- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- A18.-4-486/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02393-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujat Aušrai Razutienei, dalyvaujant asmeniui trauktinam administracinėn atsakomybėn N. R., jos atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui, vertėjoms Svetlanai Minakovai, Helenai Žemaitel, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. R., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir –ANK) 488 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. R. 2020 m. rugpjūčio 16 d., 22 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje būdama neblaivi, kai nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, triukšmavo, taip trikdydama asmenų ramybę, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Šiais veiksmais N. R. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 488 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama N. R. savo kaltės įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną ji buvo blaivi. Ji žiūrėjo pareigūnų vaizdo įrašą. Ji normaliu balsu kalbėjo ir bandė paaiškinti pareigūnams, ką ji daro toje vietoje tokiu laiku. Įvykio dieną ji šlavė tą kampelį, ten yra nuotekos, jas irgi valė, nes jei nevalysi, tai pastoviai smirda. Ji ne kartą kreipėsi dėl to į savivaldybę. Šitoje vietoje buvo labai purvina, virš 15 cm smėlio, ji norėjo tą smėlį nušluoti, kad pirmadienį atvažiavusi tarnyba galėtų privažiuoti. Prieš tai atvažiavo D. D., dar du kaimynai, ir pastatė mašinas, kur yra nuotekos. Ji iš tolo pasakė, kad „labai jūsų prašau, rytoj 7.00 ryto patraukite mašinas“. Du kaimynai jai paprašius patraukti mašinas, jie patraukė, nes buvo vietų kur statyti mašiną. Trečias atvažiavo D. D. ir ji irgi jo paprašė nestatyti mašinos toje vietoje arba rytoj ryte tą mašiną patraukti. Ji draugiškai jam pasiūlė, tačiau D. D. išlipęs iš mašinos nuėjo namo. N. R. nei jam grasino, nei sakė pakeltu tonu. Tas D. D. pastoviai trukdo jiems tvarkyti kiemą, rašo pareiškimus policijai. Jis pastoviai provokuoja situacijas su N. R. Įvykio dieną jau buvo vėlu, tačiau ji dar paėmė šluotą ir iššlavė kiemą. Kodėl tą dieną jai buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas, tai šito nežino. Bet dėl alkotesterio, tai kai atvažiavo policija, tai ji bandė išaiškinti problemą. Pareigūnas ištraukė iš jos rankų purviną šluotą ir su tomis pačiomis rankomis paėmė alkotesterį. N. R. bijo užsikrėsti kokia nors infekcija, ypač pandemijos metu. N. R. manymu pareigūnai turėjo duoti švarų vamzdelį, todėl įvykio vietoje ir nepapūtė į alkotesterį. Ji net nepagalvojo, kad dėl jos veiksmų bus iškviesta policija, todėl jai buvo šokas. Tą vakarą D. D. jokio konflikto nebuvo, todėl neįsivaizdavo dėl ko ta policija atvažiavo. Atvykus policijai ji nuėjo prie pareigūnų pasiklausti, ko atvyko, tačiau buvo sulaikyta. Areštinėje ji jau papūtė į alkotesterį. Pareigūnai jėga įkišo alkotesterį į burną, jai pasidarė bloga, prasidėjo priepuolis, buvo iškviesta greitoji. N. R. turi (duomenys neskelbtini), vartojo tą dieną vaistus nuo spaudimo, nes tą dieną buvo karšta. Ji nevartoja alkoholio, todėl nežino, kiek galėjo būti alkoholio iki pūtimo areštinėje. Tai, kas parašyta tarnybiniame pranešime, kad ji stangino rankas, stumdėsi, triukšmavo, nenorėjo lipti į mašiną, tai taip nebuvo. Ji neturi teisės vertinti policijos pareigūnų, bet jie buvo šališki, jie buvo nusistatę prieš ją. Pradėjo garsiai rėkti, kad ji neturi teisės nieko sakyti, nieko prašyti. R. S. irgi buvo kieme ir viską matė. L. M. atėjo tada, kai ji jau skambino advokatui, bet buvo vėlu, todėl paskambino savo seseriai. Policija atvažiavo, neprisistatė, ji išsigando, gal kokie persirengę, o tarnybinės mašinos ji nematė ar ji buvo, nes švietė lempos. Administracinės bylos teiseną jos atžvilgiu prašė nutraukti.
