Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2015 m. sausio 6 d., 00.20 val. Vilniuje, Didlaukio g. 70, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir, nepalikęs saugaus atstumo iš dešinės, kliudė stovintį automobilį „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. Š. 2015 m. sausio 6 d., 00.20 val. Vilniuje, Didlaukio g. 70, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. Š. paaiškino, jog prisipažįsta dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Vėlai vakare atvažiavo į kiemą ir, būdamas pavargęs, važiuodamas atbulas užkabino stovintį „Dodge“ automobilį. Jo automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galinis žibintas, o „Dodge“ automobiliui apgadintas kairės pusės sparnas ir galinis bamperis. „Dodge“ automobilį dažnai matė kieme ir žinojo, jog jo savininkas rytais išvažiuoja, bet nežinojo kuriame bute gyvena savininkas. Nežinojo kaip dabar nakties metu surasti automobilio savininką, todėl priparkavęs šalia savo automobilį, nusprendė nueiti namo pasiimti rašiklį ir lapelį, kad galėtų prašyti savininkui raštelį apie apgadintą automobilį. Jam atėjus į butą, prabuvo vaikas, kurį jis nusirengęs pradėjo migdyti. Pagalvojo, jog kadangi naktis, tai lapelį uždės ryte, nes šiuo metu vis tiek niekas neturėtų važiuoti. Po kiek laiko į jo buto duris paskambino policijos pareigūnas, kuris paklausė ar žino dėl ko atėjo, o jis jam pasakė apie įvykusį eismo įvykį. Policijos pareigūnai neleido su apgadinto automobilio savininku pasirašyti deklaraciją, nes sakė, jog yra užregistruotas pasišalinimas iš įvykio vietos. Žalą nukentėjusiajam atlygins draudimo bendrovė, kai gaus teismo sprendimą. Prašė teismo neatimti teisės vairuoti, nes turi mažą vaiką, šiuo metu jo žmona laukiasi antro vaiko, teisė vairuoti jam reikalinga vykdyti darbo funkcijas.

E. Š. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, R. P. paaiškinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja apie įvykusį eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai padaryti neįmanoma – policijai, todėl E. Š. elgesys, kai jis, kaip teigia, ketino pranešti vėliau, neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. buvo baustas administracinė tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet galiojančių nuobaudų neturi. Jis turi 7 metų vairavimo stažą. Darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, sąžiningas ir nekonfliktiškas, jo darbo funkcijos yra susijusios su transporto priemonės vairavimu. E. Š. turi mažametį vaiką D. B. – Š., gim. (duomenys neskelbtini), o jo žmona S. B. – Š. laukiasi vaiko ir yra vaiko priežiūros atostogose. Teismui taip pat pateiktos dvi kreditavimo sutartys, pagrindžiančios E. Š. finansinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu E. Š. pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. Š. analogiškus paaiškinimus pateikė ir policijos pareigūnams, neneigė savo kaltės ir nebandė išvengti atsakomybės, elgesį motyvavo tuo, jog ketino ryte su kaimynu susitarti dėl žalos atlyginimo su pasirašyti deklaraciją. Policijos pareigūnų jis buvo surastas praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo eismo įvykio ir buvo blaivas ir iškarto paaiškino jiems įvykio aplinkybes neneigdamas savo kaltės. Transporto priemonių apgadinimai yra padaryti nežymūs. Padarytas pažeidimas nėra šiurkštūs. Eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius iš esmės yra mažareikšmis. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą E. Š. turi būti paskirta minimali nuobauda, o už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir šio straipsnio sankcijose numatytų nuobaudų dydžius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirtinos mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatytos minimalios (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kadangi padarytas pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu (ATPK 27 straipsnio 1 dalis). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sąlygotų E. Š. darbo netekimą ar pajamų sumažėjimą, tuo pačiu paveiktų ir pažeidėjo šeimą, kurioje auga vienas nepilnametis vaikas ir ši nuobauda būtų neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui (2014-08-19 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-879-92/2014; 2014-04-04 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-399-626/2012).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

E. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį paskirti trijų šimtų eurų (300 Eur) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. Š. skirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.