Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-675-1129/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-05
Bylos Nr.
II-675-1129/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00459-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Pareiškėjas
K. M.
Kategorijos
  • 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-675-1129/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00459-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 17.11.3; 22.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant A. V.,dalyvaujant pareiškėjui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), K. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. vasario 3 d.19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kai nėra tai daryti leidžiančių kelio ženklų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET) 150.5 punktą. Jam paskirta 30,00 eurų bauda.

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo K. M. prašo Institucijos 2024 n. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad su Instutucijos nutarimu visiškai nesutinka, kadangi jis buvo priimtas neįrodžius jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nebuvo aiškintasi ar tikrai 2024 m. vasario 3 d. 19.00 vail., adresu (duomenys neskelbtini) buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Dėl šio tariamo administracinio nusižengimo nebuvo prašoma duoti paaiškinimų, iškart 2024 m. vasario 26 d. jam nedalyvaujant buvo surašytas Institucijos administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-7255-2024, kuriame nurodyta, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis ANK 610 straipsniu surašytas administracinis nurodymas, kuriuo, vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam pasiūlyta sumokėti 15 eurų baudą. Kilus abejonių, kad padarė administracinį nusižengią ir norėdamas pamatyti, tai įrodančius duomenis, užpildė prašymą susipažinti su visa šio pažeidimo medžiaga, gaunant jos kopijas. Susipažinimui gavo medžiagą, kurią sudaro raštas dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas iš administracinių nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, įvykio suvestinė ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), dvi vaizdo nuotraukos bei elektroninio laiško ekrano kopija su metaduomenimis, viso 12 lapų. Atsidarius pateiktas vaizdo nuotraukos, jose matyti jam priklausantis juodos spalvos automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio du ratai galimai yra ant šaligatvio. Pačiose nuotraukose nėra matoma, kokioje vietoje ir, kokiu laiku padarytos minėtos nuotraukos, nuotraukose nesimato ant pastatų esantys namo numeriai, nuotraukose nefiksuojama nei data, nei laikas, pateiktose nuotraukose neįmanoma suprasti ar automobilis tikrai stovi, ar nėra įjungta avarinės šviesos signalas. Taip pat, kaip suprato iš pateiktos medžiagos į administracinio nusižengimo vietą pareigūnai nuvykę nebuvo, nebuvo įsitikinta, kad fotonuotraukos tikrai darytos (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta ar toje vietoje tikrai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Kadangi pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo, iš fotonuotraukų neįmanoma nenustatyti, ar mano vardu registruotas automobilis „BMW“ nebuvo priverstinai sustojęs ten, kur stovėti draudžiama, ar nebuvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, ar nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas (gyvenvietėse ženklas statomas ne arčiau kaip 25 m atstumu iki transporto priemonės), kaip nurodyta KET 92 punkte, ar nebuvo stengiamasi kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo šaligatvio. Pareigūnai daro prielaidas iš pateiktų neinformatyvių fotonuotraukų ir anoniminio pranešimo, kur nurodoma, kad pažeidimo laikas 2024 m. vasario 3 d. apie 20.44 val., o pažeidimo vieta, (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš įvykio suvestinės ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai nurodo, kad pažeidimo laikas nuo 2024 m. vasario 3 d. 19.00 val. iki 2024 m. vasario 3 d. 20.44 val. nors anoniminis pranešėjas nurodo, jog automobilis stovėjo 2024 m. vasario 3 d. 20.44 vak. Kyla klausimas, kodėl policija, kuri turėtų iškart fiksuoti daromą teisės pažeidimą jį užfiksuoja tik po kurio laiko, t. y. 2024 m. vasario 4 d. 11.46 val., kodėl nurodo kitokį laiką nei pateikia anoniminis pranešėjas. Tokios pateiktos nuotraukos gali būti ir fotomontažas, gali būti fotografuota kitoje vietoje, fotonuotraukos gali būti padarytos ir prieš 5 ar daugiau metų, o praėjus tokiam laiko tarpui nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, asmuo nebegali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Anoniminis asmuo, padaręs nuotraukas, gali būti bet kas, tai ir asmuo, kuris tikrai elgiasi pilietiškai ir pateikia teisingą informaciją, bet taip pat gali būti ir pilietis, kuris piktybiškai pateikia melagingą informaciją, tikslu man atkeršyti ir kt.

