- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-758-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07322-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- L. S., M. S., N. S., A. S., Z. B., B. B., L. V., P. Z., J. Š., V. Š., G. J., S. Š.
- Atsakovas
- H. D., V. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S., M. S., N. S., A. S., Z. B., B. B., L. V., P. Z., J. Š., V. Š., G. J., S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18775-639/2025 pagal ieškovų L. S., M. S., N. S., A. S., Z. B., B. B., L. V., P. Z., J. Š., V. Š., G. J., S. Š. ieškinį atsakovams H. D. ir V. D. dėl įpareigojimo nutraukti apgyvendinimo paslaugų veiklą ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. liepos 17 d. buvo gautas ieškovų ieškinys, kuriuo jie prašė: 1) įpareigoti solidariai atsakovus V. D. ir H. D. nutraukti vykdyti apgyvendinimo paslaugų (poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo) veiklą žemės sklype, Pastate-Gyvenamajame name, ir Pastate-Ūkiniame pastate, adresas (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti atsakovams V. D. ir H. D. vykdyti ir/ar sudaryti sąlygas vykdyti kitiems naudotojams apgyvendinimo paslaugų (poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo) veiklą, kol nebus pakeistas žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas į Komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis į Prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir šiame žemės sklype esančių pastatų (įskaitant Pastato- Gyvenamojo namo, ir Pastato-Ūkinio pastato, paskirties grupė į Komercinę (pastatai, skirti komercinei veiklai vykdyti, išskyrus kitose paskirtyse nurodytuose pastatuose vykdomą komercinę veiklą), paskirtis į Viešbučių; 2) įpareigoti solidariai atsakovus V. D. ir H. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka Pastatą-Gyvenamąjį namą, ir Pastatą-Ūkinį pastatą, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), taip, kad jie atitiktų pakeistą paskirties grupę ir paskirtį, kitus teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o per nustatytą terminą neatlikus šių nurodytų veiksmų, įpareigoti solidariai atsakovus V. D. ir H. D. savo lėšomis per 2 mėnesius išardyti perstatytas ir pertvarkytas ir atstatyti išardytas dalis Pastato-Gyvenamojo namo, ir Pastato-Ūkinio pastato, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) iki būklės buvusios iki savavališkos statybos ir sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad yra atsakovų kaimynai, kadangi nuosavybės teisėmis valdo gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovai V. D. ir H. D. pastatuose esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini) (Pastate-Gyvenamajame name, ir Pastate-Ūkiniame pastate, vykdo apgyvendinimo paslaugų (poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo) veiklą. Taip pat nurodė, kad atsakovai yra perstatę Pastatą-Gyvenamąjį namą, ir Pastatą-Ūkinį pastatą ir jų patalpas taip, kad atsiranda galimybė savarankiškai naudoti patalpas (butus), ir pagal atliktą perplanavimą pastatas neatitinka pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 priedo 1.1 punkte nurodytą Vienbučių pastatų paskirties aprašymą, o atitinka pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 priedo 2.1 punkte nurodytą Daugiabučių paskirties aprašymą ar 4.1 punkte nurodytą Viešbučių paskirties aprašymą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nurodė atsakovams iki 2025-06-30 užtikrinti, kad žemės sklypas ir pastatas, kuriame vykdomos privataus apgyvendinimo paslaugos adresu (duomenys neskelbtini), būtų naudojami pagal paskirtį, nurodytą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
3. Pateiktame ieškinyje taip pat pažymima, jog atsakovų žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra skirti naudoti kaip vieno buto gyvenamasis namas, tačiau namas faktiškai yra pertvarkytas į atskiras patalpas, taip, kad juose būtų galimą vykdyti apgyvendinimo paslaugų (poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo) ekonominė veiklą. Be to, pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o pagal 21 str. 1 d. 7 p. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Naudojant pastatus ne pagal paskirtį, atsakovai žemės sklypą taip pat naudoja ne pagal paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovai šiuo metu vykdo statybos darbus Pastato - Ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurį taip pat pertvarko į daugiabutį gyvenamąjį namą ar viešbutį ir tikėtinai pradės vykdyti apgyvendinimo paslaugų (poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo) veiklą. Teigė, kad atsakovai norėdami pakeisti pastatų paskirtį privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą, o be leidimo atsakovų atlikti statybos darbai keičiant pastatų paskirtį yra savavališki.
4. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11 d., į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.
