Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimo, kad būdamas direktoriumi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir pagal bendrovės įstatų 34 punktą – vienasmeniu bendrovės valdymo organu, bendrovei vykdant restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies (juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo) ir 3 dalies (juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus;

- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 5 dalies (bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), 10 dalies 1 punkto ir 9 punkto (bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą) reikalavimus;

- UAB „B.“ įstatų 7 punkto (pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas), 24 punkto (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis šiais įstatymais) reikalavimus;

- PMĮ (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus („Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“), žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 kartų davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perleidinėti UAB „B.“ turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, bendrovės darbuotojai, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami neteisėtus direktoriaus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims per 2814 kartų perdavė 222 661,21 Lt vertės UAB „B.“ turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, tokiu būdu R. M. iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB „B.“ padarė 222 661,21 Lt turtinę žalą.

Taip pat R. M. išteisintas dėl kaltinimo, kad laikotarpiu nuo 1997-09-20 būdamas UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008-01-01–2009-12-31 laikotarpiu, bendrovei vykdant restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, pažeisdamas:

- PMĮ (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“, žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, perleidinėti UAB „B.“ turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, bendrovės darbuotojams, nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, įvykdžius neteisėtus direktoriaus nurodymus - per 2814 kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perdavus 222 661,21 Lt UAB „B.“ turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, taip iššvaistęs užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – iš viso 222 661,21 Lt vertės svetimą turtą, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo - buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, be to 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (po 2009-11-19 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojų atlikto UAB „B.“ operatyvaus patikrinimo), be to apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiai R. C. , už praėjusį - 2008 m. sausio – gruodžio mėn. bei 2009 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpį, surašius reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) dėl šio (222 661,21 Lt vertės) įmonės turto panaudojimo, R. M. , žinodamas, kad įmonė 2008 m. sausio – 2009 m. gruodžio mėn. jokių reprezentacinių išlaidų nepatyrė, 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, t. y. atgalinėmis datomis, savo kaip UAB „B.“ direktoriaus parašu patvirtino šiuos reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei pasirašė buhalterinėse pažymose, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB „B.“ 2008 m sausio -2009 m. gruodžio mėn. reprezentacinių išlaidų nepatyrė, R. M. organizavus, šiuos žinomai suklastotus 2008 m. sausio – gruodžio mėn. ir 2009 m, sausio – gruodžio mėn. reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) įtraukus į buhalterinę apskaitą, taip pat įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavus tariamos 99 % nuolaidos taikymą (likęs 1% piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas, nors pripažįstama įmonės pajamomis) dėl 222 661,21 Lt vertės įmonės turto panaudojimo, UAB „B.“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo organizuojama ir tvarkoma taip, kad apskaitos informacija nebūtų - tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes tikrovėje nebuvo taikoma nei 99 % nuolaida, nei konkrečių asmenų naudai patiriamos reprezentacinės sąnaudos, tokiu būdu R. M. klastojo tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus bei organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Gintaras Eidukevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir priimti naują. R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šias bausme subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „B.“ buhalterinė apskaita 2008-2009 m. buvo informatyvi, tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad tikrovėje buvo taikoma 100 procentų nuolaida, tačiau ji buvo skaidoma, kasos operacija iš karto jai pasibaigus nebūdavo užbaigiama, dienos pabaigoje viskas buvo sukeliama į vieną sąskaitą, pritaikoma 99 procentų nuolaida, tačiau ir likę 1 procentas buvo dengiama iš kitos įmonės sąskaitos. R. M. parodymus, kad iš karto 100 procentų nuolaidos pritaikyti nebuvo galimybių dėl kasos aparato galimybių, paneigia liudytojo inžinieriaus, aptarnavusio UAB „B.“ kasos aparatus, R. Ž. parodymai, kad buvo galimybė suprogramuoti kasos aparatą taip, kad iš karto rodytų 100 procentų nuolaidą. Pagal išteisintojo sukurtą schemą ūkinė operacija kasos aparate ne tik, kad nebūdavo užbaigiama iš karto jai pasibaigus (pvz. kaip teigia išteisintasis, nemokamai pavaišinus potencialius klientus), bet tokiu atveju dar būdavo išspausdinamas nefiskalinis čekis, kuriame fiksuojamos patiekalų, alkoholinių gėrimų bei cigarečių realios (t. y. be 99 procentų nuolaidos, o su antkainiu) restorano pardavimo kainos. Nefiskalinis čekis spausdinamas ir patiekiamas klientui tam, kad jis žinotų kiek turi sumokėti. Klientui sumokėjus turi būti išspausdinamas bei jam patiekiamas fiskalinis čekis. Kaip teigia išteisintasis apie tai, kad vaišins nemokamai, jis nuspręsdavo iš anksto stebėdamas salėje esančius klientus, jau priimant užsakymus ar iš anksto sutardavo telefonu, t. y. iš anksto žinodavo, kad klientai nieko nemokės, dėl to nefiskalinio čekio spausdinamas nėra logiškas ir suprantamas. Šiuo atveju tikrovėje neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose bei šių suklastotų dokumentų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą būtent ir pažeidė juridinio asmens interesus bei sukėlė bendrovei reikšmingus padarinius – suklastotais dokumentais buvo bandoma pridengti ir nuslėpti bendrovei padarytą didelės 222 661,21 Lt vertės turtinę žalą, dėl to buvo apgaulingai tvarkomas buhalterinė apskaita.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad nustačius materialinių vertybių trūkumą ar perteklių, pagal inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 Nr. 719 (nauja redakcija nuo 2008-04-30 Nr. 370, 2008-04-17, Žin. 2008, Nr. 49-1822 (2008-04-29) privalomai atlikti tokių materialinių vertybių tarpusavio užskaitymą. Nenustačius, kad perteklius susidarė būtent dėl reprezentacinių sąnaudos nurašytų patiekalų gamybos, nusikalstamos veikos požiūriu toks materialinių vertybių tarpusavio užskaitymas nėra logiškas ir negalimas.

