- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2526-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32023-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „AC invest“
- Atsakovas
- AB SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AC invest“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
UAB „AC invest“ kreipėsi į teismą, prašydamas atleisti ieškovą nuo prievolių vykdymo (sutarties turto grąžinimo, palūkanų, draudiminių įmokų kompensavimo, delspinigių ir baudų mokėjimo) pagal CK 6.64 str. 2 d., kadangi atsakovas pažeidė savo prievolę pagal CK 6.64 str. 1 d. 1 p. ir ieškovas negalėjo vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ir dėl kreditoriaus priešiškų ir nesąžiningų veiksmų nukreiptų prieš ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „AC invest“ ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas dėl finansinio lizingo sutarties nutraukimo, iš nutraukimo kylančių pasekmių taikymo yra iš esmės teisme išnagrinėtas, priimti sprendimai yra įsiteisėję, jie vykdomi, UAB „AC invest“ reikalavimas šioje byloje atleisti jį iš esmės nuo įsiteisėjusių sprendimų vykdymo yra teisiškai ydingas, neteisėtas, dėl ko, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 ir 4 p., atsisakė priimti UAB „AC invest“ ieškinį. Taip pat pažymėjo, kad finansinio lizingo sutartis tarp šalių yra nutraukta, todėl reikalavimas atleisti nuo nutrauktos sutarties vykdymo yra ir logiškai neįmanomas. Išaiškino ieškovui, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik atnaujinus procesą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, bet ne pareiškiant naują ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „AC invest“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimti ieškovo ieškinį ir jį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė priimti ieškinį, nutartyje nenurodė kaip pašalinti aplinkybes kliudančias priimti ieškinį. Apelianto nuomone, teismas vadovaudamasis CPK 147 str. turėjo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių net ir esant ieškinio trūkumams. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas naujame ieškinyje nurodo tik aplinkybes dėl atsakovo priešiško elgesio, kurios nebuvo nagrinėtos ankstesnėse ginčo šalių bylose. Naujame ieškinyje pateikiami tik nauji reikalavimai, kurie nebuvo išnagrinėti ankstesnėse bylose. Šioje byloje ginčas yra kilęs ne tik dėl sutarties vykdymo bet ir dėl atsakovo netinkamo elgesio prieš ieškovą jo nesąžiningų ir piktavališkų veiksmų nukreiptų prieš ieškovą, kurie sukėlė dabartinę situaciją ir jie nebuvo nagrinėjami ankstesnėse bylose. Ankstesnėse bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šios sutarties turto grąžinimo atsakovui, tačiau nebuvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties vykdymo ar skolos pagal sutartį priteisimo ir sutarties sąlygų bei atsakovo priešiškų, piktavališkų veiksmų nukreiptų prieš ieškovą ir nenorą toliau bendradarbiauti su ieškovu, o sutartis tarp šalių yra nesąžiningai nutraukta. Ginčas dėl sutarties nutraukimo nėra iš esmės išnagrinėtas. Vilniaus apygardos teisme dar nėra išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo byloje dėl sutarties nesąžiningo ir neteisėto vienašališko nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį turėjo tinkamai ir pilnai nustatyti faktines šios bylos esmines aplinkybes ir ištirti įrodymus, kurie parodė akivaizdų atsakovo nenorą bendradarbiauti, taip pat atsižvelgti į tai, kad ieškovas vadovaudamasis CPK 135 str. 1 d. 2 p. nuostatas nurodė visas šios bylos aplinkybes. Ieškinys turėjo būti priimtas, nes akivaizdu, kad šios bylos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo ankstesnių ieškinių, be to nėra išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, bet dėl skirtingo bylų pagrindo, nes nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB SEB bankas prašė jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pateikiamas ieškinys yra tapatus jau išnagrinėtoms byloms. Tiek naujai nurodomos teisės normos, tiek aplinkybės, kurios nuo ankstesnėje byloje dėstytų skiriasi tik formuluote, bet ne esme, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad naujai pareikštas ieškinys yra netapatus jau išnagrinėtiems reikalavimams. Nors ir byloje pagal AB SEB bankas ieškinį atsakovas nebuvo pateikęs priešieškinio, savo atsikirtimus dėstė procesiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „AC invest“ turi teisę reikšti analogiškus reikalavimus, nes tose bylose šie motyvai buvo išnagrinėti ne kaip ieškinys, o kaip atsikirtimai. Apelianto argumentai, kad jis siekia bylos pagal jo ieškinį atsakovui dėl neteisėto sutarčių nutraukimo atnaujinimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl šio ieškinio priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kadangi tapatus ginčas jau yra išnagrinėtas.
CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. pagrindais. CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013).
Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jau yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi ieškinio reikalavimai (dalykas) šioje byloje yra netapatūs. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Analizuojant apelianto reiškiamo ieškinio ir civilinėse bylose Nr.2-2131-235/2013 ir Nr. 2-9352-599/2012 nagrinėjamo ginčo tapatumo elementus, matyti, kad ginčai visose bylose yra tarp tų pačių šalių – UAB „AC invest“ ir AB SEB bankas (buvęs AB „SEB lizingas“). Taip pat atsižvelgtina į ieškinio dalyką - reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas reiškiamu ieškiniu prašo atleisti ieškovą nuo Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 prievolės vykdymo sutarties turto grąžinimo, palūkanų, draudiminių įmokų kompensavimo, delspinigių ir naudų mokėjimo), nes ieškovas negalėjo vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo ir nesąžiningų veiksmų. Įvertinant šį reikalavimą (ieškinio dalyką) ne vien lingvistiniu jo suformulavimo aspektu, bet ir atsižvelgiant į tai, kokio teisinio rezultato siekia apeliantas, matyti, kad šio ieškinio pareiškimo tikslas yra išvengti prievolės grąžinti pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530 gautą turtą, konstatuojant atsakovo nesąžiningus veiksmus. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis c.b. Nr. 2-9352-599/2012 pagal ieškovo UAB „AC invest“ ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, vienas iš ieškinio reikalavimų buvo pripažinti, kad 2012-03-05 d. AB SEB lizingas priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530-01 yra priimtas neteisėtai, nepagrįstai bei atliktas nesąžiningai ieškovo atžvilgiu. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs atsakovo AB SEB lizingas veiksmus nutraukiant sutartį, 2012 m. spalio 16 d. sprendimu konstatavo, kad sutartis yra nutraukta teisėtai dėl esminio jos pažeidimo. Tuo tarpu kitoje byloje Nr. 2-2131-235/2013 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „AC invest“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovas UAB „AC invest“ įpareigotas grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ automobilį Toyota Corolla, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu. Minėti sprendimai yra įsiteisėję. Kaip minėta, iš ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimą atleisti jį nuo prievolių vykdymo grindžia nesąžiningais ir priešiškais atsakovo veiksmais nutraukiant lizingo sutartį. Apeliacinio teismo vertinimu, minėtose bylose jau yra įvertinti atsakovo AB SEB bankas veiksmai jų sąžiningumo ir teisėtumo pagrindu, bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota ieškovo UAB „AC invest“ pareiga prisiimti esminio sutarties pažeidimo pasekmes ir įvykdyti prievolę pagal sutartį – grąžinti atsakovui AB SEB bankas sutarties dalyką. Taigi, ginčas ir ieškinys pareikštas šioje byloje, nors pateiktas kitokia lingvistine formuluote, laikytinas tapačiu jau išnagrinėtiems civilinėse bylose Nr.2-2131-235/2013 ir Nr. 2-9352-599/2012. Kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktais reikalavimais šioje byloje iš esmės yra siekiama išvengti įsiteisėjusių sprendimų vykdymo.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą net ir esant ieškinio trūkumams. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Taigi, įstatymas imperatyviai reglamentuoja atvejus kada teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad yra įsiteisėjęs tarp šalių teismo sprendimas dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad ginčas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas, todėl nepriimtinas, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.