- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- A-858-1291-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis, Romanas Kli
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Migracijos
- Advokatai
- Laurynas Biek
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (praneejas) ir Romano Kliausko,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstovei Rasetai Meidutienei,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo V. T. (V. T.) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo V. T. skunda atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nust a t e:
I.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2009 m. rugpjucio 6 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-20PR-4 (toliau – ir Sprendimas, gincijamas sprendimas) nusprende perduoti Baltarusijos pilieti V. T. vedijai, vadovaudamasis Europos Sajungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 343/2003) 9 straipsnio 3 ir 4 dalimis (b. 1. 6–7).
Šalies argumentai
Pareikejas V. T. skundu (b. l. 3–4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas, be kita ko, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2009 m. rugpjucio 6 d. sprendima Nr.(l5/6-14)-20PR-4 „Del Baltarusijos Respublikos piliecio V. T., pateikusio prayma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, perdavimo vedijai”. Pareikejas skunde nurode, kad Departamentui priemus 2009 m. kovo 2 d. sprendima Nr. (15/6-9)-15PR-39 (toliau – ir 2009 m. kovo 2 d. Sprendimas) 2009 m. kovo 13 d. kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas panaikinti pastaraji sprendima ir taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdyti gincijamo akto galiojima. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaike reikalavimo u˛tikrinimo priemone. Inagrinejes priimta skunda, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 12 d. sprendimu skunda atmete kaip nepagrista ir panaikino reikalavimo u˛tikrinimo priemone, pareikejas apeliaciniu skundu kreipesi i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma, neisiteisejus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 12 d. sprendimui, liko galioti nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdytas Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (15/6-9)-15PR-39 1 ir 2 punktu galiojimas, tad Departamentas neturejo teisinio pagrindo priimti Sprendimo, kitaip teismo paskirta reikalavimo u˛tikrinimo priemone taptu beprasmika.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i skunda (b. l. 26–28) prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad Atsakovas prao pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad Baltarusijos pilietis V. T. 2008 m. lapkricio 13 d. pateike prayma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, vadovaudamasis Vidaus reikalu ministro 2004 m. lapkricio 15 d. isakymu patvirtinto U˛sienieciu praymu suteikti prieglobsti nagrinejimo, sprendimu priemimo ir ju vykdymo tvarkos aprao (toliau – ir Apraas) 16.1.2 punktu, nustate, kad pareikejui vedijos ambasadoje Maskvoje 2008 m. buvo iduota C tipo daugkartine 90 dienu engeno valstybiu viza, kuri galiojo iki 2008 m. gruod˛io 31 d.. Vadovaudamasis Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 73 straipsniu, Departamentas prieme 2009 m. kovo 2 d. Sprendima, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 19 d. sprendimu atmete u˛sieniecio skunda ir ji paliko galioti. vedijos migracijos institucija prisieme atsakomybe u˛ pareikejo prieglobscio praymo nagrinejima ir sutiko ji atsiimti i Lietuvos Respublikos. Departamentas 2009 m. rugpjucio 6 d. prieme gincijama sprendima, teismo nutartimi jo galiojimas sustabdytas. Pagal Reglamento Nr. 343/2003 19 straipsnio 3 dali prieglobscio praytojas gali buti perduodamas ne veliau kaip per 6 menesius nuo praymo perimti praytoja savo ˛inion gavimo, prieingu atveju u˛sieniecio perdavimas taptu neimanomas del pa˛eistos Reglamentu Nr. 343/2003 nustatytos proceduros. Pareikejas skunde nenurode jokiu irodomaja galia turinciu aplinkybiu, todel jo skundas neatitinka Administraciniu bylu eisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 23 straipsnio reikalavimu. Pareikejas nepateike argumentu ir neirode, kodel jis neturetu buti perduotas vedijai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu (b. l. 48–51) sprendima paliko nepakeista, o pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad pagal Aprao 42 punkta, nustacius, kad yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose nurodytus kriterijus arba mineto reglamento 15 (humanitarine ilyga) ar 16 (peremimas ir atsiemimas) straipsnius, priimamas Aprao 17.2 punkte nurodytas sprendimas – nenagrineti prieglobscio praymo i esmes, suteikti laikina teritorini prieglobsti Lietuvos Respublikoje ir iduoti u˛sieniecio registracijos pa˛ymejima, jei nustatoma, kad u˛ prieglobscio praymo nagrinejima gali buti atsakinga kita ES valstybe nare (Aprao 17.2 punktas). Priemus