5. Pažymėjo, kad situacija, kurios metu gyvenamasis vieno buto namas yra naudojamas ne pagal jo paskirtį sukelia nepatogumų ne tik ieškovams, bet ir viso kvartalo gyventojams (kaimynams). Name apartamentus besinuomojančių nuomininkų automobiliai neįsitenka į parkavimo vietas kieme, todėl poilsiautojų ir trumpalaikių nuomininkų automobiliai yra statomi gatvėje, kuri tapo automobilių parkavimo vieta, taip sukeliant eismo nepatogumų, taršą, įskaitant vizualinę. Taip pat šalia ieškovų turto ir visame kvartale iš esmės padaugėjo pašalinių-svetimų asmenų, jie būriuojasi, dėl ko sumažėjo saugumas ir sukeliami kiti nepatogumai (išvažinėja ir išmindžioja žaliąsias kvartalo teritorijas, keliamas triukšmas, į buitinius konteinerius netelpa ir mėtosi šiukšlės, gatvėje suintensyvėjo eismas ir pan.), pastatui aptarnauti atvyksta paslaugų teikėjai (skalbimo paslaugos, valymo paslaugos ir pan.). Triukšmas, neaiškūs gyventojai, eismo intensyvumas kelia pavojų psichologinei sveikatai bei socialinei gerovei. Neteisėtai teikiant apgyvendinimo paslaugas kyla rizika, kad dėl nesaugios ar neprižiūrėtos infrastruktūros (pvz., ugnies saugos, higienos) gali būti padaryta žala svečiams ar kaimynams. Ieškovai pergyvena dėl vaikų fizinio ir psichinio saugumo, nes atsakovų nuomojamose patalpose trumpam laikui apsistoję asmenys elgiasi netinkamai – mojuoja pro langus, šūkauja ar kitaip traukia dėmesį į save, ypač vaikams, tai sukelia emocinį diskomfortą, trikdo jų saugumo jausmą ir įprastą kasdienę rutiną, tokia situacija pažeidžia vaikų teisę į saugią, ramią ir privačią aplinką. Atsakovų veikla, dėl kurios dažnai keičiasi gyventojai ir pasireiškia trikdantis jų elgesys, šiame kontekste laikytina neleistinu privatumo ir vaikų psichologinės sveikatos pažeidimu. Šiame kvartale yra tik gyvenamieji namai, taigi ieškovų teisėti lūkesčiai yra, kad kvartalas liktų gyvenamųjų namų. Ieškovų šeimos įsikūrė gyvenamojoje zonoje tikėdamosi saugios, stabilios ir privačios aplinkos. Atsakovų veikla gali turėti tiesioginę įtaką ieškovų nekilnojamojo turto vertei, mažindama ją dėl prastesnės gyvenamosios aplinkos, pašalinių asmenų srautų ir padidėjusio triukšmo, tai pažeidžia teisėtus ieškovų ekonominius lūkesčius ir gali būti laikoma nuostoliu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal pačių ieškovų pateiktus duomenis atsakovų namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas teisėtai ir tai nėra savavališka statyba. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis nurodo, kad į teismą gali kreiptis kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo. Kadangi atsakovų gyvenamasi namas esantis (duomenys neskelbtini) nėra pastatytas savavališkai ieškovai neturi teisės kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalies pagrindu.
8. Be to, ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka Pastatą-Gyvenamąjį namą, ir Pastatą-Ūkinį pastatą, yra prieštaringas, nes pirmu ieškinio reikalavimu ieškovai prašo nutraukti vykdyti apgyvendino veiklą, o kitu reikalavimu prašo įpareigoti pakeisti paskirti taip kad jie atitiktų pakeistą paskirtį. Taigi du ieškinio reikalavimai prieštaraujantys vienas kitam. Nes jei būtų patenkintas pirmas ieškovų reikalavimas (nutraukti nuomos veiklą), netenka prasmės antras reikalavimas dėl teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti pastatų paskirtį.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog reikšdami ieškinį įpareigoti atsakovus nutraukti vykdyti apgyvendinimo veiklą, ieškovai faktiškai reikia ieškinį viešajam interesui apginti, tačiau inicijuoti bylą dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo ir tokiu būdu ginti viešą interesą, turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o ne ieškovai. Kadangi ieškovams nesuteikta teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, prieštaringai ginčijant kitų asmenų namo gyvenamojo namo patalpų statybos (ne)teisėtumo, dėl to civilinės bylos pagal tokį ieškovų ieškinį procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10.1. Nurodo, kad ieškovai pareiškė du reikalavimus - dėl draudimo verstis neteisėta komercine apgyvendinimo veikla ir dėl savavališkos statybos. Nors šie reikalavimai yra susiję, bet tai yra savarankiški reikalavimai, kurie neprieštarauja vienas kitam ir reiškiami skirtingais teisiniais pagrindais. Reikalavimas uždrausti neteisėtą komercinę apgyvendinimo (viešbučių) veiklą grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį žemės sklypų ir statinių naudotojai privalo naudoti juos pagal paskirtį. Šiuo reikalavimu siekiama, kad ieškovų kaimynystėje nebūtų vykdoma neteisėta apgyvendinimo (viešbučių) veikla. Reikalavimas dėl savavališkos statybos grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi (savavališka statyba), taip pat Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto a) ir b) papunkčiais, pagal kuriuos, keičiant statinio paskirtį būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo reikalavimu siekiama, kad neteisėtai į viešbutį perstatytas pastatas būtų grąžintas į vienbučio gyvenamojo namo būklę. Nors šie reikalavimai yra savarankiški ir kiekvienas gali būti patenkintas atskirai, tačiau jie susiję, nes atsakovai neteisėtai vykdo apgyvendinimo veiklą, ir tam yra atlikę savavališką statybą. Todėl abu reikalavimai buvo pareikšti viename ieškinyje. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnis draudžia tiek savavališką statybą, tiek veiklą savavališkai pastatytame statinyje, kas sudaro atskirą (papildomą) bendrą pagrindą abiem reikalavimams patenkinti.
