- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- A11.-511-610/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00315-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui L. K., jo atstovui advokatui D. R.,
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos atstovui I. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 290 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2019 m. birželio 21 d. 06.00 val., (duomenys neskelbtini)dorojo neteisėtai sumedžiotus du kanopinius žvėris- tauriuosius elnius, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punktą ir padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu nusižengimo padarymo metu jis buvo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), miegojo. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti kartu tuo metu gyvenę artimieji -motina, teta ir seneliai. Nurodė, kad dirba(duomenys neskelbtini)., K. M. ūkyje, darbas prasideda nuo 09.00 val., į darbą vyksta automobiliu, nusižengimo padarymo metu, turėjo vyšninės/raudonos blankios (pats tiksliai įvardinti negali) spalvos automobilį Volkswagen Bora. Yra dalyvavęs medžioklėse kaip varovas, nėra gyvūnų medžiojęs ar dorojęs, teisės medžioti neturi. S. A. yra jo dėdė, bendrauja esant reikalui, pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)buvęs prieš 4 metus, kitų sūnėnų S. A. neturi. Liudytoją K. S. žino iš matymo, matęs prie darbo vietos, tačiau bendravo tik ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje, iš kur K. S. jį žino kaip S. A. sūnėną, nežino. Mano, kad K. S. klysta nurodydamas, kad būtent jį matė dorojant žvėris.
L. K. atstovas gynėjas advokatas D. R., teismo posėdžio metu, prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pažymėjo, kad L. K. kaltė padarius nusižengimą neįrodyta, ji grindžiama iš esmės tik vienintelio liudytojo K. S. parodymais. L. K. nurodytu nusižengimo padarymo metu buvo namuose, tai patvirtino apklausta liudytoja L. K. senelė N. Ž.. Liudytojo K. S. parodymus advokatas vertino kaip netikslius, nenuoseklius ir prieštaringus. Pažymėjo, kad apklausos protokole nurodyta, jog K. S. duoda parodymus apie 2016-06-21 padarytą nusižengimą, kai administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2019-06-21, be to, vienoje iš apklausų K. S. nurodė, kad S. A. dorojo briedžius. Pažymi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimą pareiškiant L. K. buvo nutrauktas būtent, nenustačius L. K. kaltės. Mano, kad liudytojo parodymų netikslumai ir šiuo atveju turėtų būti vertinami L. K. naudai ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą- Aplinkos apsaugos departamento atstovas I. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad L. K. kaltė yra visiškai įrodyta, liudytojo parodymai yra tikslūs, jis buvo nusižengimo padarymo vietoje, matė ir netgi kalbėjo su žvėris dorojančiu L. K.. Parodymų patikrinimo metu liudytojas atpažino L. K., kaip nusižengimo padarymo metu dorojusį žvėris.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nustatytų faktinių aplinkybių ir L. K. kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma pažeidimo esmė (b.l.1-2), 2020-12-15 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2021-05-04 (b.l.7-27), įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis: 2019-06-21 06.00 val. (duomenys neskelbtini)rastos dviejų elnių liekanos- galvos, kailis bei vidaus organai (b.l.28-33), specialisto išvada (b.l.34-36), Vytauto didžiojo universiteto informacija-tyrimui pateiktas įvykio vietoje rastas kailis yra tauriojo elnio (b.l.39-40), liudytojo K. S. apklausų protokolai (b.l.43-44,45-46,47-49) ir asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l.50-52), fotolentelė, kurių esmė: liudytojas K. S. nurodo asmenį, kurį 2019-06-21 matė dorojant elnius – L. K. (b.l.53-54), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l.55-57,58-59), akistatos tarp L. K. ir K. S. protokolas, iš kurio matyti, kad K. S. ir akistatos metu patvirtino, jog matė dorojantį elnius būtent L. K. (b.l.60-61), baudžiamosios bylos 1-901-571/2020 duomenys: R. S. