- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-635-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25798-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- K. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Š., V. V. Š., akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tretieji asmenys D. Š., V. V. Š., akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė K. Š. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ieškovės ir atsakovo sudarytos santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų šalių kaltės ir išspręsti su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius D. Š..
3. Nurodė, kad atsakovas 2020 m. spalio 9 d. įsigijo 0,0774 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo motinos D. Š. vardu. Šiame žemės sklype statomas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir trečiasis asmuo D. yra suinteresuoti greičiau parduoti žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei išvengti bendro šeimos turto įtraukimo į santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi prašymą tenkino: areštavo trečiajam asmeniui D. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog trečiasis asmuo D. Š. asmeninės nuosavybės teise 2020 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-7181 pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiame sklype formuojamas (statomas) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 31 d. pokalbių telefonu stenogramų nustatyta, kad atsakovas bei trečiasis asmuo kalbėjosi apie tai, jog atsakovas galimai 100 000 Eur, kurie galėjo būti įgyti santuokos metu, prisidėjo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo bei gyvenamojo namo statymo, nors šis turtas įregistruotas trečiojo asmens (atsakovo motinos) asmenine nuosavybe. Taip pat atsakovas galimai siekia perleisti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. teismas aklai pasitikėjo ieškovės ir jos atstovės teiginiais, kas kelia abejones ne tik nutarties pagrįstumu, bet ir teisėjos nešališkumu. Ieškovė neaiškiu būdu sugebėjo fiksuoti atsakovo pokalbius ne mažiau nei 2 mėnesius – nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad ieškovė turėjo tam teismo leidimą, nėra, todėl šie įrodymai apskritai negalėjo būti pagrindas priimti procesinį sprendimą, nes jie greičiausiai gauti neleistinais būdais ir neteisėtai, tačiau teismas šioje byloje to nevertino;
Atsiliepimas
6.2. atsakovas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvo ieškovės nurodyti pokalbiai ir kad jie buvo būtent tokie, kokius išklotinėse pateikia ieškovė, nes natūralu, kad asmuo negali atsiminti pokalbio, vykusio prieš 3 mėnesius, detalių, aplinkybių ir jame išsakytų konkrečių frazių, be to, pokalbių išklotinės pateiktos fragmentais, todėl nėra aiškus ir pokalbio kontekstas. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes priimta tik remiantis pokalbių išrašais, kuriuos sukūrė pati ieškovė ir jos atstovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 3 d. užregistruotas atsakovo V. Š. atstovo advokato M. P. pareiškimas dėl atskirojo skundo, pateikto dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, atsisakymo ir prašymas nutraukti apeliacinį procesą. Pareiškime nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas sutarė bylą užbaigti taikiai, todėl pateiktas atskirasis skundas netenka prasmės, taip pat, kad atskirojo skundo atsisakymo pasekmės atsakovui yra žinomos.
10. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva.
11. CPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apeliacinį skundą padavusio asmens teisė atsisakyti jo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo pateikė iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios.
13. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo turinį, nenustatė, kad skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas nagrinėjamoje byloje yra atstovaujamas advokato, kuris ir pateikė teismui pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, taigi atskirojo skundo atsisakymo pasekmės atsakovui yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra sąlygos atskirojo skundo atsisakymui priimti.
14. Pagal CPK 308 straipsnio 2 dalį teismas, nutartimi priėmęs atskirojo skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 338 straipsnis). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų, priėmus atsakovo atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo V. Š. atskirojo skundo atsisakymą priimti.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1643-984/2022.