Aprao 17.2 punkte nurodyta sprendima, Departamento valstybes tarnautojas ne veliau kaip per 3 menesius nuo prieglobscio praymo pateikimo susisiekia su nustatytos atsakingos ES valstybes nares kompetentinga institucija del atsakomybes u˛ prieglobscio praymo nagrinejima peremimo ar prieglobscio praytojo atsiemimo. Aprao 47.1 punkte nustatyta, kad ES valstybe nare laikoma atsakinga u˛ prieglobscio praymo, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinejima, jeigu i valstybe nare: 1) sutinka perimti atsakomybe u˛ prieglobscio prayma; 2) sutinka atsiimti prieglobscio praytoja; 3) nepateikia atsakymo i prayma, nurodyta Aprao 43 punkte, per Reglamento Nr. 343/2003 18 straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 20 straipsnio 1 dalies b punkte numatytus terminus. Aprao 48 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatoma ES valstybe nare, atsakinga u˛ prieglobscio praymo nagrinejima, Departamentas priima sprendima perduoti prieglobscio praytoja iai valstybei. Sprendimas perduoti prieglobscio praytoja ES valstybei narei, atsakingai u˛ prieglobscio praymo nagrinejima iforminamas ratu ir iregistruojamas U˛sienieciu registre. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo (Aprao 49 punktas). Pa˛ymetina, kad pagal Reglamento Nr. 343/2003 20 straipsnio 2 dali tais atvejais, kai perdavimas per 6 menesiu laikotarpi neivyksta, atsakomybe tenka valstybei narei, kurioje buvo pateiktas prieglobscio praymas. is terminas gali buti pratestas ne ilgiau kaip iki vieneriu metu, jei perdavimas negalejo ivykti del prieglobscio praytojo ikalinimo, arba ne ilgiau kaip iki 18 menesiu, jei prieglobscio praytojas slapstosi.
Sistemikai ivertinusi teises normas, pirmosios instancijos teismo teiseju kolegija padare tokias bylos inagrinejimui reikmingas ivadas: 1) pareikejo skunde minima, anot jo, iki iol neisigaliojusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdytas 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu (i esmes nenagrineti pareikejo praymo suteikti prieglobsti ir nustatyti ES valstybe nare, atsakinga u˛ pareikejo pateikto prieglobscio praymo nagrinejima) galiojimas, nera kliutis Departamentui priimti procedurini sprendima del visikai kitokio teisinio santykio – perduoti u˛sienieti (prieglobscio praytoja) kitai valstybei, jei ivykdyti visi reikalavimai, nes formaliu ribojimu tai daryti nera nustatyta; 2) sprendimas del u˛sieniecio (prieglobscio praytojo) perdavimo kitai valstybei nepatenka i istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 139 straipsnio l dalyje ivardytus atvejus, kai sprendimo vykdymas sustabdomas automatikai, jei jis apskund˛iamas, taciau iuo atveju skund˛iamo Departamento sprendimo galiojimas sustabdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 18 d. nutartimi ir tai, kolegijos nuomone, yra pakankama garantija, kad u˛sienietis, kol sprendimas del jo perdavimo neisiteises, nebus isiustas i Lietuvos.
III.
Pareikejas V. T. apeliaciniu skundu (b. l. 54–56) prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo butu panaikintas Departamento Sprendimas.
Šalies argumentai
Pareikejas apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimo u˛tikrinimo priemone sustabdyti sprendimo galiojima reikia, kad jokiu veiksmu, susijusiu su ES valstybes nares, atsakingos u˛ prieglobscio praymo nagrinejima, nustatymu Departamentas negali priimti, nes teismo nutartimi Departamento sprendimas iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos negalioja. Sprendimas perduoti pareikeja vedijai nera „visikai kitoks teisinis santykis“, tai vienas i Departamento sprendimu toje pacioje atsakingos u˛ prieglobscio praymo nagrinejima ES valstybes nares nustatymo proceduroje. Jeigu laikytume, kad Departamentas net ir teismui sustabd˛ius jo sprendimo galiojima, gali toliau priimti procedurinius sprendimus, tokiu atveju pa˛eid˛iami teisinio tikrumo, teisiniu lukesciu apsaugos principai, nes lieka neaiku, ka tuomet reikia reikalavimo u˛tikrinimo priemones taikymas, jei tiek pritaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemone ir sustabd˛ius Departamento sprendimo galiojima, tiek nepritaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir nesustabd˛ius Migracijos departamento galiojimo, rezultatas lieka tas pats – Departamentas, anot teismo, gali priimti sprendima perduoti prieglobscio praytoja vedijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje taip aikina teisinio tikrumo ir teisinio aikumo principus; vienas i esminiu Konstitucijoje itvirtinto teisines valstybes principo elementu yra teisinis tikrumas ir teisinis aikumas: teisinis reguliavimas privalo buti aikus, suprantamas, neprietaringas, teises aktu formuluotes turi buti tikslios, turi buti u˛tikrinami teises sistemos nuoseklumas ir vidine darna, teises aktuose neturi buti nuostatu, vienu metu skirtingai reguliuojanciu tuos pacius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas).
Pareikejas pa˛ymi, kad, kadangi Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu galiojimas buvo sustabdytas, vadinasi Migracijos departamentas neturejo teisinio pagrindo priimti 2009 m. rugpjucio 6 d. sprendimo Nr. (15/6-14)-20PR-4, kitaip pati teismo nutartimi paskirta reikalavimo u˛tikrinimo priemone taptu beprasmika, todel teismo argumentas, kad nebuvo kliuciu Departamentui priimti Sprendima perduoti prieglobscio praytoja vedijai, nepagristas, nes tokia kliutis buvo – butent 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis sustabdyti Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu galiojima.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 64–66) prao pareikejo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Sprendima nepakeista.
Atsakovas nurodo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dali ekonomikumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teises principai, reikalauja ilaikyti proceso aliu interesu pusiausvyra, todel laikinosios apsaugos priemones turi buti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktu nei vienai i aliu perdeto pranaumo ar nesuvar˛ytu vienos proceso alies teisiu daugiau, nei butina teisetam tikslui pasiekti. Pa˛ymetina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo u˛tikrinti ginco aliu ir kitu suinteresuotu asmenu teisetu interesu pusiausvyra, nes to reikalauja mineti universalieji civilinio proceso teises principai. Tai suponuoja butinuma vertinti, ar konkreciu laikinuju apsaugos priemoniu taikymas bus proporcingas ju taikymu siekiamiems tikslams (2007 m. bir˛elio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilineje byloje Nr. 2-374/2007).
Atsakovas pa˛ymi, kad Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimu V. T. nebuvo ir negalejo buti perduotas vedijai. Departamente, remiantis Reglamento Nr. 343/2003 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 72 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 2 dalimi buvo atliekama procedura, nustatant, kuri alis nare yra atsakinga u˛ mineto treciosios alies piliecio prieglobscio praymo nagrinejima. Prieingai nei teigia pareikejas, Departamentui neatlikus minetu veiksmu, t. y. nenustacius atsakingos valstybes nares u˛ pareikejo prieglobscio praymo nagrinejima, busimo teismo sprendimo ivykdymas pasidarytu nebeimanomas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinejamas V. T. apeliacinis skundas del Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto 2009 m. bir˛elio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas jo skundas del Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimo. Tokiu budu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus V. T. apeliacini skunda, teismo sprendimo vykdymas taptu nebeimanomu, o Lietuvos valstybe prarastu teise perduoti treciosios alies pilieti valstybei narei, atsakingai u˛ prieglobscio praymo nagrinejima. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 18 d. nutartimi buvo patenkintas pareikejo V. T. praymas taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone laikinai sustabdyti Departamento Sprendimo vykdyma. i priemone yra pakankama garantija, kad u˛sienietis, kol sprendimas del jo perdavimo neisiteisejes, nebus perduotas vedijai. Tokiu budu Departamento 2009 m. kovo 2 d. sprendimas ir Sprendimas apima visikai kitokius teisinius santykius nors ir del to paties pareikejo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad 2008 m. gruod˛io 2 d. vedijai isiunte paklausima del atsakomybes prisiemimo u˛ mineto prieglobscio praytojo praymo nagrinejima. 2009 m. liepos 21 d. ratu vedija prisieme atsakomybe u˛ V. T. prieglobscio praymo nagrinejima ir sutiko atsiimti V. T. i Lietuvos Respublikos. 2009 m. rugpjucio 6 d. Departamentas prieme Sprendima. Remiantis Reglamento Nr. 343/2003 20 straipsnio 1 dalies e punktu, Sprendimas gali buti skund˛iamas ar per˛iurimas, taciau tokio sprendimo apskundimas ar per˛iurejimas nesustabdo perdavimo vykdymo. Atsakovas atkreipia demesi, kad pagal Reglamento Nr. 343/2003 19 straipsnio 3 dali prieglobscio praytojas i valstybes nares, kurioje buvo pateiktas prieglobscio praymas, atsakingai valstybei narei perduodamas ne veliau kaip per 6 menesius nuo praymo perimti praytoja savo ˛inion gavimo, prieingu atveju u˛sieniecio perdavimas taptu neimanomas del pa˛eistos Reglamentu Nr. 343/2003 nustatytos proceduros. Ir iuo atveju, busimo teismo sprendimo ivykdymas pasidarytu nebeimanomu. V. T. neirode, kodel jis neturetu buti perduotas vedijai ir nepateike irodomaja galia turinciu argumentu, kuriais turetu buti pagristas reikalavimas panaikinti gincijama sprendima. Tokiu budu jo skundo dalis del Sprendimo panaikinimo neatitinka ABTI 23 straipsnyje nustatytus skundo turinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje gincas kilo del atsakovo sprendimo, kuriuo buvo nuspresta perduoti pareikeja vedijai, teisetumo. Apeliaciniame skunde pareikejas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog kito administracinio akto, kuris buvo apskustas administraciniam teismui, at˛vilgiu priimta reikalavimo u˛tikrinimo priemone nera teisine kliutis priimti skund˛iama sprendima.