Nepagrįstos teismo išvados, kad finansinės atskaitomybės viešas paskelbimas leidžia daryti nekviestonuojamą išvadą, kad UAB „B.“ apskaita ir joje nurodyta informacija yra neabejotinai teisinga. Joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog finansinės atskaitomybės paskelbimas viešai padaro joje nurodytą informaciją automatiškai pagrįstą ir teisingą. Priešingai, 2010-12-21 specialisto išvadoje Nr. 5-2/205, ir 2012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 nurodyti padaryti pažeidimai, pasekmės. Specialistai nustatė, kad be pagrindo buvo nurašytas didelės 222 661.21 Lt vertės UAB „B.“ turtas. Iš UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti nei kur, nei kada, nei kaip tas turtas panaudotas, nepateikti duomenys, kad jis panaudotas įmonės reikmėms ir naudai. Tai įtakoja galimybę nustatyti įmonės turtą, tai įtakoja įmonės veiklą, įsipareigojimus bei nuosavą kapitalą. Įstatymas (PMĮ 22 straipsnio 2 dalis) griežtai draudžia kaip reprezentacines sąnaudas skirti įmonės lėšas ar turtą vieneto darbuotojams, akcininkams, savininkams bei kontroliuojamiems ir kontroliuojantiems vienetams ar kontroliuojantiems nuolatiniams gyventojams. Kaip reprezentacinės sąnaudos buvo nurašomos darbuotojų maitinimo paslaugos, kas pažeidžia teisės normas. Be to, teismas nenurodė kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis buvo surengti net 2 814 reprezentaciniai renginiai, jų data, aktualumas, taip pat, jog nemokamai buvo maitinami potencialūs klientai, o ne išteisintojo draugai ir pažįstami kaip nurodo liudytojas A. S. (4 t., b.l. 181-182, 7 t., b. l. 118-119).

Skunde nurodoma, kad kaltinime ir 2012-08-09 specialisto akte Nr. 5-2/150 padarytų išvadų esmė yra tai, kad tie aktai bei buhalterinės apskaitos pažymos buvo įforminami tikrovėje neįvykusiomis reprezentacijomis bei tikrovėje nepatirtoms reprezentacinėms išlaidoms pridengti, neskaitant reprezentacinių išlaidų aktų formos neatitikimo PMĮ 11 straipsnio 4 dalyje bei BAĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Taip pat R. M. kaltinamas ne dėl to, kad perkėlė duomenis iš skaitmeninės formos į rašytinę, bet dėl to, kad tikrovėje reprezentacijos nebuvo daromos, įmonės turtas be pagrindo perleidžiamas tretiesiems asmenims, o šie turto išvaistymai apskaitoje įforminami kaip reprezentacinės sąnaudos, t. y. tikrovės neatitinkantys duomenys įrašomi į apskaitos dokumentus, o išteisintasis savo įmonės vadovo parašais patvirtina tariamą jų teisingumą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Prokuroras skunde teigia, kad R. M. nepagrįstai išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo turto išvaistymą.

