Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo Z. P. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. P. nubausta už tai, kad 2014 m. balandžio 13 d., apie 07.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula, kliudė stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 30¹ str. nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, gali paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Automobilio Mazda apgadinimai yra nežymūs, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir sukeltas pasekmes, yra akivaizdžiai per griežtas. Vairuotojo pažymėjimas jai yra reikalingas kiekvieną dieną važiuoti darbo ir asmeniniais reikalais. Ji dirba Trakuose, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės yra apie 30 km, esant nenumatytiems atvejams į darbą ji turi atvykti per 30 min., ko praktiškai neįmanoma padaryti naudojantis viešuoju transportu. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones ir negalint į darbą vykti asmeniniu automobiliu, ji netektų darbo, pajamų šaltinio netekimas smarkiai pakenktų jos šeimai: tėvams, trims nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažeidėja neneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavusi automobilį Opel Zafira ir atbuline eiga išvažinėjusi iš stovėjimo vietos, tačiau teigia, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ji galėjusi kliudyti galu į jos automobilį stovėjusį K. G. automobilį Mazda. Pažeidėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl automobilio Mazda apgadinimų yra nepagrįstos ir atmestinos, teismui nekyla jokių abejonių dėl to, jog automobilio Mazda apgadinimai buvo padaryti būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio Mazda galinio bamperio apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelės 6 nuotraukoje (b.l. 16), apklausiama apylinkės teismo posėdyje nukentėjusioji K. G. parodė, jog šie automobilio apgadinimai buvo pastebėti po eismo įvykio. Apylinkės teisme buvo apklaustas ir vienintelis eismo įvykį tiesiogiai matęs liudytojas K. E., kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad šis asmuo būtų suinteresuotas nepalankia Z. P. bylos baigtimi ir sąmoningai duotų jai nepalankius parodymus, pati Z. P. nurodė, jog su prieš ją parodymus duodančiais asmenimis nėra susipykusi. K. E. parodė, kad maždaug 30 metrų atstumu stovėjo nuo įvykio vietos ir matė, kaip atbuline eiga iš stovėjimo vietos išvažinėjo Z. P., paskui staiga pamatė, jog sujudėjo ir į priekį buvo pastumtas šalia stovintis automobilis Mazda. Nors liudytojas nematė paties automobilių kontakto, tačiau jo matytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti, jog išvažiuodama atbula Z. P. savo automobiliu kliudė galu į jos automobilį stovėjusį K. G. automobilį Mazda. Priešingai nei pažeidėja teigia apeliaciniame skunde, fotolentelės 5 ir 6 nuotraukose matomų automobilių apgadinimų aukščiai atitinka, be to, iš fotolentelės 3 nuotraukoje sugretintų automobilių galinių bamperių matyti, jog būtent tose vietose ir galėjo atsirasti apibraižymai automobilių kontakto metu. Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad automobilis Mazda buvo kiek pastumtas iš savo vietos, nes apie tai nurodė liudytojas K. E., be to, nukentėjusioji K. G. taip pat parodė, jog atėjusi prie automobilio pastebėjo, kad šis kiek pastumtas iš tos vietos, kur iš vakaro buvo paliktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nukentėjusioji ir liudytojas taip pat nurodė tą pačią aplinkybę dėl automobilio Mazda pastūmimo. Tai, jog policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemoje nepažymėjo galimai įvykio vietoje buvusių stūmimo žymių, nesudaro pagrindo nesivadovauti teisme apklaustų asmenų parodymais. Pažymėtina, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra gana lakoniškas, jame nurodytos tik pagrindinės įvykio aplinkybės, apibūdinant pažeidimą vartojamos bendros sąvokos („kliudė“, „pasišalino“) nedetalizuojant kaip tai buvo padaryta, dėl šios priežasties tarnybiniame pranešime nėra užsiminta apie automobilio Mazda pastūmimą, nors, kaip jau buvo minėta, pirminiuose liudytojo ir nukentėjusiosios rašytiniuose paaiškinimuose ši aplinkybė yra nurodyta. Be to, iš policijos pareigūnų sudarytos eismo įvykio vietos schemos taip pat matyti, jog automobilis Mazda užfiksuotas stovintis kiek toliau nuo elektros skydinės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti eismo įvykio vietos schemoje nurodytais atstumais, akivaizdu, jog atstumai eismo įvykio vietos schemoje žymimi nuo automobilių stovėjimo aikštelės krašto, t.y. skaičiuojami iki šaligatvio, tuo tarpu pažeidėjos pateiktose vizualizacijoje (b.l. 28) ir po kelių savaičių automobilių stovėjimo aikštelėje darytoje nuotraukoje (b.l. 30) atstumai yra skaičiuojami įskaičiuojant ir šaligatvio plotį, o su kompiuterine programa