Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tretieji asmenys – D. Š., V. V. Š., akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

7.1. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, dėl jo teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl ieškovei realių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

7.2. Teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovas neginčija priteisto išlaikymo dydžio, kuris yra mažesnis, nei pusė minimalios algos. Atsakovas ginčija būtinumą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymi, jog prievolės išlaikyti vaikus atsakovas nebevykdo nuo 2021 m. sausio 1 d. Ieškovo nurodoma 2 387 Eur, skirta maistui, negali būti vertinama, kaip prisidėjimas prie vaikų išlaikymo. Teigia, kad šią sumą jis išleido savo poreikių tenkinimui. Išlaidos greito maisto restorane Hesburger taip pat patvirtina atsakovo mitybos įpročius. Atsakovas sportuoja, todėl pirkiniai parduotuvėje Decathlon nepatvirtina, kad prekės pirktos vaikams. AB „Lytagra“ perkamos prekės ratiniam traktoriui, mokėjimai nepatvirtina, kad jie susiję vaikų išlaikymu. Į privačią mokyklą dukrą E. užrašė atsakovas, nors ieškovė dėl to nesutiko, nes šioje mokykloje 5-8 klasių mokiniai mokomi jungtinėse klasėse. Atsakovas privačios mokyklos išlaidas pradėjo mokėti nuo šių metų rugsėjo mėnesio.

7.3. Aplinkybės dėl paramos pagal Išmokų vaikams įstatymą bus vertinamos išnagrinėjus iš esmės.

7.4. Atsakovas dienpinigių vaikams neduodavo, vaikų švenčių neapmokėdavo; už baseiną ir kitas pramogas, prekes vaikams, išskyrus E., neapmoka. Atsakovo nurodytas laiko praleidimas su vaikais, išvykos buvo iki to laiko, kol šalys vedė bendrą ūkį; prie atostogų išlaidų lygiomis dalimis prisidėdavo ir ieškovė. Šiais metais atsakovas neatostogavo su vaikais ir nepatyrė išlaidų, tik su dukra E. vyko į Nicą rugpjūčio 25-29 dienomis. Atsakovas sumoka už dukros E. būrelį, tačiau tai nėra būtinieji vaikų poreikiai.

7.5. Net nevertinant tėvų turtinės padėties, teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

7.6. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, jog jei ieškovė neprašė taikyti lėšų arešto skubiai, nepranešus atsakovui, tai yra savarankiškas pagrindas nutarčiai panaikinti. Teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Atsakovas pasinaudojo teise skųsti nutartį, t. y. galimybe būti išklausytam.

7.7. Po mediacijos MB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimas priėmė sprendimą atšaukti V. Š. iš bendrovės direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskyrė atsakovo motiną D. Š., atsakovas išsiregistravo iš narių sąrašo. Ieškovei derantis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, atsakovas intensyviai slėpė turtą. Ieškovės žiniomis, atsakovo minimos lėšos išmokėtos tretiesiems asmenims, kad nuslėptų pinigines lėšas, kurios būtų turto dalybų objektas. Po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. spalio 26 d. atsakovas nuėmė pinigus iš savo sąskaitų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo tėvai (tretieji asmenys) procesinius dokumentus gavo anksčiau nei atsakovas. Taip pat yra duomenų, kad atsakovas ketino ginčo objektą – ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo - perleisti tretiesiems asmenims.

7.8 Atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio gauna pakankamas pajamas iš Latvijos įmonės, kuri atlyginimą perveda į Latvijos banke turimą sąskaitą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapsunkins atsakovo turtinės padėties.

7.9. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymi, jog šioje byloje ieškinio suma yra 145 618,54 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, t. y. banko sąskaitos išrašus dėl išlaidų, patirtų prekybos centre Iki, Maxima, parduotuvėje Decathlon, Lytagra, mokėjimų Joniškio Audrvis, UAB „Ignitis“, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui, į tai, kad šiais įrodymais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, dokumentų turinys šalims žinomas, t. y. naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo turto arešto) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantas teigia, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo nagrinėti pasiūlęs atsakovui pateikti atsiliepimą ir tik jį gavęs spręsti dėl prašymo pagrįstumo. Mano, kad tai yra savarankiškas pagrindas nutarčiai panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu.

14. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

15. Taigi šį klausimą reglamentuojanti teisės norma nenumato privalomo informavimo apie prašymo nagrinėjimą; šis klausimas paliktas teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, kad aplinkybė, jog teismas atsakovui nepasiūlė pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą, nesudaro pagrindo naikinti nutartį. Apeliantas savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstė atskirajame skunde, taip pat pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius prašymo nepagrįstumą.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

17. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog jis visuomet išlaiko vaikus, moka už jų mokslą, pramogas, perka maistą, moka už namo išlaikymą ir kt. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepakankami konstatuoti, kad atsakovas nuolat teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrina minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Be to, įvertinus tai, jog šalys turi tris nepilnamečius vaikus bei turi patenkinti savo poreikius, apelianto nurodyta maistui per mėnesį išleista suma (265 Eur), apmokamos būsto išlaidos, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustačius tikslių mokėtinų sumų, nėra pakankami įrodymai konstatuoti tinkamą kasdienių visų vaikų poreikių užtikrinimą. Apelianto pateikti duomenys taip pat neįrodo, kad išlaidos (įskaitant ir kitas banko sąskaitos išrašuose nurodytas sumas (AB „Lytagra, Decathlon ir kt.) skirtos būtent vaikų išlaikymui.

19. Kaip minėta, nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. kad būtų nepažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai. Pažymėtina, kad tėvai gali susitarti, kokiu būdu jie vaikų poreikius gali geriausiai patenkinti. Šiuo atveju, šalys nesutaria dėl išlaikymo teikimo, todėl siekdamas, kad būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų kasdieniai poreikiai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą.

20. Apeliantas taip pat mano, jog ieškovės nurodyta suma neatitinka realių vaikų poreikių. Pasak atsakovo, ieškovė nepateikė įrodymų, kaip ieškovė sugeba vien vaikų poreikiams skirti 2 635 Eur.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog nutartimi, dėl kurios apeliantas pateikė atskirąjį skundą, teismas priteisė 200 Eur, o ne ieškovės prašomo dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Taigi, turi būti vertinamas būtent priteistos sumos pagrįstumas.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, minimali mėnesinė alga yra 642 Eur (atskaičius mokesčius - 468,41 Eur). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga padidės iki 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, jog išlaikymas teikiamas trims vaikams, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartimi priteistas išlaikymas – po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, užtikrintų jų minimalius poreikius laikinai, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, kuomet teismas įvertins visus pateiktus įrodymus dėl vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties.

25. Kaip minėta, teismas taikė ir kitą laikinąją apsaugos priemonę - areštavo atsakovo sąskaitose visose kredito įstaigose esančias pinigines lėšas.

26. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Piniginių lėšų areštas (kaip laikinoji apsaugos priemonė) numatyta ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės prašymą tenkino įvertinęs ieškovės nurodytus aplinkybes, kad atsakovas MB (duomenys neskelbtini) perleido savo motinai, grėsmę, kad šeimos santaupos gali būti pervedamos atsakovo tėvams, ieškovės ketinimą gavus reikalingus duomenis reikšti reikalavimą dėl šalių santuokoje įgytų santaupų, kurios gali būti atsakovo sąskaitose, padalijimo, taip pat įvertino pateiktus duomenis iš VĮ Registrų centro apie atsakovo narystės MB (duomenys neskelbtini) pabaigą, jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų, naujo vadovo (atsakovo motinos) skyrimo. Teismo vertinimu, minėti duomenys ir paaiškinimai, reiškiamų turtinių reikalavimų suma leido manyti, kad kyla grėsmė, jog atsakovas gali imtis priemonių perleisti tretiesiems asmenims ir (ar) kitaip suvaržyti nuosavybės teises į bendras šalių santaupas, dėl ko sumažėtų sutuoktinių bendro dalintino turto balansas.

28. Apeliantas, nesutikdamas su šia išvada, teigia, jog ieškovės argumentai neįrodo atsakovo nesąžiningumo; teigia, jog MB (duomenys neskelbtini) perduota valdyti motinai po to, kai atsakovas išsimokėjo uždirbtas lėšas, todėl jokių nuostolių šeima dėl šio veiksmo nepatyrė.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia motyvuotos pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

30. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, kaip minėta, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.