Iš išteisintajam pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad R. M. veiksmų neteisėtumas siejamas su bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų bendrovei ir jos akcininkams pažeidimu (CK 2.87 straipsnio 1-3 dalies, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis ir UAB „B.“ įstatų 7 punkto) bei išlaidų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje tvarkos pažeidimais (PMĮ 22 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis); įmonei padaryta turtinė žala – su reprezentacinėms išlaidoms nurašyta 222 661,21 Lt suma; tyčią išvaistyti turtą, kaip teigiama apeliaciniame skunde, rodo pažeista reprezentacinių išlaidų panaudojimo tvarka, tvirtinant, kad tikrovėje UAB „B.“ 2008 m sausio – 2009 m. gruodžio mėnesiais reprezentacinių išlaidų nepatyrė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes R. M. veiksmai, suteikiant 99 procentų nuolaidas UAB „B.“ valdomų maitinimo įstaigų klientams, negali būti pripažinti turinčiais BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Pagal ABĮ bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.

Byloje nustatyta, kad R. M. nurodymu, su nuolaidų kortele „Svečiai“ ir „Ričardo svečiai“ UAB „B.“ valdomų maitinimo įstaigų klientams nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 buvo suteikiama 99% nuolaida, kuri buhalterinėje apskaitoje apskaityta kaip įmonės reprezentacinės išlaidos. Remiantis UAB „B.“ reprezentacinių išlaidų nurašymo aktais už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 iš viso buvo nurašyta patiekalų ir prekių, kurių savikaina 222 661,21 Lt (4 t. b. l. 32-33; 5 t. b. l. 4-179).

Šioje byloje, vertinant išteisintojo R. M. taikytų 99 procentų dydžio nuolaidų teisėtumą, pažymėtina, kad UAB „B.“ yra privatus juridinis asmuo. R. M. yra ne tik UAB „B.“ direktorius, kuriam patikėtas įmonės turto valdymas, tačiau taipogi šios bendrovės akcininkas. Taigi įmonėje taikyta nuolaidų sistema nėra savavališkas įmonės vadovo sprendimas tokiu būdu naudoti bendrovei priklausantį turtą, o tam tikras įmonės veiklos sprendimas, kuris šiuo atveju nėra nusikalstamas baudžiamąja teisine prasme.

Nors prokuroras tvirtina, kad nuolaidų taikymas buvo fiktyvus, neturėjo jokio verslo požiūriu racionalaus tikslo, o išteisintojo tyčia buvo nukreipta išvaistyti įmonės turtą, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tokiai išvadai. UAB „B.“ yra veikianti, nebankrutuojanti įmonė. Tuo tarpu formalus bendro įmonės turto sumažėjimas, jos nuostolinga veikla pati savaime negali būti pripažinta bendrovės turto švaistymu. Nors lyginant 2008 ir 2009 metų pelno nuostolių ataskaitas matyti, kad 2008 m. metais bendrovė turėjo 130 378,23 Lt pelną, o 2009 m. baigė su 66 409,19 Lt nuostolių, pastebėtina, kad tokio pat dydžio nuolaidos buvo taikomos tiek 2009 m., kuriuos įmonė baigė nuostolingai, tiek 2008 metais, kuriuos įmonė baigė pelningai. Be to, apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, vertinant bendrą įmonės finansinę padėtį, minėtu laikotarpiu turi būti įvertinta bendra tuo metu pasaulyje vyravusi, ir Lietuvoje buvusi, prasta ekonominė padėtis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonės taikoma nuolaidų sistema buvo neefektyvi, įmonei nuostolinga, turėjo neigiamą įtaką įmonės mokumui, kad buvo apribotos įmonės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais ar kad dėl to įmonė patyrė žymią turtinę žalą (nurašyta prekių ir patiekalų vertė pati savaime negali būti laikoma įmonei padaryta žala). Taigi UAB „B.“ akcininko ir jos vadovo R. M. veiksmais nebuvo sudarytos tokios sąlygos, kurios sukeltų bendrovės nemokumą, įsiskolinimus tretiesiems asmenims ar įmonės bankrotą.