Pažymėjo, kad policijos pareigūnai turi vadovautis 2014 m. balandžio 14 d Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 25 punktu, kuriame sakoma, kad anoniminiai pranešimai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nagrinėjami, tačiau policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti pranešimą patikrinti, tačiau Institucijos tyrėja E. M. ir tyrėja R. G. nesivadovavo šiuo įsakymu. Pareigūnė E. M., gavusi pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą, jokio patikrinimo neatlieka, nesiima jokių veiksmų, kad išsiaiškinti, ar anonimo darytose nuotraukose, kuriose galimai užfiksuotas administracinis nusižengimas, tikrai yra veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tai yra, ar automobilis, stovintis ant šaligatvio, tikrai yra (duomenys neskelbtini), o ne kitame šalies mieste, ar tikrai nurodytu adresu, ar tikrai anoniminio pranešėjo nurodytu laiku, ar tikrai toje vietoje nėra kelio ženklų, leidžiančių tokį stovėjimo būdą. Taip pat Institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti asmenį, kuris galimai užfiksavo daromą administracinį nusižengimą ir atsiuntė nuotraukas. Nenustačius asmens, pateikusio fotonuotraukas, nėra galimybės patikrinti nuotraukų autentiškumo įstatyme nustatytomis priemonėmis, todėl jos negali turėti esminės įrodomosios galios, nes jos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Tačiau tyrėja E. M., nepatikrinusi anonimo pateiktų nuotraukų autentiškumo, nutarė, jog šios nuotraukos turi įrodomąją galią ir, remdamasi vieninteliu šiuo įrodymu, priėmė sprendimą, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, iškart surašant administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu automobilio savininkui. Kadangi su šiuo nurodymu nesutiko ir per nustatyme nurodytą terminą jo neįvykdė, tai yra, nesusimokėjo paskirtos baudos, vyresnioji tyrėja R. G., turėjusi atlikti tuos pačius veiksmus kaip ir tyrėja E. M., surinkti duomenis, įrodančius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, juos įvertinti ir priimti motyvuotą nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo, tokių veiksmų neatliko. Vyresnioji tyrėja R. G., taip pat nepatikrinusi anonimo pateiktų nuotraukų autentiškumo, nutarė, jog šios nuotraukos turi įrodomąją galią ir, galimai remdamasi vieninteliu šiuo įrodymu, priėmė sprendimą, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, surašė nemotyvuotą, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą nutarimą, iš kurio nėra galimybės suprasti, kokiais duomenimis remiantis, nustatyta, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, jį padaręs asmuo ir nutarta jį nubausti pinigine bauda. Tai yra, tyrėja E. M. ir vyresnioji tyrėja R. G., veikdamos Institucijos vardu, priėmė sprendimus, remiantis neinformatyviomis fotonuotraukomis ir prielaidomis, todėl egzistuoja pagrįsta galimybė, kad atsiuntus tas pačias fotonuotraukas po kurio laiko (kad ir po dviejų metų), aš vėl būsiu traukiamas administracinėn atsakomybėn už tą patį administracinį nusižengimą, kurio nepadarė. Institucija, privalėjusi rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė ir tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytų aplinkybių ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų, neapklausė nuotrauką pateikusio asmens.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytų jokių objektyvių duomenų, jog jam priklausantis automobilis ,,BMW”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 3 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini), stovėjo ant šaligatvio ir tokiu būdu jis pažeidė KET 150.5, p. ir ANK 417 straipsnio 2 dalį, įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, prašau administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) nutraukti, tačiau Institucija su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog 2024 m. vasario 3 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad K. M. 2024 m. vasario 3 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transport priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą ir padarė pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad toks elektroninio pašto adresas buvo automatiškai gautas iš vienos valstybės informacinės sistemos ar registro, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, taip pat tokį el. pašto adresą nurodo ir pats pareiškėjas. Šis procesinių dokumentų įteikimo būdas laikomas tinkamu ir jokių ANK normų nepažeidžia.

