Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017-01-10 prašymu Nr. 17-G-20-00139-e pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2017-01-25 sprendimu Nr. 17-IL-20-00229-e nusprendė atsisakyti išduoti V. Š. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad V. Š. K. apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta. Be to, pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutartimi, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d., pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo nusikalstamus veiksmus, jo nusikalstamo elgesio pobūdį, padarė išvadą, kad V. Š., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2017-01-25 sprendimo Nr. 17-IL-20-00229-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta V. Š. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo atstovės paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, V. Š. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, iš esmės siejamas su aplinkybėmis, kad Kauno apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei tai, kad pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutartimi, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kauno miesto apylinkės teismas minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-3255-530/2011) pripažino, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-10-23 apie 01.55 val. prie klubo „Dejavu“, esančio Rotušės a. 2, Kaune bei vežamas policijos tarnybiniu automobiliu į Kauno AVPK, įžeidė policijos pareigūnus, išplūdo juos necenzūriniais, jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais. Be to, Kauno apylinkės teismas 2014-11-13 nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01443-14), patvirtindamas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d., nustatė, kad V. Š. 2014-11-01 apie 9.50 val., viešoje vietoje – LSMUL VšĮ Kauno klinikose, suaugusiųjų psichiatrijos skyriuje, pašalinių žmonių akivaizdoje, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo vertinimu, minėtais teismų sprendimais konstatuoti V. Š. tyčiniai veiksmai - viešoje vietoje (prie klubo „Dejavu“ bei Kauno klinikose), t. y. pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios pateisinamos priežasties, policijos pareigūnų bei apsaugos darbuotojo, atlikusių viešosios tvarkos saugojimo pareigas, išplūdimas necenzūriniais žodžiais, trikdant visuomenės rimtį ir tvarką, yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie agresyvūs, aplinkinius šokiruojantys ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 2 dalyje, buvo priskirta prie baudžiamųjų nusižengimų viešajai tvarkai). Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.

Pasisakant dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra netekusios galios, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju tai neturi lemiamos reikšmės, nes minėti pareiškėjo biografijos faktai vis tiek išlieka aktualūs sprendžiant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo klausimą, nes atsakovas, spręsdamas išduoti ar neišduoti leidimus ginklui laikyti (nešiotis), privalo vertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra teisėtas, pagrįstas, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.