Kaip matyti i bylos med˛iagos, atsakovas 2009 m. kovo 2 d. prieme sprendima nenagrineti pareikejo pateikto praymo suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje. is sprendimas buvo apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, be kita ko, minetoje byloje nusprende taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone – sustabdyti pirmiau mineto 2009 m. kovo 2 d. sprendimo 1 ir 2 punktu galiojima iki teismo sprendimo ioje byloje isiteisejimo momento. Taigi kyla klausimas, ar atsakovas turejo teise priimti sprendima perduoti pareikeja kitai ES valstybei narei, ne˛iurint to, kad tokio sprendimo priemimo metu galiojo mineta teismo nutartis del reikalavimo u˛tikrinimo priemones taikymo kito individualaus teises akto, priimto del pareikejo, at˛vilgiu.
Analizuojant ioje byloje taikytina teisini reguliavima pa˛ymetina, kad 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 19 straipsnio 1 – 3 dalyse aptariamas sprendimo nenagrineti pareikejo praymo suteikti prieglobsti priemimas ir vykdymas. Mineto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas nenagrineti praymo gali buti apskund˛iamas ar per˛iurimas, taciau jo apskundimas savaime nesustabdo perdavimo vykdymo. Taigi Reglamento nuostatu po˛iuriu atsakovo sprendimo del asmens perdavimo kitai ES valstybei narei priemimas nelaukiant, kol teisme bus inagrinetas klausimas del sprendimo nenagrineti to asmens praymo suteikti prieglobsti, savaime nera draud˛iamas. Kartu demesys atkreiptinas ir i tai, kad mineto 19 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato nacionaliniu teismu teise sustabdyti perdavimo proceso vykdyma. Europos Sajungos Teisingumo Teismas savo praktikoje taip pat pabre˛ia veiksmingos teismines apsaugos svarba vykdant asmens perdavima (˛r., pvz., 2009 m. sausio 29 d. sprendima Migrationsverket prie E. P., N. P., S. P., D. P., M. P. (C-19/08, Rinkinyje dar neskelbtas).
Ivertinusi bylos med˛iaga teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ivadai, kad ioje byloje skund˛iamo sprendimo at˛vilgiu 2009 m. rugpjucio 18 d. Vilniaus apygardos nutartimi pritaikyta reikalavimo u˛tikrinimo priemone – skund˛iamo sprendimo galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo ioje byloje isiteisejimo, yra tinkama ir pakankama pareikejo teisiu garantija Reglamento Nr. 343/2003 prasme. Viena vertus, atsakovo teiginys, kad pirmiau minetas 2009 m. kovo 2 d. sprendimas ir ioje byloje gincijamas sprendimas apima visai kitus teisinius santykius, nera visikai pagristas. Akivaizdu, kad teisinio reguliavimo ir praktinio Reglamento Nr. 343/2003 taikymo po˛iuriu sprendimas nenagrineti pareikejo praymo ir nustatyti atsakinga u˛ prieglobscio prayma kita ES valstybe nare ir sprendimas perduoti pareikeja kitai ES valstybei narei yra glaud˛iai susije. Vis delto, kaip mineta, Reglamentas Nr. 343/2003 numato Lietuvos Respublikos teismu teise taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir stabdyti perdavimo proceso vykdyma.