Teismo posėdžio metu N. R. atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius paaiškino, kad jo manymu byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad N. R. įvykdė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Iš jai surašyto protokolo matyti, kad jame neužfiksuotos ir nenurodytos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, o apsiribota tik net nesukonkretinta atitinkamų straipsnių dispozija. Kaltinant asmenį administracinių nusižengimų padarymu remiantis tik prielaidomis, negalima. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas administracinių nusižengimų teiseną N. R. atžvilgiu prašo nutraukti.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. T. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, virš N. R. Įvykio dieną, apie 23.00 val. vakaro ji buvo išėjusi parūkyti į balkoną, ir pamatė, kaip N. R. tvarkė kiemą. Po kažkurio laiko atvažiavo policija, jie priėjo prie N. ir pradėjo griebti ją, šaukti. Matė, kad N. išsigandusi, ji sakė, kad nieko nedaro, tik šluoja. Tuomet pareigūnai ją pradėjo tampyti už rankų, prašė pūsti į alkotesterį. Po to išėjo D. D., atvažiavo dar antra policijos mašina. N.pradėjo tempti iki policijos mašinos, o vėliau D. D. su policija dar kalbėjosi, nes jis klausė, kur ją veš. N. pareigūnai pradėjo tempti, pasakė, kad ji vos ne su pižama, nors ji buvo su suknele. N. nesipriešino pareigūnams, ją pareigūnai tiesiog sugriebė ir tempė link mašinos. Liudytojos balkonas yra 3 aukšte, detaliai girdėjo visą pokalbį tarp N. R., pareigūnų ir D. D. Tada labai daug kaimynų išėjo, nes buvo daug šviesų kieme. Tik iššokę iš mašinos pareigūnai iš karto pradėjo N. R. tempti.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. O. parodė, kad yra N. R. draugas, kartu gyvena. Jis dirba (duomenys neskelbtini), jis tą dieną grįžo namo po darbo, su mašina apie 0.10 val. ir pamatė policijos automobilį, o šalia stovinčią N. R., jie tarpusavyje kažką aiškinosi. Jis priėjo prie pat policijos, po to atvyko kitas ekipažas. Jis paklausė, kas čia vyksta, tada pareigūnas jam pasakė, kad N. R. neduoda kaimynams ramybės. Tuomet N. R. pasodino į policijos automobilį. N. rūpinasi visu namu, jai buvo skambutis iš „Priemiesčio“, kad ji pasakytų kaimynams, jog reikia sušluoti šiukšles. Kaimynai nuėjo šluoti, o N. R. išėjo šluoti vėliau ir kaip tik įvyko šis incidentas. O D. D. pastoviai N. persekioja, dažnai kviečia policiją.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). N. R. yra jos kaimynė. Įvykio dieną ji stovėjo lauke, kartu su N. Tuo metu turėjo sutvarkyti šiukšles nuo šaligatvio, o šita N. R. ten tvarkė. Privažiavo vaikinas, pradėjo šviesti ant žemės, paklausė jos „ką čia darote“. N., kad reikia sutvarkyti šiukšles, rytoj atvažiuos mašina ir tas vaikinas išvažiavo. Po to atvažiavo policija, bet liudytoja jau buvo namuose. Kada R. S. pamatė švyturėlius, tada suprato, kad atvažiavo policija ir išėjo į balkoną. N. R. paklausė, kame reikalas, o policija atsakė, kad „jūs keliate triukšmą“ ir atvyko pagal iškvietimą.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. L. S. parodė, kad įvykio naktį buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kieme, galimai neadekvati moteris, šluoja kiemą su šviesia apranga. Atvažiavę į įvykio vietą rado tą moteriškę, kuri šluoja kelią. Paklausė jos, ar vyko konfliktas, ji atsakė, kad nebuvo konfliktų. Buvo paklausta, kodėl taip vėlai šluoja. G. L. S. buvo uniformuota, porininkas taip uniformuotas, jie buvo su tarnybiniu automobiliu. N. R. tikrai suprato, kad tai policijos pareigūnai. Iš pradžių liudytoja bendravo su moteriške, vėliau susisiekė su pranešėju, jis išėjo į lauką. Kad ta moteriškė yra N. R., liudytoja patikrino vietoje, t. y. automobilyje, per duomenų bazę. Su pareiškėju jie bendravo, jis dar rašė pareiškimą įvykio vietoje. Tikrai ne 10 min. truko bendravimas, aiškinimasis, o daugiau. Kitas ekipažas atvažiavo todėl, kad buvo šalia, iškviestas nebuvo, jis tiesiog užgirdo juos. Sulaikyta N. R. buvo dėl to, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą, buvo viešoje vietoje, grasino ši pilietė pareiškėjui su šluota. N. R. priešinosi, stangrino, rankas, tai kitaip negalima buvo sulaikyti asmenį, todėl užlaužė rankas ir įsodino į tarnybinį automobilį. Jie visada tikrina blaivumą pranešėjui ir kitam asmeniui, kad nebūtų nesklandumų. Iš kvapo buvo galima suprasti, kad N. R. išgėrusi. Įvykis buvo filmuotas Body kamera, tai jų darbo kamera. N. R. kalbėjo daug ir garsiai, jie bandė raminti, kad naktis, tačiau nelabai ji klausė. N. R. paaiškino savo versiją, o pareiškėjas savo. Liudytoja negali prisiminti, ar buvo uždėti antrankiai, tačiau jeigu būtų uždėti, tai būtų tarnybiniame pranešime.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. parodė, kad tai buvo sekmadienis, vakaras, galimai rugpjūčio 30 dieną. Jis atvažiavo namo, priparkavo mašiną, ten draudžiamų ženklų nėra parkuoti. Pamatė, kad prie N. R. laiptinės voliojasi šiukšlės. Jis prašvietė su telefonu, ir tuo metu išėjo N. R. mojuodama su šluota, ėjo link jo, ir rėkė, kad patrauktų mašiną, kad jam čia gerai nesibaigs. Atstumas nuo mašinos iki laiptinės 4 metrai. Jis tada patraukė mašiną ir nuėjo namo bei iškvietė policiją. Laukė policijos apie 40 minučių, o kai atvažiavo, jis išėjo. N. R. buvo ten, ji kažką šlavė. N. R. kalbėjo nelabai garsiu, bet isterišku balsu, kilo įtarimas, kad N. gali būti neblaivi. Liudytojas turėjo apsisaugoti nuo tokių žmonių, nieko nenori turėti su ja bendro, ji neprognozuojama, reikia tokių bijoti. Su N. R. anksčiau buvo konfliktų, buvo grasinimų, ten jau viskas išsiaiškinta policijoje. Su N. R. bendravo policininkė, policininkės porininko liudytojas nepažįsta. Jam irgi patikrino neblaivumą. Kito ekipažo, kuris atvyko vėliau, pareigūnų jis nepažįsta. Dėl to įvykio buvo aiškinamasi lauke apie valandą laiko. N. R. triukšmavo lauke, kėlė toną, priešinosi pareigūnams, ji norėjo pabėgti į savo laiptinę, o pareigūnai neleido pabėgti.
Teismo posėdžio metu liudytojas I. N. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Buvo iškvietimas į įvykį. Kada į įvykį atvyko šiuo metu nepamena, tačiau tarnybiniame pranešime parašyta, kokiu laiku gavo pranešimą. O kada atvyko, tiksliai pasakyti negali, nes tai priklauso nuo lygio, tai čia gal buvo C lygis, tai iki valandos laiko atvyko. Kai atvyko, priėjo prie moters, pristatė, paklausė, ką čia veikia moteris. Vėliau priėjo kaimynas D. D Per kiek laiko atėjo tas D. D., tiksliai nurodyti negaliu, bet gal iki 5 minučių. N. R. nutarė sulaikyti, nes atsisakė tikrintis blaivumą ir atsisakė lipti į tarnybinį automobilį. Tuo metu, kai atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus N. R., D. D. rašė pareiškimą. Jam N. R. paaiškino, dėl ko ją norima pristatyti į OVS, tai dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, kadangi nepanoro tikrintis vietoje blaivumo, atsisakė lipti į tarnybinį automobilį ir buvo parašytas pareiškimas, tai dar ir už tai. Įvykis buvo filmuotas. Faktinis sulaikymas buvo 00.10 val., o kiek truko pats sulaikymas, tiksliai negali nurodyti, tačiau gal 1-2 minutes, t. y. iki kol buvo pasodinta į automobilį. Pareiškėjui D. D. taip pat buvo tikrintas blaivumas. Moteris priešinosi, todėl buvo paimta už rankų ir įsodinta į automobilį. Ankščiau su pareiškėju D. D. liudytojas nebuvo pažįstamas, su niekuo nebuvo pažįstamas iš tų asmenų. Papildomai policijos ekipažo jie neprašė. Jeigu buvo kitas iškvietimas, tai galėjo būti atvažiavę. N. R. triukšmavimas pasireiškė tuo, kad ji garsiai šaukė, ji įvykio ir sulaikymo metu triukšmavo. Ji liudytoju bendravo nenoriai, rėkė, ji tik aiškino savo nuomonę, jų neklausė. Įvykio vietoje neprašė iš N. R. paaiškinimo, nes pradžioje reikėjo nusistatyti blaivumą, o atsisakymas tikrinti blaivumą, tai pagrindas sulaikyti asmenį, dėl to ji ir buvo sulaikyta. Dėl automobilio parkavimo tai D. D. pastatė ten, kad ten ženklų nestatyti nebuvo. Jų veiksmai buvo proporcingi R. padarytam pažeidimui, atsižvelgus į jos amžių, nebuvo uždėti antrankiai. Jie privalėjo išklausyti abi puses.