Prokuroras teigia, kad yra apribotos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes R. M. yra šios įmonės vadovas ir akcininkas, kuris nepripažįsta padaręs įmonei žalą. Tačiau šioje byloje įmonei padaryta turtinė žala nenustatyta.

R. M. veiksmais įmonei padaryta turtinė žala yra grindžiama UAB „B.“ patikrinimo metu VMI ir specialistų pateikta ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiaga, tačiau nei VMI, nei specialisto išvadose, nei kitose ūkinės finansinės įmonės veiklos dokumentuose ši žala nėra pagrįsta aiškiais finansiniais skaičiavimais. 2010-01-15 Kauno apskrities VMI pranešime Nr. (8.3-06)-K-554 pateikta UAB „B.“ patikrinimo metu surinkta medžiaga, kurioje daroma prielaida, kad bendrovė galimai nuslėpė dalį gautų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai (b.l. 1 t. 1-15). Taigi šioje išvadoje daroma prielaida apie galimą mokesčių vengimą, o ne nepagrįstą bendrovės turto švaistymą ir jai padarytą žalą. 2010 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/205 nurodyta, kad bendrovė „B.“ reprezentacinių išlaidų nurašymo aktais už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 iš viso nurašė patiekalų ir prekių, kurių savikaina 222 661,21 Lt (negauta antkainio suma – 215 736,67 Lt) (b. l. 4 t. 32-33; 5 t. 4-179). Šioje išvadoje yra nustatyta pinigų suma, kuri pagal įmonės finansinius dokumentus buvo priskirta reprezentacinėms išlaidoms ir kuri valstybiniame kaltinime nurodoma kaip išvaistyto turto vertė, tačiau ši suma pati savaime negali būti laikoma įmonei padaryta turtine žala. Byloje nėra paneigtas įmonės vadovo sprendimo taikyti nuolaidas tikslas pritraukti naujus klientus ir užmegzti naujus verslo ryšius. Bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai neatskleidžia jokio kito galimo 2008-2009 metais įmonės taikytų 99 procentų dydžio nuolaidų tikslo. Tuo tarpu toje pačioje specialisto išvadoje konstatuota, kad reprezentacinėms skatinimo priemonės efektyvumui paskaičiuoti neturima duomenų apie pardavimų apimtis, kai tokios nuolaidos nebuvo taikomos. Minėtoje specialisto išvadoje įmonei padaryta turtinė žala grindžiama bendrais įmonės finansiniais rodikliais, motyvuojant tuo, kad 2009 metus bendrovė baigė nuostolingai. Šiuo atveju bendri metiniai įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatai neįrodo pateiktame kaltinime nurodomo žalos dydžio, kuris atitinka reprezentacinėms išlaidoms nurašytą pinigų sumą. Apygardos teismas išsamiai išanalizavo įmonės ūkinės finansinės veiklos rodiklius 2008-2009 metais, įvertino šiuo laikotarpiu pasaulyje vyravusią ekonominę krizę, ir pagrįstai konstatavo, kad remiantis vien tik bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais nėra pagrindo daryti išvadą, kad taikoma nuolaidų sistema buvo neteisėta, nepagrįsta ir sukėlė žalą bendrovei.

Tuo tarpu 2011-04-12 Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-51 nustatyti pažeidimai, t. y. bendrovės vadovo ir darbuotojų naudojimasis maitinimo paslaugomis su 99 procentų; neatitikimai tarp inventorizacijos duomenų ir prekių ir žaliavų likučių, 2009-01-01 nustatytas 75 209,63 Lt prekių (žaliavų ir prekių) perteklius, nėra pagrindas daryti išvadą, kad bendrovės turtas buvo neteisėtai švaistomas ir taikyti už tai pačią griežčiausią, t. y. baudžiamąją, teisinę atsakomybę. Galimybė taikyti švelnesnę teisinės atsakomybės rūšį (administracinę ar civilinę) už veiksmus, formaliai pažeidžiančius kai kuriuos kaltinime nurodytus teisės aktus, nėra apsunkinta.

Iš prokuroro skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su šių taikytų nuolaidų tikslingumu ir jų pripažinimu įmonės reprezentacinėmis išlaidomis, tačiau net ir šiuos valstybinį kaltinimą palaikančios šalies argumentus pripažinus pagrįstais, jų kriminalizavimas reikštų plečiamąjį baudžiamosios teisės normos aiškinimą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką nėra pateisinamas.

