išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių šio prašymo motyvų, o byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šios bendrovės sunkią materialinę padėtį, todėl šis prašymas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas advokatas D. K. pateikė prašymą iš V. D. priteisti nukentėjusiajam 786,50 eurų atstovavimo išlaidas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nukentėjusiosios atstovas advokatas D. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius PVM sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo nurodymą, susipažino su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniais skundais, bei teismui pateikė atsiliepimus. Tuo tarpu atsiliepimų pateikimas apeliaciniame procese nėra privalomas, advokatas D. K. nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovaudamas nukentėjusiojo interesus, teisme nepasisakė. Pažymėtina ir tai, kad V. D. nuo pat proceso pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių neneigė. Advokato D. K. nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtis šioje byloje iš esmės yra susijusi su klausimais dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamoji byla nelaikytina sudėtinga, bylos apimtis nedidelė, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Kaltininko turtinė padėtis taip pat pripažįstama faktoriumi, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų dydžio. Todėl įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį bei apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo sąnaudas, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltininko turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš V. D. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 100 eurų. Advokatas dalyvavo ankstesnėse proceso stadijose, buvo susipažinęs su visa bylos medžiaga ir už tai iš kaltininko skundžiamu nuosprendžiu buvo priteistas nukentėjusiajam dalis patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti.
Iš V. D. priteisti nukentėjusiajam B. J. 100 eurų (šimtą eurų) atstovavimo išlaidų.