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kurių esmė, kad liudytojas dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyboje vyresniuoju specialistu, vykdo žvejybos ir medžioklės kontrolę, 2019-06-21 gavo pranešimą apie neteisėtai sumedžiotus žvėris, nuvyko į įvykio vietą. Vietoje buvo K. S., nusižengimo padarymo vietoje rastos tauriųjų elnių liekanos. K. S. paaiškino, kad nusižengimo padarymo vietoje matė S. A. automobilį. Nuvykus pas S. A. apžiūrėjo minėtą automobilį, kuriame buvo likę kraujo dėmių, gyvūnų kailio plaukų. Tuo metu L. K. buvo pas S. A. kieme (b.l.87-88), liudytojos N. Ž. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kurių esmė, kad S. A. yra jos žentas, L. K. anūkas. Anūkas L. K. gyvena su ja, dirba(duomenys neskelbtini), M. ūkyje, kiekvieną vakarą grįžta namo, nakvoja namuose. Raudonos spalvos automobilis Volkswagen Golf priklauso jai, tačiau jau pora metų juo naudojasi žentas S. A. (b.l.89-90), V. A. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kurių esmė, kad 2019-06-21 kur buvo jos sutuoktinis S. A. pasakyti negali, buvo susipykę. L. K. yra jos sesers sūnus, dažnai atvyksta pavalgyti pietų, nes netoli dirba. 2019-06-21 L. K. jų namuose nebuvo (b.l.91-92), K. M. apklausos protokolas : L. K. apie metus laiko dirba jo ūkyje, darbas prasideda 09.00 val., ir trunka iki sutarto laiko. L. K. atvykimo į darbą laiko nekontroliuoja. (b.l.93-94), L. K. apklausos protokolas: dėl pareikštų įtarimų kaltės nepripažįsta, su S. A. bendrauja mažai, apie nušautus elnius nieko nežino (b.l.95-96,97-98), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį (b.l.99-102)iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas L. K. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltę, pažymėtina, kad įtarimai, kurie vėliau nepasitvirtino buvo pareikšti dėl neteisėto elnių sumedžiojimo ir šaunamojo ginklo laikymo. Tai yra veikų, kurių esmė kitokia nei nurodomos administracinio nusižengimo protokole.
ANK 290 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Už šiuo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Protokolas L. K. surašytas už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punkto, kuris numato, kad asmeniui neturinčiam teisės medžioti draudžiama dorosti neteisėtai sumedžiotą gyvūną, pažeidimą..
Nustatyta, kad 2019-06-21 gavus informaciją apie (duomenys neskelbtini)laukuose dorojamus du žvėris, atsižvelgus į surinktą priminę medžiagą, pradėti ikiteisminiai tyrimai S. A. ir L. K. atžvilgiu. S. A. atžvilgiu už atitinkamų nusikalstamų veikų padarymą priimtas apkaltinamasis nuosprendis, L. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. L. K. buvo įtariamas neteisėtai uždraustu laiku medžiojęs, uždraustose vietose ir padaręs didelės žalos gyvūnijai (BK 272 str. 1d.) bei tuo, kad veikdamas bendrai su S. A. neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą (BK 253 str. 1 d.). Nutraukus ikiteisminį tyrimą , tačiau nustačius L. K. veiksmuose galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje požymių jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patikrinti tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, fiksuojant apklausas protokoluose, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus bei atliekant akistatą tarp L. K. ir K. S., kurios metu suteikta ir galimybė užduoti klausimus, teismui nėra pagrindo abejoti protokoluose fiksuoto turinio teingumu, todėl šie duomenys pripažintini įrodymais, jų pakanka nustatyti visas aplinkybes ir kaltę.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Teismas L. K. parodymus vertina kaip gynybinę versiją, liudytojo K. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme, vertina kaip pakankamai tikslius, nuoseklius ir išsamius. K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-06-21 apie 06 val., laukuose žolėse pamatė raudonos spalvos automobilį VW Golf, įtarė, jog automobilis priklauso S. A., privažiavęs arčiau pamatė S. A. sūnėną baigiantį doroti du elnius. Vaikinas paaiškino, kad elnius nutrenkė automobiliu. Šias aplinkybes patvirtino ir papildomų apklausų metu, teisingai įvardijo S. A. naudojamą transporto priemonę, L. K. asmeninį santykį su S. A.(sūnėnas)(b.l.43-44,45-46,47-48). Liudytojas K. S. atpažino L. K. kaip asmenį dorojusį žvėris(b.l. 50-54). K. S. betarpiškai bendravo su asmeniu neteisėtai dorojusiu elnius, pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais ar vertinti juos kaip duotus klystant, nėra. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių K. S. būtų suinteresuotas apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui. Liudytojo R. S. parodymai iš esmės papildo K. S. parodymus, apklausiamas jis nurodė, kad fiksuojant nusižengimą jis S. įvykio vietoje buvo apie 06.50 val. , netrukus vyko į S. A. kiemą į kurį atvyko ir L. K.. L. K. darbo vieta yra vietovėje kaip nusižengimo padarymo vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad į darbą atvyksta 09.00 val., tačiau apklausiamas liudytoju, jo darbdavys, ūkininkas K. M. nurodė, kad nekontroliavo L. K. darbo laiko pradžios. Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo turėjo galimybę būti nusižengimo padarymo vietoje, nusižengimo padarymo metu. Tai, kad jis buvo namuose yra versija, grindžiama artimųjų, taip pat suinteresuotų bylos baigtimi arba klystančių dėl L. K. buvimo namuose ir išvykimo iš jų nusižengimo padarymo dieną, laiko. Tokie aiškinimai nepatikimi, paneigti liudytojo K. S. parodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų K. S. ir R. S. parodymais bei kita tiek šios, tiek baudžiamosios bylos 1-901-571/2020 bylos medžiaga, liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir papildydami, patvirtindami kitus surinktus duomenis, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų situacijos vaizdą. Tai, kad L. K. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus jo kaltės įrodymų, tiesioginės įtakos šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui neturi. Šiuo atveju pažymima, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir nutrauktas dėl neteisėto medžiojimo ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, protokolas surašytas dėl dorojimo, tai yra skirtingų veikų. Šiuo atveju teismas nėra saistomas prokuroro procesinio sprendimo ir jame pateikto vertinimo. Teismas vienoje iš K. S. apklausų nurodytą įvykio datą – 2016-06-21 laiko apklausos protokolą pildžiusio pareigūno spausdinimo klaida, neturinčia pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu, juolab, kad visų kitų procesinių veiksmų fiksavimo metu nurodyta data buvo teisinga. Pažymėtina, kad yra nustatyta, jog įvykio metu ir netoli jo vietos, rastas neteisėtai laikytas šaunamasis ginklas, kuriuo disponavo S. A. bei kurio namuose netrukus po įvykio pastebėtas ir L. K., transporto priemonė kurioje rasta elnių plaukų, eismo įvykyje nedalyvavusi, teismas neabejoja, kad doroti elniai sumedžioti neteisėtai, tai suprato ir dorojimo veiksmus atlikęs asmuo-L. K..
Teismas sprendžia, kad L. K. kaltė yra įrodyta, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje požymius, kadangi L. K. 2019 m. birželio 21 d. 06.00 val., (duomenys neskelbtini) dorojo neteisėtai sumedžiotus du kanopinius žvėris- tauriuosius elnius.
L. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirtina didesnė už sankcijos minimumą bauda.
ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Šioje administracinio nusižengimo byloje, nesant jokių su L. K. sietinų daiktų, naudotų darant nusižengimą, jų konfiskavimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
n u taria:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje ir paskirti už tai 1000 Eur ( vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:21134657481. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.