Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Betono grandai“ bankroto byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Doreita“ (toliau – pareiškėja, kreditorė) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Betono grandai“ (toliau – atsakovė arba bendrovė) bankroto byloje pareiškė 2 473,84 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 1 775,06 Eur skola ir 698,78 Eur delspinigiai. Nurodė, kad ji nėra gavusi jokio pranešimo apie UAB „Betono grandai“ bankroto bylą. Kodėl kreditorė negavo pranešimo apie atsakovės bankroto bylą, jai nėra žinoma. Pareiškėja mano, kad ji nėra atsakinga už atsakovės pateiktus galimai neteisingas finansines ataskaitas bei kitus buhalterinius dokumentus. Pažymėjo, kad tam tikru laikotarpiu tiek atsakovės, tiek pareiškėjos buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati buhalterė, todėl pareiškėja neatmeta galimybės, kad galėjo būti neteisingai tvarkomi buhalteriniai dokumentai bei jų registrai. Jei atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi su pareiškėja, tai atsispindėtų arba abiejų šalių bankų išrašuose arba kasos knygose, tačiau pareiškėjos kasos knygose tokių įrašų nėra. Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, kad su UAB "Betono grandai" buvo sudarytos žodinės sutartys, sąskaitos išrašytos po darbų atlikimo, darbai buvo atliekami Panevėžyje ir derinami su D. Š.. Atsiskaitymai už atliktus darbus vyko pagal PVM sąskaitas faktūras bankiniais pavedimas, nurodant PVM sąskaitos faktūros numerį, kas matosi iš pateiktų teismui banko išrašų. Pareiškėja atsakovei apmokėti buvo pateikusi dvi PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. rugpjūčio 28 d. Nr. DOR 143 – sąskaitos suma be PVM 5 466,60 Eur ir 2018 m. sausio 12 d. Nr. DOR 177 – sąskaitos suma be PVM 833,44 Eur. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. DOR 143 atsakovė liko nesumokėjusi 966,60 Eur, o pagal sąskaitą faktūrą Nr. DOR177 – 808,46 Eur, iš viso 1 775,06 Eur. Kadangi atsakovė praleido PVM sąskaitų apmokėjimo terminus, pareiškėja pradelstai sumai taiko 0,02 proc. dydžio delspinigius ir prašo priteisti 698,78 Eur pagal pateiktą skaičiavimą (DOK-5727).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „Betono grandai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Jolanta Žukauskienė, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 1 d.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti

JANĮ 41 straipsnis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Vadovaujantis JANĮ 42 straipsniu, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą padavimo terminui atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis).

Terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti atsakovės bankroto byloje baigėsi 2022 m. liepos 4 d. Pareiškėja nurodė, kad ji dėl nežinomų priežasčių pranešimo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą negavo. Nemokumo administratorė taip pat patvirtino, kad pareiškėjai jokio pranešimo nesiuntė, nes ši nebuvo minima atsakovės buhalteriniuose dokumentuose.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi dėl pareiškėjos praleisto termino bankroto procedūros nebus užvilkintos, taip pat nenustačius pareiškėjos akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įvertinus tai, kad pareiškėja, sužinojusi apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, tuoj pat kreipėsi dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ir siekiant užtikrinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, pareiškėjos praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje pateikti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis, JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

Pareiškėja savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti byloje pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DOR Nr. 143 – be PVM 5 466,60 Eur sumai ir 2018 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DOR Nr. 177 – be PVM 833,44 Eur sumai. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DOR Nr. 143 atsakovė yra sumokėjusi 4 500 Eur sumą, skolos likutis pareiškėjos skaičiavimu sudaro 966,60 Eur, o pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DOR Nr. 177 skolos likutis yra 808,46 Eur. Atsakovės atliktus dalinius mokėjimus patvirtina pareiškėjos banko sąskaitos išrašai už 2017–2018 metus.

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų, darbų atlikimą) pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009, kt).

Nagrinėjamu atveju iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartį buvo atliekami pagrindo ir gerbūvio įrengimo darbai. Šias sąskaitas faktūras atsakovė iš dalies apmokėjo. Tai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę, tikėtina, rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė pilnai su pareiškėja neatsiskaitė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, pateiktų byloje duomenų pakanka konstatuoti, kad 1 775,06 Eur pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas.

Pareiškėja taip pat prašo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dalį dėl 698,78 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui šalių sudarytos sutarties, kuri patvirtintų, kad šalys raštu buvo susitarę, jog už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl delspinigių netvirtinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“ prašymą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Doreita“ terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.

Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“ 1 775,06 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Betono grandai“ bankroto byloje.

Likusią pareiškėjos prašymo dalį atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, jos kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.