Prokuroras skunde akcentuoja nesumokėtus mokesčius valstybei dėl nepagrįstai reprezentacinėms išlaidoms nurašyto įmonės turto. Tokiu atveju pareiga pažeidžiama tiesiogiai individualiam specifiniam kreditoriui, kuris turi įgalinimus savo pažeistas teises, būtent mokesčių nesumokėjimo atveju, ginti administracinės teisės suteiktomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Taigi individualūs kreditoriai, kurie dėl minėtų vadovo veiksmų nukentėjo finansiškai, gali kreiptis dėl žalos atlyginimo pasitelkę kitų teisės šakų galimus gynybos būdus.

Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog bylos dalyką sudarančius santykius nėra objektyvaus pagrindo traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius. R. M. pareikštame kaltinime nurodomų įstatyme įtvirtintų jo kaip įmonės vadovo pareigų juridiniam asmeniui pažeidimas pats savaime nėra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, kuri galima tik nustačius visus baudžiamame įstatyme įtvirtintus jame numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Skunde nurodomi reprezentacijai naudojamų išlaidų tvarkos pažeidimai šios išvados nepaneigia. Kitoks vertinimas išeitų už BK 184 straipsnyje kriminalizuoto svetimo turto išvaistymo aiškinimo ribų.

Dėl išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstama veika yra materiali, todėl laikoma baigta tik nustačius šio straipsnio dispozicijoje išvardytų padarinių buvimą, t. y. negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Paminėtina, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, padaromas tik tyčia, kurios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad buhalterinė apskaita UAB „B.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01- 01 iki 2009-12-31 buvo informatyvi, tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes tikrovėje nuolaidos pritaikytos ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytos. Taigi bendrovės ūkinė finansinė veikla yra apskaityta.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „B.“ vykdoma veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla; bendrovei priklauso restoranas „M. U.“, valgykla ir baras bei kavinė (duomenys neskelbtini); bendrovė visas prekes - maisto produktus patiekalų gamybai, gėrimus, tabako gaminius ir kitas būtinas prekes pirko pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir apskaitoje apskaitė įsigijimo kainomis; visose prekybos vietose buvo naudojami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruoti kasos aparatai su valdymo (vidaus) apskaitai skirta programa „Presta“, šioje programoje vedama parduotų ir reprezentacijai sunaudotų gaminių statistika, suteiktos nuolaidos; 222 661,21 Lt suma yra įtraukta į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, nurodant, jog ji buvo panaudota reprezentacinėms išlaidoms; UAB „B.“ buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuterizuotai, naudojama licencijuota buhalterinės apskaitos programa „Būtent“; visos ūkinės finansinės operacijos fiksuotos apskaitos dokumentuose; maitinimo paslaugų ar kitokių pajamų, kurios būtų gautos ir neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje ar kasos aparatuose, patikrinimų metu nebuvo nustatyta; nenustatytas apskaitos registrų ir pirminių dokumentų klastojimas; specialistų išvados pateiktos, remiantis pirminiais UAB „B.“ apskaitos dokumentais; iš viešai paskelbtos UAB „B.“ finansinės atskaitomybės, kuri sudaroma iš pirminių dokumentų, matyti, kad galima nustatyti ir palyginti UAB „B.“ turtą, veiklą, kapitalą, įsipareigojimus, vadovų pranešimus, paskaityti paaiškinamąjį raštą ir gauti kitą informaciją susijusią su UAB “B.” veikla ir finansine būkle. Tuo tarpu kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos įmonės finansinės apskaitos duomenys tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės, tiek ir Kauno apskrities VMI darbuotojų buvo nustatyti iš UAB „B.“ apskaitos dokumentų. Todėl negalima sutikti su FNTT specialistės išvada, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros nuo 2008-01- 01 iki 2009-12-31. Juo labiau, kad FNTT specialisto išvadoje nenurodyta kokios konkrečios informacijos specialistė tyrimo metu negalėjo nustatyti. Be to, suformuotoje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. M. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje požymių, padarytos įvertinus bylos įrodymų visumą. Taip pat prokuroro ginčijamas įmonės suteikiamų nuolaidų tikslingumas ir teisėtumas, buhalterinėje apskaitoje priskiriant jas reprezentacinėms išlaidoms, neleidžia daryti išvados, kad buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo neinformatyvi, netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama bei neišsami ir nenaudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes prokuroro ginčijamos įmonės taikytos nuolaidos tikrovėje buvo taikomos ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad suteiktos nuolaidos (reprezentacinės išlaidos) įmonei „B.“ buvo nenaudingos ar, kad dėl minėtų veiksmų nukentėjo įmonės interesai. Tai, kad įmonė 2009 m. veikė nuostolingai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kadangi ekonominės verslo rizikos principas yra siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu. Juo labiau, kad verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Priešingai tai, kad reprezentacijai panaudotos lėšos įmonei „B.“ turėjo ekonominę naudą, patvirtina viešbučių ir restoranų asociacijos pateikti statistiniai duomenys, kuriuose nurodyta, jog nuo tiriamojo laikotarpio iki dabar UAB „B.“ pardavimai kelis kartus didesni nei kitų Kauno restoranų. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog verslo rinkoje esant didelei tapačias paslaugas teikiančių įmonių konkurencijai, kiekviena privataus kapitalo įmonė pati pasirenka bei kuria savo įmonės strategiją bei strateginius planus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos dalyką sudarančius santykius nėra objektyvaus pagrindo traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje tai yra privataus kapitalo įmonės veiklos strategijos pasirinkimas.