sukurtoje vizualizacijoje (b.l. 29) užfiksuota situacija iš viso neatitinka eismo įvykio metu buvusios situacijos ir prieš tai aptartų vizualizacijų. Negalima sutikti ir su pažeidėjos apeliaciniame skunde išdėstyta subjektyvia, niekuo neparemta, asmenine nuomone, jog automobilio Mazda pastūmimas buvo galimas tik automobiliams pilnai kontaktuojant galinais bamperiais, nes tokiu atveju automobilio Mazda galinis bamperis būtų apgadintas ne vienoje vietoje, kaip yra užfiksuota, o per visą automobilio plotį. Vien tai, kad policijos pareigūnui fiksuojant automobilių apgadinimus ant automobilių nebuvo likę kito automobilio dažų pėdsakų, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos vertinimo pasėkoje padarytos išvados apie kontakto tarp automobilių buvimą, tuo labiau, kad automobiliai policijos pareigūno buvo apžiūrėti tik 2014-04-28, t.y. praėjus net dviem savaitėms nuo eismo įvykio.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje Z. P. inkriminuotas KET 234 punkto, numatančio jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, pažeidimas. Apeliaciniame skunde pažeidėja teisingai nurodo, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltės turinys tokiu atveju nustatomas įvertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgiant į automobiliams ar kitiems objektams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nors abiejų automobilių apgadinimai yra sąlyginai nežymūs, tačiau byloje nustatyta, jog kontaktas tarp automobilių buvo toks, kad kliudytas automobilis Mazda netgi buvo kiek pastumtas iš savo stovėjimo vietos, todėl Z. P. automobilių kontaktą turėjo neabejotinai justi, be to, dar įvykio vietoje pažeidėją apie kliudytą automobilį informavo įvykį matęs K. E.. Pažeidėja pripažino girdėjusi liudytojo įspėjimą apie kliudytą automobilį ir net buvo sustojusi bei išlipusi iš savo automobilio, bet vis tiek apie eismo įvykį policijai nepranešė ir eismo įvykio vietos išvažiavo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog Z. P. suvokė kliudžiusi kitą automobilį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino pažeisdama aukščiau nurodyto KET punkto reikalavimus, kas patvirtina pažeidėją veikus tyčia ir paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją apie neva sąžiningą suklydimą. Tai, jog Z. P. kviečiama atvyko į policiją ir neneigė įvykio dieną vairavusi automobilį, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo

Be kita ko, apeliaciniu skundu pažeidėja prašo pagal ATPK 130 str. 1 d. jai paskirti 1000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją vairuotojai gali būti nubausti bauda nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismo nutarimu Z. P. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, todėl mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos paskyrimas ar privalomos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, neskyrimas galimas tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.).

Z. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti abu automobiliai, be to, pati Z. P. nelaikytina piktybine KET pažeidėja, iki šiol yra buvusi bausta tik tris kartus, paskutinį kartą prieš ketverius metus. Tačiau šios aplinkybės, vertinant jas kartu su tuo, jog Z. P. turi darbą, net nepaisant to, kad jos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, nesant jokių duomenų apie sunkią pažeidėjos turtinę padėtį, nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog Z. P. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali – 3000 Lt dydžio bauda, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Kita vertus, Z. P. darbo pobūdis reikalauja, kad esant ypatingoms situacijoms bet kuriuo paros metu ji kuo skubiai atvyktų į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dėl ko akivaizdu, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas apsunkintų galimybes tinkamai atlikti darbines funkcijas, kas įtakotų net ir darbo netekimą, o tuo pačiu paveiktų ir pažeidėjos šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, tuo labiau kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį pažeidėjai paskirta pakankamai didelė 3000 Lt dydžio bauda. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs ne vieną analogišką sprendimą savo aplinkybėmis panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-6-2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl privalomos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskyrimo ir pritaikius ATPK 30¹ str., Z. P. neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Z. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalis dėl Z. P. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo, kuriomis buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, bei pritaikius ATPK 30¹ str., Z. P. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.