Administracinio nusižengimo protokolas su jame įrašytu administraciniu nurodymu bei pranešimas apie užfiksuotą KET pažeidimą pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 26 d. 13.48 val. Pareiškėjui dėl šio nusižengimo buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti administracinio nurodymo institutu, tačiau areiškėjas per administraciniame nurodyme nurodytą laiką administracinio nurodymo neįvykdė, todėl 2024 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities VPK ANBNS pareigūnas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Institucijos pareigūnas įvertinęs visas bylos aplinkybes, įrodymus esančius administracinio nusižengimo byloje bei vadovaujantis ANK 34 straipsniu nenustačius nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių priėmė nutarimą (duomenys neskelbtini) ir paskyrė baudą 30 eurų.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose

pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. KET 150.5 punkte nurodoma kad sustoti ir stovėti draudžiama: „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose “. Pažeidimo fotonuotraukose matoma, kad pareiškėjo valdoma transporto priemonė stovi pažeidžiant KET, tai yra stovi ant šaligatvio, ši vieta nėra skirta transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui ir nepažymėta kelio ženklu Nr. 528 stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta).

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl nuotraukų tikrumo, tačiau tokia pozicija vertinama kritiškai, nes taip bandoma išvengti atsakomybės. Iš padarytų nuotraukų metaduomenų, matosi, kad viena nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) jpg padaryta – 2024 m. vasario 3 d. 20.44 val. ir antra nuotrauka (duomenys neskelbtini) jpg – 2024 m. vasario 3 d. 20.45. Abi jos atsiųstos Institucijai sekančią dieną t. y., 2024 m. vasario 4 d. 11.35 val. per Elektroninių paslaugų portalą, kuriame nurodoma kita informacija susijusi su nusižengimu. Institucijos įsitikinimu, byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą. Šiuo atveju iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pareiškėjui priklausantis aukščiau paminėtas automobilis 2024 m. vasario 3 d. buvo užfiksuotas stovintis KET draudžiančioje vietoje, o būtent daugiabučio namo kiemo teritorijoje, ant šaligatvio.

Skunde nurodyta, kad pareigūnai turi vadovautis 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat, kad anoniminis pranešimas negali būti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, jis turi būti patikrintas.

Pažymėjo, jog šis įsakymas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2023 m. spalio 23 d. Nr. 5-V-835 yra pripažintas netekusiu galios ir juo vadovautis nėra tikslinga. Sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir teikdamas, kad duomenys netikri ar neautentiški, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 30 Eur piniginę baudą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašoma Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavao, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagtinėti atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas iš dalies.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nebuvo siekiama surinkti bylai reikšmingų duomenų ir pašalinti esančius prieštaravimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas K. M. nedalyvaujant ir nesant jokių jo paaiškinimų dėl galimo administracinio teisės pažeidimo. Nutarimas, kuriuo K. M. nubaustas administracine nuobauda priimtas neišsiaiškinus, kas įvykio metu naudojosi pareiškėjo automobiliu ir jau vien tai leidžia teigti, kad nutarimas priimtas per ne lyg skubotai. Teismo vertinimu, byloje esančio policijos registro išrašo ir anonimiškai pateiktų nuotraukų nepakanka asmens kaltei pagrįsti ir visoms administracinio teisės pažeidimo aplinkybėms išsiaiškinti.

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis pastatytas ant šaligatvio, galimai transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Nuotraukos, esančios byloje nėra visiškai informatyvios ir jų nepakanka, kad būtų konstatuotas nusižengimo padarymo faktas, automobilio stovėjimo vieta, kelio ženklai (jeigu jie yra).

Teismo vertinimu inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje galimai buvo padarytas, tačiau nėra aiški įvykio vieta, todėl yra pagrindo teigti, kad Institucijos pareigūnai netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – apylinkės teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti atliekant procesinius veiksmus, kyla klausimų ir dėl asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, tinkamumo. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dominykas Rusonis