Prokuroras skunde teigia, kad viešas finansinės atskaitomybės dokumentų paskelbimas nepatvirtina, kad UAB „B.“ apskaita ir joje nurodyta informacija yra neabejotinai teisinga. Visgi vien tik kaltinime nurodoma aplinkybė, kad 99 procentų nuolaidą buhalterinėje apskaitoje negalėjo būti apskaityta, priskiriant ją reprezentacinėms išlaidoms, neįrodo, kad viešai paskelbti finansinės atskaitomybės dokumentai iš esmės yra klaidingi, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš viešai paskelbtų dokumentų galima nustatyti ir palyginti UAB “B.” turtą, veiklą, kapitalą, įsipareigojimus, vadovų pranešimus, paskaityti paaiškinamąjį raštą ir gauti kitą informaciją susijusią su UAB “B.” veikla ir finansine būkle. Dėl to pripažintina, kad UAB “B.” buhalterinė apskaita vedama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių specialistų išvadų turinio matyti, kad nėra įmanoma nustatyti kada, kokių asmenų naudai reprezentacijos vyko ir kokią ekonominę naudą jos įmonei davė. Išvadose akcentuojamas neatskleistas konkrečių finansinių operacijų (t. y. reprezentacijų) turinys nereiškia, kad dėl to iš įmonės finansinės dokumentų yra neįmanoma nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.

Nepagrįsti prokuroro teiginiai, kad UAB „B.“ pateiktuose reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose turėjo būti nurodyta dėl kokio renginio (-ių) ir kokių konkrečių asmenų naudai reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos, nes tokio reikalavimo nei skunde minimas BAĮ 13 straipsnio 1 dalis, nei PMĮ 11 straipsnio 4 dalis neįtvirtina. Teisės aktuose tiesiogiai nėra numatyti reikalavimai šiam specialiam dokumentui, t. y. reprezentaciniam aktui. VMI 2014-06-16 rašte Nr. RM-1047 nurodyta, jog reprezentacinės sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jei pagrįstos laisvos formos dokumentais, turinčiais visus BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomuosius rekvizitus, jeigu vienetas reprezentacijai naudoja savo pačios produkciją ar teikiamas paslaugas. Reprezentacinėms išlaidoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, o vienas iš informatyviausių šio dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys, kuris nusako operacijos esmę. VMI atkreipia dėmesį į tai, kad laisvos formos akte nebūtina nurodyti kiekvieno reprezentaciniame renginyje dalyvavusio asmens vardą, pavardę ir kitus duomenis (8 t., b. l. 50). Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. pateikė reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus. Nors 2012-08-09 specialisto išvadoje Nr. 5-2/150 nurodyta, kad bendrovės „B.“ pateiktuose reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose nenurodyta dėl kokio renginio (ių) ir kokių konkrečių asmenų naudai reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos t. y. neužfiksuoti duomenys, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tai nereiškia, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai BK 222 straipsnio prasme.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinį skundą atmesti.