- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- e2-3153-465/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40476-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- L. J., T. Š., O. P., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J., T. Š., O. P., J. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino, T. K. palikimui priimti, pratęsimo. Nurodė, kad T. K. mirė 1998-05-18. Pareiškėjos yra mirusiojo giminaites ir turi teisę į paveldėjimą pagal įstatymą. T. K. mirties dieną paveldėjimo teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentavo 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktą, T. K. dukros T. Š. ir J. K. buvo jo pirmos eiles įpėdinės. Po kitų dviejų jo dukrų - A. K. ir V. B. mirties 2011 m. ir 2010 m. šių dukrų turto ir turtinių teisių paveldėtojos - pareiškėjos L. J. ir Teresa O. P. perėmė visas palikėjų turtines teises ir pareigas (2000 m. CK 5.1. str.), tame tarpe - ir paveldėti T. K. turtą. Teigia, jog palikėjui T. K. mirus ir ilgą laiką po to nebuvo jokio konkretaus ir apčiuopiamo turto, kurį pareiškėjos galėtų paveldėti. Nuosavybės teisės į T. K. tenkančią žemės dalį atkurtos visa apimtimi tik 2007-05-08, t. y. praėjus 9 metams po jo mirties. Apie 2007-05-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą atkurti žemės nuosavybės teises T. K., pareiškėjoms nebuvo pranešta. Tik 2014 m. pareiškėjai O. P. nuvykus į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių visai kitais reikalais, atsitiktinai pavyko išsiaiškinti apie priimtą sprendimą ir gauti jo kopiją. Pažymėjo, jog pareiškėjos neturi jokių kitų dokumentų apie paminėtą žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir, kol nesutvarkytas paveldėjimo klausimas, negali jų gauti. Pareiškėjos, sužinojusios apie nuosavybės teisių atkūrimą, iš karto pradėjo domėtis atkurtų nuosavybės teisių paveldėjimo galimybėmis. Pradėjus tvarkyti dokumentus dėl praleisto termino pratęsimo, pareiškėjoms sunkiai sekėsi surinkti visus reikalingus dokumentus. Ilgai negalėjo gauti paties T. K. mirties liudijimo, o pareiškėja O. P. savo mamos A. K. mirties liudijimo originalą buvo atidavusi Šalčininkų žemėtvarkos skyriui. Dėl teisinio neišprusimo pareiškėjos nesuprato, kad rinkti ir teikti dokumentus paveldėjimo klausimo sprendimui yra itin skubu. Pažymėjo, kad praleisto termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis ir niekaip nepaveiks jokių trečiųjų asmenų teisių, kadangi pareiškėjos šiuo metu yra vienintelės galimos T. K. įpėdinės. Be to pareiškėjų turtinė – finansinė padėtis nėra išskirtinai gera, todėl atkurtų nuosavybės teisių paveldėjimas joms būtų rimta finansinė parama.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškime išdėstytus reikalavimus palaikė pilnai ir prašė juos tyenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikėjo T. K. palikimui priimti pratęsimo nagrinėti teismo nuožiūra, jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra mirusiojo įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą bei neturi jokių teisių į mirusiojo turtą, kol Nacionalinei žemės tarnybai nėra pateikti paveldėjimą patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio dokumentai pateikti nebuvo, todėl prašė dėl pareiškėjų reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-05-18 Vilniaus mieste mirė T. K. (e. b. l. 9). Paskutinė T. K. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu Žirmūnų g. 94-28, Vilnius (e. b. l. 45). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad T. Š. ir J. K. yra palikėjo T. K. dukros (e. b. l. 21-). Pareiškėja Teresa O. P. yra mirusiojo anūkė bei mirusiojo dukros A. K. vienintelė įpėdinė (e. b. l. 16-18), o pareiškėja L. J. yra mirusiojo proanūkė bei mirusiojo dukros V. K. (pavardė po santuokos – Beniušienė) įpėdinė pagal testamentą (e. b. l. 32-40). Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 46), Vilniaus miesto 4-jame notarų biure T. K. palikimo paveldėjimo byla užvesta nebuvo (e. b. l. 51). Teismui pateikta Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-08 sprendimo Nr. 2.8-85-13481 kopija patvirtina, kad nuosavybės teisės į T. K. tenkančią buvusio savininko valdytos žemės dalį atkurtos visa apimtimi tik praėjus 9 metams po T. K. mirties (e. b. l. 7-8, 73-74). Pareiškėjos nurodo, jog dėl savo amžiaus ir teisinio neišprusimo nesuprato visų teisinio reglamentavimo subtilybių, o sužinojusios apie atkurtas nuosavybės teises, iš karto pradėjo tvarkyti dokumentus paveldėjimo klausimo sprendimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau - 2000 m. CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (po 2000 m. CK įsigaliojimo, t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1998-05-18, todėl teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, palikimui atsiradus iki 2001 m. liepos 1 d., turi taikyti 1964 m. CK teisės normas.
1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis reglamentavo, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d.). CK 588 straipsnyje buvo nustatyta, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. 2000 m. CK penktosios knygos normos reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Taigi, tiek pagal 1964 m. CK normas, tiek pagal 2000 m. CK normas sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti prailginimo (atnaujinimo), įtvirtintas tas pats principas, t. y. turi būti nustatomos termino praleidimo priežastys ir atliekamas šių priežasčių svarbumo vertinimas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog jis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad T. K. mirties dieną nebuvo jokio kito turto, dėl kurio pareiškėjos būtų galėjusios kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Apie 2007-05-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą atkurti žemės nuosavybės teises T. K. pareiškėjoms pranešta nebuvo, o pačios atsitiktinai apie jį sužinojusios 2014 m. pradėjo ruošti dokumentus paveldėjimo klausimo sprendimui. Vertindamas termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismas atsižvelgia ir į pareiškėjų amžių, bei į tai, jog nei viena iš pareiškėjų neturi teisinio išsilavinimo ir nežino teisinio reglamentavimo subtilybių. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei septyniolika metų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes, termino atnaujinimas palikimui priimti, nepažeis kitų asmenų interesų, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais darytina išvada, jog pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir terminą palikimui, atsiradusiam po T. K. mirties, priimti atnaujinti (1964 m. CK 588 str., 2000 m. CK 5.57 str. 1 d.,).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjų L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą T. K., a. k. mirusio , palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.