10.2. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas netinkamai aiškindamas statybos sąvoką, nurodė, kad atsakovų gyvenamasis namas nėra pastatytas savavališkai. Ieškovai neginčija gyvenamojo namo, kaip vienbučio gyvenamojo namo paskirties, statybos teisėtumo t. y. gyvenamasis namas, kaip naujos statybos statinys 1991 metais buvo užbaigtas statyti teisėtai. Ieškovai ginčija atsakovų 2023 metais vienbučio gyvenamojo namo statybos darbus, kuriais gyvenamasis namas buvo pertvarkytas papakeičiant jo paskirtį, teisėtumą.
10.3. Be to, nors ieškiniu reiškiami reikalavimai turi viešo intereso požymių, ir valstybės institucijos yra įgaliotos reikšti tokius ieškinius, tačiau ieškovai ieškinį reiškia gindami ne viešus, bet asmeninius interesus. Ieškovai ieškinyje aiškiai pagrindė, kad jie gina savo teises, nes yra atsakovų kaimynai, jų žemės sklypai ribojasi, nurodė kokias neigiamas pasekmes kelią atsakovų vykdoma neteisėta veikla, taigi pagrindė savo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.
10.4. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis nustato, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo gali kreiptis ir šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami t. y. ieškovai. Be to, pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Taigi ieškovai kreipėsi į teismą, nes kaimynystėje (besiribojančiame žemės sklype) neteisėtai vykdoma komercinė apgyvendinimo veikla ir savavališka statyba pažeidžia jų asmenines, o ne visuomenės teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neturi teisės pareikšti reikalavimų dėl atsakovų neteisėtos veiklos nutraukimo įpareigojimo bei statinio grąžinimo į jo iki neteisėtos rekonstrukcijos buvusią būklę, kadangi viena vertus, ieškovai reiškia viešą interesą ginantį reikalavimą ir jie nėra įgalioti tą daryti, kita vertus, antrasis ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti neteisėtus statybos padarinius nėra pagrįstas, kadangi registruose esantys duomenys pagrindžia atsakovų statybos teisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
13. Pirmiausia pažymėtina tai, jog CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).
14. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškovo materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius.
15. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 punktas). Nors ši pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kaip precedentas, nėra taikoma nagrinėjamoje byloje, nes ji priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjami viešųjų pirkimų klausimai, tačiau ji yra aktuali kaip atskleidžianti kasacinio teismo aiškinimo kryptį materialinio teisinio suinteresuotumo vertinimo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydami iš esmės uždrausti atlikti ieškovų teisių pažeidimus, įvardintus ieškinyje, t. y. garsinė, eismo ir vizualinė tarša, pašalinių asmenų keliamas saugumo jausmo sumažėjimas, infrastruktūros bei bendro naudojimo objektų apkrova ir kt. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai, kreipdamiesi į teismą reikalauja ginti konkrečius jų interesus, o ne vien viešąjį interesą. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, jog CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
17. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis nustato, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo gali kreiptis ir šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami. Šiuo atveju ieškovai vertina, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami atsakovams nesilaikant statybą leidžiančiame dokumente numatytų bei įtvirtintų sąlygų vienbučio gyvenamojo namo faktinę padėtį pakeitus į viešbutį.
18. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovai neturi suinteresuotumo reikšti ieškinį ar juo gina išimtinai viešą interesą, o ne savo teises.
19. Kartu apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai reiškia tarpusavyje prieštaringus reikalavimus. Šiuo atveju pateikto ieškinio reikalavimai, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, rodo, kad yra reiškiamas prašymas tiek dėl, ieškovų vertinimu, neteisėtos veiklos nutraukimo, tiek dėl gyvenamojo namo, kuris galimai buvo rekonstruotas pritaikant neteisėtai veiklai, grąžinimo į būklę, kokia yra numatyta šio namo statybą leidžiančiuose dokumentuose. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti reikalavimų prieštaringumą ir neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareikštą ieškinį.
20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą ne dėl savo teisių pažeidimo, dėl ko pateiktą ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. bylos nutraukimą, o ne ieškinio atsisakymą priimti numatančia nuostata, nors pagal byloje esančius duomenis pareikštas ieškinys priimtas nebuvo.
21. Taigi, dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovų L. S., M. S., N. S., A. S., Z. B., B. B., L. V., P. Z., J. Š., V. Š., G. J., S. Š. ieškinio atsakovams H. D. ir V. D., dėl įpareigojimo nutraukti apgyvendinimo paslaugų veiklą ir savavališkos statybos padarinių šalinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.