Teismo posėdžio metu liudytojas N. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Tuo metu susiklostė tokios aplinkybės dėl pandemijos, kad skyriuje nebuvo nei vieno darbuotojo ir jam paskambino, pasakė, kad ateis liudytoja, reikės paimti paaiškinimą, surašyti protokolą. Jis protokolą surašė remiantis tarnybiniu pranešimu. Tai, kas protokole parašyta ranka, tai rašė N. R. savo ranka. Kai jis perskaitė tarnybinį pranešimą, N. R. davė paaiškinimą ir jis viską surašė protokole, o ji ranka dar papildė. Fabulą surašė protokole. Tas laikas, apie 22.40 val., paimtas greičiausiai iš tarnybinio pranešimo. Koks triukšmas buvo keliamas N. R., tai triukšmas, kuris trukdo aplinkiniams ilsėtis, o įvykis buvo daugiabučio namo kieme. Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar buvo atsisakyta jį pradėti, liudytojas to nežino. Pagrindas, ko N. R. nevykdė, nurodytas tarnybiniame pranešime. Jie iš praktikos nerašo to paties, kas nurodyta tarnybiniame pranešime.
Motyvuojamoji dalis
ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro nuo 19 val. iki 22 val. ir nakties nuo 22 val. iki 7 val. metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, pavartoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama N. R. savo kaltės, įvykdžius jai inkriminuojamus nusižengimus nepripažįsta, jos kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytai bei surinkta rašytinė bylos medžiaga, o būtent: jai susirašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos visos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 3-4); BIRT žiūryklės duomenys (b. l. 5), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 9-11); D. D. rašytinis pareiškimas (b. l. 13); alkosterio rodmenys (b. l. 20); įvykio vietos vaizdo įrašas (b. l. 23); Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (b. l. 57), kita bylos rašytinė medžiaga. Nors N. R. kategoriškai neigia įvykio metu buvus išgėrusi bei triukšmavusi, tačiau tą visiškai paneigia byloje esantys alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad N. R. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 20). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir į iškvietimą atvykę pareigūnai G. B. S. ir I. N., kurie teismo posėdžio metu patikino, kad iš moters burnos sklido alkoholio kvapas. Policiją iškvietęs D. D., policiją iškvietė dėl to, kad neblaivi kaimynė grasino mojuodama šluota. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti ir tai, kad rašydama pasiaiškinimą N. R. neneigė buvus neblaivi, be to patvirtino ir tai, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų, tačiau patikino, kad pareigūnai elgėsi žiauriai.
Išklausius teismo posėdyje liudytojus, susipažinus su rašytine bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnais, jų parodymus laikyti šališkais ar vertinti, kad sulaikymo metu jie patys provokavo N. R. Nors teismo posėdyje apklausti D. O. ir R. S. patikino, kad N. R. ramiai tvarkėsi kieme ir nesuprantama kodėl ją sulaikė pareigūnai, tą kategoriškai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tai BIRT duomenų žiūryklės duomenys, pareigūnų padaryti vaizdo įrašai. Liudytoju apklaustas I. N. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą pamatė N. R., kuri kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą ir atsisakė lipti į tarnybinį automobilį. Tuo metu, kai N. R. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, D. D. tuo metu rašė pareiškimą. Įvykio metu dirbusi G. S. patvirtino, kad N. R. buvo užlaužtos rankos, kadangi ji priešinosi, stangrinosi, tai kitaip negalima buvo sulaikyti asmenį, todėl užlaužė rankas ir įsodino į tarnybinį automobilį.
N. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmens trauktino administracinėn atsakomybėn asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant nuobaudą N. R. atsižvelgiama į įvykdytų administracinių nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryti du administraciniai nusižengimai susiję su viešąja tvarka ir valdymo tvarka. Atsižvelgiama ir į N. R. asmenybę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. N. R. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojam teigiamai (b. l. 27), duomenų apie jos administracines nuobaudas byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jai ANK 488 straipsnio 1 dalies, 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas baudas, kurios yra mažesnes už baudų vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
N. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.
N. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai 110 (vieno šimto dešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti N. R. galutinę nuobaudą - 110 (vieno šimto dešimties) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:20121594228. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).