Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S.S., M. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės S. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 00184/15/00281. Skunde pareiškėjas nesutinka su antstolės atliekamais veiksmais vykdomoje byloje, nes yra suėjęs penkerių ir dviejų metų senaties terminams, todėl prašo panaikinti vykdomąjį bylą.

Antstolė S. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti, nes nėra suėjęs senaties terminas dėl paskirtos baudos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimo, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, bent vienai kuriai nors esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/15/00281 pradėtą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-2354-377/2014 dėl 492,00 Eur (1700,00 Lt) baudos išieškojimo iš M. N. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Pareiškėjas prašo panaikinti vykdomąją bylą, kadangi suėjo administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminai, t. y. penkerių ir dviejų metų.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo ir išieškojimo vykdymo klausimai.

Šios nutarties priėmimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Teismas nenustatė, kad skolininko vykdomosios bylos vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalių reguliavimą, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo priėmimo dienos. Iš vykdomosios bylos Nr. 00184/15/00281 nustatyta, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimas dėl 492,00 Eur (1700,00 Lt) baudos išieškojimo iš M. N. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus antstolės kontoroje gautas 2015-02-20, antstolės 2015-02-23 patvarkymu priimtas ir pradėtas vykdymas (vykd b. l. 1-2). Taigi vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį išieškotojas turėjo perduoti vykdytiną dokumentą vykdymui.

Vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu pasisakytina, jog vykdomojoje byloje nenustatyta dvejų metų laikotarpio, kuomet antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Bylos duomenimis antstolė pradėjus priverstinio vykdymo veiksmu, patikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį bei areštavo piniginės lėšas banko sąskaitoje ir nurodė perversti lėšas į antstolės sąskaitą (vykd. b. l. 3-47). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2021-11-15, siekdama išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo sistemingai ir reguliariai atliko vykdymo veiksmus – tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis, t. y. atliktos užklausos VĮ Regitra“, VĮ Registrų centras, periodiškai buvo teikiamos užklausos kredito įstaigoms, Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo (skolininko) turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus, taip pat buvo areštuotos piniginės lėšos banko sąskaitose. Taigi nuolat buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis ir siekiama įvykdyti nutarimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vykdomosios bylos Nr. 00184/15/00281 duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog vykdymo laikotarpiu buvo dvejų metų laikotarpis, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko vykdymo veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą bei faktą, jog nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtą baudą, su antstoliu nebendradarbiavo, į antstolį kreipėsi tik 2021-11-08 skundu, prašydamas baigti vykdomąją bylą, nes suėjo senaties terminai. Taigi pareiškėjas į antstolį kreipėsi ne tikslu sumokėti baudos, bet reikalaudamas nutraukti jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą. Taigi pareiškėjas visiškai nedėjo jokių pastangų sumokėti baudos ir aktyviai neieškojo skolos padengimo sprendimo būdų ir sąmoningai vengė sumokėti skolą išieškotojui.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Kaip minėta, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą pakankamai ilgą laiką. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes. Teismo vertinimu yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių konstatuoja, jog nėra pagrindo byloje taikyti vykdymo senaties terminą ir nutraukti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą Nr. 00184/15/00281 pasibaigus vykdymo senaties terminui.

Visapusiškai išanalizavus vykdomosios bylos duomenis, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog antstolė pagrįstai nenutraukė vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 00184/15/00281 dėl senaties, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, CPK 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M .N. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei S. S. vykdomąją bylą Nr. 00184/18/00281.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.