Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-06 · Civilinė byla Nr. 2-641-943/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
2-641-943/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00023-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
J. B., Žemaitijos visuomenės parlamento
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, notarei I
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-641-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00023-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-1002-459/2017 pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, notarei I. Š., N. Š., A. M. ir S. M. dėl testamento panaikinimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir nustatė terminą jiems pašalinti.Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, notarei I. Š., N. Š., A. M. ir S. M. dėl nuosavybės grąžinimo, testamento panaikinimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo (ieškinio suma 137 100 Eur). Ieškovai teismo prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 31 d. testamentą, kuriuo ieškovui J. B. atimta teisė paveldėti K. B. nuosavybę, taikyti restituciją neparduotai J. B. 0,53 ha žemei ir sandėliams, įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 2002 m. vasario 25 d. padarytą įrašą, įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą (registro Nr. 55/14588) bei taikyti restituciją nuosavybę perrašant iš velionio K. B. savininkui J. B.; areštuoti K. B. banko sąskaitas, į kurias UAB „Stonų granitas“ pervesdavo nuompinigius; areštuoti 0,53 ha žemės sklypą bei arkinius sandėlius, skubiai taikyti areštą A. M., S. M.; areštuoti 137 000 Eur nuostoliams ir žalai atlyginti ne tik savininkui J. B., bet ir Žemaitijos visuomenės parlamentui; priteisti iš notarės I. Š. Žemaitijos visuomenės parlamentui 50 000 Eur nuostolius ir žalą. Ieškovai taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1077-613/2016, iš kurios duomenų galima spręsti, kad šioje civilinėje byloje paduotas ieškinys galimai pareikštas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau kol kas nėra išspręstas minėto ieškinio priėmimo klausimas.Tam, kad būtų galima spręsti, ar ginčija tą patį 2014 m. gruodžio 31 d. testamentą, teismas įpareigojo ieškovus suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti kokį testamentą ginčija bei nurodyti kokie testamentai K. B. buvo sudaryti 2014 m. gruodžio 31 d. Ieškovai taip pat įpareigoti nurodyti kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu reiškia ieškinį; aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokiam atsakovui koks reikalavimas reiškiamas; nurodyti, kokiu pagrindu ir kas sudaro ieškinio sumą; nurodyti kokiu pagrindu prašo atleisti nuo žyminio mokesčio ir/ar kokios jo konkrečios dalies mokėjimo, pateikti tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus; nurodyti pagrindus ir aplinkybes, kurie patvirtintų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti kuriam atsakovui konkrečiai ir kokias laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti; pagrįsti nurodomą 50 000 Eur dydžio nuostolių ir žalos sumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį, bylą perduoti nagrinėti Vilniaus arba Kauno apygardos teismui, perduoti generaliniam prokurorui informaciją dėl visų apygardos teismo teisėjų profesinės veiklos šioje byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dirbtinai sudarė sudėtingas ieškinio priėmimo sąlygas.2017 m. sausio pradžioje paduotas ieškinys nėra identiškas 2016 m. pareikštam ieškiniui. Skundžiama nutartimi teismas neįvertino to, kad ieškovai pakeitė ieškinio šalis bei pateikė kitą ieškinio reikalavimų sampratą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, sudarė tokias ieškinio priėmimo sąlygas, kurios apribojo jų teisę kreiptis į teismą, be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad teisme jau galimai nagrinėjamas tapatus ieškinys.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienus svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti šią teisę. Dėl nurodytų priežasčių ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Taigi, viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Ieškinyje aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).Susipažinęs su ieškiniu bei atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes tiek iš ieškinio, tiek iš atskirojo skundo turinio nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, taip pat nepateikti jokie jį pagrindžiantys įrodymai, be to, ir ieškinio reikalavimai (dalykas) suformuluotas neaiškiai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktai). Minėta, kiekvieno ieškinio būtini elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui priėmus paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai ir įpareigojimas konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. nurodyti ginčijamą testamentą, bei jo pagrindą, t. y. reikalavimą sudarančias faktines aplinkybes, taip pat įpareigojimas konkrečiai nurodyti kurių atsakovų atžvilgiu kurie reikalavimai pareikšti, įpareigojimas detalizuoti ieškinio sumą ir pateikti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindą sudarančius įrodymus, laikytini esminiais ir trukdančiais bylą išspręsti iš esmės.Tiek skundžiamos nutarties, tiek atskirojo skundo argumentai, susiję su šioje byloje paduoto ieškinio ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 paduoto ieškinio tapatumu, teisinės reikšmės nebeturi ir apeliacinės instancijos teismo nevertinami, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir jis grąžintas jį padavusiems asmenims, ieškovams neištaisius 2016 m. spalio 26 d. teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Minėta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-428-180/2017 palikta nepakeista. Tai reiškia, kad nepašalinus visų kliūčių kreiptis į teismą (teismo nutartimi nustatytų trūkumų), civilinė byla nebuvo iškelta, todėl nesvarstytinas klausimas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Dėl atskirajame skunde suformuluotų prašymų

Atskirajame skunde nurodyti prašymai, perduoti bylą nagrinėti Vilniaus arba Kauno apygardos teismui bei perduoti generaliniam prokurorui bylą vedusių apygardos teismo teisėjus įvertinimui, nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pabrėžtina, kad bylų perdavimo kitiems teismams klausimai sprendžiami CPK 34 straipsnio nustatyta tvarka, o generalinio prokuroro kompetencijai nėra priskirta vertinti teisėjų profesinę veiklą. Dėl nurodytų priežasčių šie klausimai negali būti išspręsti nagrinėjant apeliantų atskirąjį skundą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs apeliantų paduoto ieškinio atitiktį procesinių normų reikalavimams, keliamiems procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė