Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14343-1088/2023 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti LUAB „PR Investicija“ nemokumo administratorę atsakovę R. Ž. grąžinti 2 896,40 Eur avansą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. B. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl avanso grąžinimo.

3. Teismas nustatė, kad UAB „Pajūrio rezidencija“ išregistruota 2023 m. birželio 23 d. Į LUAB „Pajūrio rezidencija“ kreditorių sąrašą buvo įtraukta L. B. su 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio finansiniu reikalavimu. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti avansą, susitarimo Nr. 2 prie preliminariosios sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) bei 2007 m. spalio 1 d. susitarimo dėl sutarties pakeitimo pagrindu sumokėtą šiuo metu jau išregistruotai UAB „Pajūrio rezidencija“, iš R. Ž., ėjusios UAB „Pajūrio rezidencija“ hipotekos kreditoriaus UAB „PR Investicija“ nemokumo administratoriaus pareigas (2023 m. liepos 13 d. JAR išrašo duomenimis, UAB ,,PR Investicija“ išregistruota 2023 m. sausio 24 d.). Aplinkybė, jog hipotekos kreditoriaus naudai buvo perleistas bankrutuojančio asmens turtas, nesukuria hipotekos kreditoriui prievolės atsiskaityti su kitais bankrutavusio asmens kreditoriais.

4. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad ieškovę ir atsakovę R. Ž., kaip hipotekos kreditoriaus nemokumo administratorių, sieja prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl avanso. Atsakovė nėra ieškovės skolininkė, kadangi ji nėra perėmusi jokių teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimo, sudaryto tarp ieškovės ir LUAB „Pajūrio rezidencija“. Dėl to teismas vertino, kad ieškovės ieškinys dėl bankroto procese ne teismo tvarka kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinto kreditorinio reikalavimo priteisimo iš R. Ž. kaip likviduotos dėl bankroto UAB „Pajūrio rezidencija“ hipotekos kreditoriaus UAB „PR Investicija“ nemokumo administratorės, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė L. B. nesutinka su Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškinį, nurodydamas CPK 137 straipsnį, kadangi atsakovę ir ieškovę nesieja prievoliniai santykiai, tačiau toks nurodymas yra neteisingas. LUAB „PR Investicija“ priėmė hipoteka įkeistą automobilių stovėjimo aikštelę, bankrutavus UAB „Pajūrio rezidencija“, kuriai buvo sumokėtas avansas už nurodytą aikštelę. Šią aikštelę perdavė LUAB „Pajūrio rezidencija“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“. Skola, kurios grąžinimas užtikrintas hipoteka, skolininkui pasikeitus, lieka galioti. Tai tiesiogiai liečia atsakovę, kaip LUAB „PR Investicija“ nemokumo administratorę, nes jai perėjo teisės ir pareigos valdyti turtą, jį pardavinėti, tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Ieškovė prašo tenkinti jos ieškinį.

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-6-611/2023, 19 punktas).

10. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 32 punktas).

11. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas). Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

12. Taigi, teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio (liet. pagal pareigas) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑48‑684/2023, 60 punktas).

13. Pažymėtina, jog konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu teismui ieškiniu pareiškė reikalavimą (ieškinio dalykas) įpareigoti LUAB „PR Investicija“ nemokumo administratorę atsakovę R. Ž. grąžinti 2 896,40 Eur avansą, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, materialiosios teisės požiūriu atitinka pažeistos teisės gynimo būdą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 punkte, t. y. įpareigoti įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas) nurodė, kad atsakovei R. Ž., kaip hipotekos kreditorės UAB „PR Investicija“ nemokumo administratorei, šios įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka vykdymo metu perėmus iš LUAB „Pajūrio rezidencija“ įkeistą turtą-automobilių stovėjimo aikštelę, perėjo ir pareiga grąžinti nurodyto turto įsigijimui preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jos (ieškovės) LUAB „Pajūrio rezidencija“ sumokėtą avansą. Taigi ieškovė iš esmės įrodinėja, kad prievolė grąžinti jos (ieškovės) susitarimo pagrindu sumokėtą avansą LUAB „Pajūrio rezidencija“ bankroto procedūrų metu perėjo LUAB „Pajūrio rezidencija“ hipotekos kreditorės UAB „PR Investicija“ nemokumo administratorei.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad, likvidavus dėl bankroto UAB „Pajūrio rezidencija“, šios įmonės prievolės kreditoriams, be kita ko, ir ieškovei, įtrauktai į kreditorių sąrašą, pasibaigė, tuo tarpu atsakovė nėra ieškovės skolininkė, kadangi ji nėra perėmusi jokių teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimo, sudaryto tarp ieškovės ir LUAB „Pajūrio rezidencija“, todėl atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, spręsdamas, ar ieškovė turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad prievolė grąžinti susitarimo pagrindu ieškovės LUAB „Pajūrio rezidencija“ sumokėtą avansą, kurio grąžinimo pareikštu ieškiniu ji reikalauja iš LUAB „Pajūrio rezidencija“ hipotekos kreditorės UAB „PR Investicija“ nemokumo administratorės, nekyla hipotekos kreditorei, kurios naudai buvo perleistas likviduojamos dėl bankroto turtas. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovę ir atsakovę, kaip hipotekos kreditoriaus nemokumo administratorę, nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl avanso, ir sprendė, kad atsakovė nėra ieškovės skolininkė, kadangi ji nėra perėmusi jokių teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimo, sudaryto tarp ieškovės ir LUAB „Pajūrio rezidencija“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptartos aplinkybės yra materialinio teisinio pobūdžio ir yra susijuosusios su ieškovės teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, todėl ieškinio priėmimo stadijoje dėl jų neturėjo būti sprendžiama. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Pažymėtina, jog netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti teisme ieškovės ieškinio reikalavimą dėl avanso grąžinimo, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme klausimu. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės L. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.