- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- I-1834-423/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01942-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui M. L. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 49670 Eur turtinės ir 10000 neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-5). Skunde pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2379-414/2015 ginčijo netinkamas kalinimo sąlygas (be kita ko, per mažą gyvenamąjį plotą) Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Minėtoje byloje atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2015-06-15 rašte Nr. S-16775 pateikė melagingus realybės neatitinkančius duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, nurodydamas ne tikslius (per didelius) kamerų tipo patalpų plotus. Tokiu būdu atsakovas veikė aplaidžiai, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į minėtoje byloje atsakovo pateiktus klaidingus duomenis, teismas pareiškėjui priteisė mažesnę neturtinės žalos sumą, negu buvo prašoma skunde. Tokiu būdu pareiškėjui kilo turtinė žala. Be to, dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmų tyčia klaidinant teismą minėtoje byloje, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, kančiomis, nervingumu, irzlumu.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 8-12) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-2379-414/2015 pateiktame rašte Nr. S-16775 „Dėl duomenų pateikimo“ buvo pateikta informacija iš 2015-03-23 Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymos Nr. 77-335 „Dėl patalpų plotų“, kurie tuo metu buvo pateikti iš 1-ojo sektoriaus pastatų inventorinės bylos, sudarytos 1997 metais. Nuo to laiko Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo atlikta pakeitimų, kurie inventorinėje byloje nebuvo pažymėti. Pabrėžė, jog į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo uždaromas dėl piktybinių rėžimo pažeidimų. Nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose sąlygojo pareiškėjo valingas elgesys, jam nebuvo sudaromos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo bausmės atlikimą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pažymėjo, jog žalos atlyginimo prievolei kilti yra būtinas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, o ne prielaida žalai atsirasti. Veiksmai, sudarę prielaidas žalai atsirasti, tačiau jos tiesiogiai nesukėlę, negali būti neturtinės žalos atlyginimo prievolės pagrindas. Šiuo atveju nėra įrodytas nei pažeidimo faktas, nei patirta žala, nei priežastinis ryšys. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, neįrodė, jog atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais. Prašė skundą atmesti.
Atsikirtime į atsiliepimą bei atsikirtimo papildyme (b. l. 29-30, 45) pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikia jokių objektyvių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, o tik pačios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos patvirtintas pažymas, kurių duomenys neatitinka realybės. Jokie pataisos namuose atlikti pakeitimai kamerų plotų neįtakojo. Kameros yra ženkliai mažesnės, nei nurodoma atsakovo pateiktuose įrodymuose tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje Nr. I-2379-414/2015. Be to, atsakovas ne kartą keitė savo poziciją ir pateikinėjo vis kitokius duomenis, stengdamasis išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, nesudarant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų kilusią turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl to, jog Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau- ir Pravieniškių PN) Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. I-2379-414/2015 teismui pateikė suklastotus duomenis apie kamerų tipo patalpų plotus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Bylos duomenimis (b. l. 38-42) nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2379-414/2015 skundu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio. Skunde be kita ko nurodė, kad visą jam paskirtą gyventi antrame būryje laikotarpį praleido kamerų tipo patalpose, kurių plotas buvo apie 5 kv. m., jose gyvendavo po 3-4 žmonės, todėl nuolat trūko gyvenamojo ploto. 2015-07-03 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies priteisiant jam 430 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-06-27 ir nuo 2014-04-26 iki 2014-05-09 pareiškėją apgyvendinus kamerų tipo patalpose Nr. 9 ir Nr. 3, jam nebuvo užtikrinama teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (turėjo būti 3,6 kv. m., buvo atitinkamai tik 1,92 kv. m. ir 1,62 kv. m.).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas 2015-07-23 buvo pateikęs apeliacinį skundą dėl minėto Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, kurį grindė tuo, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, o atsakovo pateikti duomenys dėl kamerų plotų klaidina teismą, taip pat teigė, jog atsakovo atstovas buvo pateikęs tik dviejų kamerų tikslius plotus – Nr. 3 ir Nr. 9. Kitų kamerų (Nr. 2, Nr. 5, Nr. 11, Nr. 13, Nr. 15) plotai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nuomone, teismas priteisė per mažą žalos dydį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-07-12 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2015-07-03 sprendimą paliko nepakeistą. Pasisakydama dėl minėtų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija konstatavo, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjas juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, atsakovas iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl tam tikrais periodais pareiškėjui realiai atitekusių gyvenamojo ploto dydžių nukrypimo nuo teisės aktuose nustatytų minimalių tokio ploto dydžių (3,1 kv. m bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m kamerų tipo patalpose) masto ir jų buvimo laikotarpių. Todėl kolegija neturėjo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu tokie nukrypimai nuo teisės akto nustatytų minimaliai leistinų nuteistųjų laikymo pataisos įstaigoje normų laikytini atsakovo neteisėtais veiksmais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016).
Nagrinėjamu atveju, tiek šioje byloje, tiek byloje Nr. I-2379-414/2015, tuo pačiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys – pareiškėjas M. L. ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamas kamerų tipo patalpų plotas buvo įrodinėjimo dalyko dalis byloje Nr. I-2379-414/2015, kurioje teismas, remdamasis surinktais įrodymais, nustatė faktines aplinkybes, jog laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-06-27 ir nuo 2014-04-26 iki 2014-05-09 pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose Nr. 9 ir Nr. 3, kur jam teko atitinkamai tik 1,92 kv. m. ir 1,62 kv. m. gyvenamojo ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, 2016-07-12 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė pareiškėjo nurodytų aplinkybių reikšmingumo bylai klausimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinėje byloje Nr. I-2379-414/2015 nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ginčijamais kamerų tipo patalpų plotais, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl jų nebereikia įrodinėti, o proceso šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog atsakovo atstovas pateikė klaidinančius ir melagingus duomenis apie kamerų tipo patalpų plotus, administracinėje byloje Nr. I-2379-414/2015 nebuvo nustatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip minėta, tokius pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Nei pirmosios, nei antrosios instancijos teismas byloje Nr. I-2379-414/2015 nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant teismui klaidingus duomenis apie bylos faktines aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų teikiant duomenis apie kamerų tipo patalpų plotus, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus teiginius, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nenustatyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilusi žala. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
nusprenkPareiškėjo M. L. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.