Pirmosios instancijos teismas, ivertines pareikejo interesu apsaugos poreiki, iskaitant tai, kad gincijamo sprendimo priemimo metu dar nebuvo isiteisejes teismo sprendimas del 2009 m. kovo 2 d. atsakovo sprendimo teisetumo, ia teise pasinaudojo ir 2009 m. rugpjucio 18 d. nutartimi sustabde pareikejo perdavimo procesa. i pirmosios instancijos teismo nutartis u˛tikrino, kad pareikejo at˛vilgiu perdavimo vykdymas procesas nebus igyvendinamas tol, kol nebus isprestas klausimas ir del 2009 m. kovo 2 d. sprendimo, ir del ioje byloje gincijamo sprendimo teisetumo. Del minetu prie˛asciu teiseju kolegija daro ivada, kad pirmosios instancijos teismas iuo aspektu prieme teiseta ir pagrista sprendima.
Be to, pareikejas apeliacines instancijos teismo posedyje pateike naujus irodymus apie tai, kad jo sutuoktinei 2010 m. rugsejo 3 d. buvo iduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareikejo teigimu, i aplinkybe parodo pareikejo tvirtus ryius su Lietuvos Respublika ir pagrind˛ia galimybe taikyti Reglamente Nr. 343/2003 itvirtinta humanitarine ilyga, taip pat butinybe taikyti U˛sienieciu teisines padeties istatymo 128 straipsnio 1 dalies 2 punkta.
Vertindama iuos argumentus teiseju kolegija pa˛ymi, kad Reglamento Nr. 343/2003 15 straipsnyje itvirtinta vadinamoji humanitarine ilyga, t. y. ES valstybes nares teise nuspresti prisiimti atsakomybe u˛ atitinkamo asmens prieglobscio praymo nagrinejima humanitariniais pagrindais. Vis delto, kaip matyti i ios nuostatos turinio, ji itvirtina ES valstybes nares teise, bet ne pareiga prisiimti tokia atsakomybe. Atitinkamai, darytina ivada, kad atsakovas iuo atveju turi placia diskrecija priimant tokio pobud˛io sprendimus (analogikai ˛r. 2010 m. bir˛elio 17 d. nutarti administracineje byloje A858-833/2010). Be to, demesys atkreiptinas i tai, kad Reglamento 15 straipsnio 1 dalis taikytina asmenims, u˛ kuriu praymu suteikti prieglobsti nagrinejima yra atsakingos skirtingos ES valstybes nares, t. y. ji apima tuos atvejus, kai praymus del prieglobscio suteikimo skirtingose valstybese narese yra pateike keli eimos nariai (˛r., inter alia Reglamento Nr. 343/2003 projekto (COM (2001) 447 final; OL C 304 E, 2001, p. 192) aikinamaji rata). Tuo tarpu i pareikejo pateiktos informacijos matyti, kad jo sutuoktine yra gavusi leidima laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Byloje nera duomenu, kad ji apskritai butu pateikusi prayma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybeje nareje. Del ios prie˛asties darytina ivada, kad pagrindo taikyti Reglamento Nr. 343/2003 15 straipsnio 1 dali nera.
Vertindama pareikejo pateiktus argumentus del U˛sienieciu teisines padeties istatymo 128 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pareikejo at˛vilgiu teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad pareikejas nera isiunciamas i treciaja ali, o perduodamas vedijai, kuri prisieme atsakomybe del jo prieglobscio praymo nagrinejimo. Kaip matyti i bylos med˛iagos, pareikejo ˛monai yra suteiktas tik leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ekonominiais pagrindais. Taigi nera pagrindo teigti, kad pareikejo ˛mona su Lietuvos Respublika sieja tvirti ir pastovus ryiai. Pareikejo ˛monai suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo dukrai iduota engeno viza u˛tikrina ju teise vykti i vedija pas pareikeja. iuo atveju demesys atkreiptinas ir i tai, kad U˛sienieciu teisines padeties istatymo 43 straipsnio 8 dalyje, kuri perkelia 2003 m. rugsejo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB del teises i eimos susijungima 3 straipsnio 2 dalies a) punkta, numatyta, jog teises i eimos susijungima neturi u˛sienieciai, pateike praymus suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, kol del prieglobscio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas. Kadangi, kaip mineta, vedija prisieme atsakomybe del pareikejo prieglobscio praymo, ji privaletu, pareikejo praymo pagrindu, spresti pareikejo eimos susijungimo klausima tuo atveju, jei nusprestu pareikejui suteikti prieglobsti.
Atsi˛velgdama i pirmiau idestytus motyvus teiseju kolegija daro ivada, kad gincijamas atsakovo sprendimas negali buti traktuojamas kaip pa˛eid˛iantis U˛sienieciu teisines padeties istatymo 128 straipsnio 1 dalies 2 punkta.
Kadangi nenustatyta gincijamo sprendimo neteisetumo pagrindu, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendima nera.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Pareikejo V. T. apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.