Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1231-431/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-06Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-23
Bylos Nr.
e2S-1231-431/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00543-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1231-431/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00543-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; (S) 3.2.6.6.3; 3.3.1.17; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį ir iškeldino atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, priteisė ieškovei iš atsakovės 225 Eur žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovės 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. išdavė byloje vykdomąjį raštą.

Šalies argumentai

2. Atsakovė 2019 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/00629, kurioje vykdomas pagal sprendimą už akių išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir sustabdė 2019 m. vasario 25 d. sprendimo už akių vykdymą, iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

3. Ieškovė pateikė prašymą įpareigoti atsakovę įmokėti 192 604,30 Eur sumą, siekiant užtikrinti ieškovės nuostolių atlyginimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutartyje šalys buvo susitarę, jog už kiekvieną delsimo atpirkti turtą mėnesį atsakovė įsipareigoja mokėti po 27 514,90 Eur dydžio baudą. Atsakovė, neišsikeldama iš ieškovei priklausančių patalpų ir prašydama sustabdyti priverstinį jos iškeldinimą pagal teisėtą sprendimą už akių, pažeidžia ieškovės teisę naudotis ir valdyti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovė už septynis mėnesius, kuriais ji pažeidė savo pareigą išsikelti iš patalpų, turi mokėti iš viso 192 604,30 Eur baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.

5. Teismas nustatė, jog ieškovė prašo įpareigoti atsakovę įmokėti 192 604,30 Eur sumą, siekiant užtikrinti ieškovės nuostolių atlyginimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi šioje byloje priimto sprendimo už akių vykdymas sustabdytas ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, o pagal įstatymo analogiją pritaikius teismo sprendimo vykdymo sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Ši aplinkybė teikia pagrindą ieškovės prašymą (kuris grindžiamas laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančiomis teisės normomis) vertinti kaip teisiškai nepagrįstą, nes pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti įpareigojamas užtikrinti tik tokius nuostolius, kurie gali atsirasti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Remdamasis šiuo motyvu, teismas atmetė ieškovės prašymą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Pirklių klubas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis dėl 2019 m. vasario 25 d. sprendimo už akių vykdymo sustabdymo savo esme yra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, jog visa apimtimi tenkina atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškiai suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimų vykdymo sustabdymas gali būti priskiriamas prie laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi pagal CPK 145 straipsnio 13 punktą gali būti taikomis ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

6.2. Aplinkybė, jog teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti jos galimų ar jau patiriamų nuostolių dėl sprendimo vykdymo sustabdymo užtikrinimo. Tokią teisę įtvirtina ir ta pati procesinės teisės norma, kuria pirmos instancijos teismas rėmėsi stabdydamas sprendimo už akių vykdymą. Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Lygiai tokia pat teisė dėl galimų nuostolių užtikrinimo yra įtvirtina ir CPK 363 straipsnyje.

6.3. Ieškovės prašymo užtikrinti jos nuostolius negalima vertinti kaip teisiškai nepagrįsto. Jeigu pirmos instancijos teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 18 d. nutartį dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo, pritaikė įstatymo analogiją, tai, veikdamas nuosekliai, teisingai ir sąžiningai abiejų šalių atžvilgiu, galėjo ir turėjo ieškovės prašymui taip pat pritaikyti analogiją. Juo labiau, kad teismo kompetencija yra taikyti teisės normas, teisiškai kvalifikuoti teisinius santykius. Šiuo atveju procesinės teisės normos suteikia teisę prašyti ir teismui taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir dėl sprendimų vykdymo stabdymo. Ieškovė dėl sprendimo vykdymo sustabdymo patiria nuostolius, todėl teismas tokį ieškovės prašymą turėjo iš esmės išnagrinėti.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „SIV Grupė“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Pirklių klubas“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Sprendimo už akių sustabdymo teisėtumo klausimą jau išsprendė Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, kuria pripažino, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal analogiją taikė CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl sprendimo stabdymo. Todėl nebėra pagrindo abejoti dėl CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo. Teismas CPK 372 straipsnio 2 dalies analogiją taikė tik stabdymo aspektu, bet ne nuostolių atlyginimo užtikrinimo aspektu. Tačiau atsakovės prašymas dėl nuostolių užtikrinimo yra nepagrįstas. Galimų nuostolių tikėtinumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis).

Šalies argumentai

7.2. Ieškovė nurodė, jog dėl to, kad atsakovė neatlaisvina patalpų, ieškovė negali parduoti, išnuomoti, remontuoti patalpų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kad tokios aplinkybės realiai egzistuoja ir kad nuostolis (ir jo dydis) yra realus, o ne menamas. Be to, visos ieškovei priklausančios patalpos yra laisvos, atsakovė nėra jų užėmusi, priešingai, patalpose yra pačiai ieškovei priklausantys daiktai (baldai, įranga), todėl ieškovė gali jomis disponuoti. Ginčas vyksta tik dėl 162,99 kv.m ploto, kuris nebuvo perleistas ieškovės nuosavybėn, kuris taip ir liko faktinės savininkės, atsakovės, nuosavybėje, dėl kurios pripažinimo ir ruošiamas ieškinys. Ieškovė nurodo sutarties, kuri jau pasibaigusi nuostatas, pagal kurias jokios baudos nebuvo reikalaujamos, o tuo labiau sutarties nuostatos dėl baudų buvo pakeistos vėlesniais notariškai patvirtintais susitarimais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įpareigoti atsakovę užtikrinti galimus ieškovės nuostolius dėl sprendimo už akių vykdymo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi sustabdė 2019 m. vasario 25 d. sprendimo už akių vykdymą, iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-970-258/2019 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo sustabdytas sprendimo už akių vykdymas, nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstai taikė CPK 372 straipsnio 2 dalį pagal analogiją ir sustabdė sprendimo už akių vykdymą.

10. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovės prašymo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1140-467/2019 minėtą pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinio nagrinėjimo objektu gali būti neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas – tiek galutinis, diek dalinis (CPK 260-261 straipsniai), taip pat neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis. Skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalykas – ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl pirmos instancijos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi taikyto sprendimo už akių vykdymo sustabdymo.

11. Naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, jog šiuo metu yra išnykę teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi taikyto sprendimo už akių vykdymo sustabdymo pagrindai, nes yra įsiteisėjusi nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje šiuo momentu yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo paduotas nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas, kadangi sprendimas už akių turi būti toliau vykdomas, taigi yra išnykusi galimai ieškovei kilsiančių nuostolių dėl sprendimo vykdymo sustabdymo atsiradimo tikimybė. Pripažintina, kad tuo pačiu yra išnykęs ir pagrindas tikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi susiklosčius tokiai situacijai iš esmės nebeliko apeliacijos dalyko ir atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus. Dėl to mutantis mutandis taikomas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas nutrauktinas, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis ir 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).

12. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Pirklių klubas“ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja Laima Gerasičkinienė