Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2208-955/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2208-955/2017 kartu su pareiškėjo nušalinimo pareiškimu visiems Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teisėjams bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos S. P. jam paskirta bauda, yra skirta prookupacinio režimo išlaikymui. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė ilgai laiką tyčia piktybiškai diskriminuoja ieškovą dėl jo tautybės, kilmės bei pažiūrų.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo nušalinti nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę pažymėtina, jog įstatyme nustatyti subjektai, galintys spręsti visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. T-69 patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių 30 punkte nustatyta, jog pareiškimų dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo klausimas priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Be to šiuo metu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė laikinai eina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas (Teismų įstatymo 105 straipsnio 1 dalis). Todėl vien pareiškėjo pageidavimas neapriboja Civilinių bylų skyriaus pirmininkės kompetencijos šiuo klausimu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai neliks subjekto, turinčio teisę spręsti teisėjų nušalinimo klausimus. Be to, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas nušalinimas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro nušalinimo pagrindo, nes kaip pareiškėjui ne kartą yra išaiškinta, tiek procesinių veiksmų nagrinėjant bylą atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, tiek teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, nesant CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas.

Vertinant pareiškėjo nušalinimo, pareikšto visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams, išaiškintina, kad esant CPK 65-66 straipsniuose išvardintiems pagrindams, nušalinimas gali būti reiškiamas ne visiems teismo, kuriam pagal kompetenciją pavesta nagrinėti bylą, teisėjams, bet konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui, teisėjų kolegijai. Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. 2-2208-955/2017 nagrinėjančiais teisėjais. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtai jam Kauno apylinkės teismo teisėjos skirtos baudos, kas, kaip išaiškinta aukščiau, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo (procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų).

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančių teisėjų ir visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-2208-955/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2208-955/2017 nagrinėjimo netenkinti.