- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 2YT-73-962/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01474-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas dėl tikslu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Š. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo K. Š. mirties 2012 m. balandžio 15 d., palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (b.l. 2-4).
Pareiškime nurodė, kad tėvas K. Š. mirė (duomenys neskelbtini), ji yra vienintelė įstatyminė įpėdinė. Po tėvo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/6 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau po tėvo K. Š. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti – turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, dėl namo dalies sudarė nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2016 m. gruodžio 19 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldėjimo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikins pareiškėjos pareiškimo teisėtumu, tuomet suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 25-27). Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad per numatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiojo K. Š. palikimą. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 31-35). Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėja J. Š. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo K. Š. mirties liko jo paveldėtas turtas – 1/6 namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tėvo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Prienų senelių namuose, iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini) prospekte. Tėvui priklausančia namo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), rūpinosi vienas iš šešių paveldėtojų, kiti prie to prisidėjo, visi keitė namo stogą, šildymą, nuomojo namą. Namo dalimi rūpinosi ir pats tėvas. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), ji liko viena paveldėtoja, daugiau tėvas vaikų neturėjo, testamento nebuvo palikęs. Su tėvu bendravo, jį lankydavo Prienų senelių namuose, kur tėvas gyveno 11 metų. Po tėvo mirties turėjo rūpesčių, todėl pamiršo, kad jai priklauso 1/6 tėvo dalis. Paaiškino, kad ji viena rūpinosi tėvo laidotuvėms, sumokėjo visas išlaidas, viena prižiūri tėvo kapą. Tėvo mirties momentu namas buvo išnuomotas. Po tėvo mirties per trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė dėl teisinio neišprusimo, bet turtą priėmė faktiškai pradėdama valdyti, rūpinosi namo priežiūra, namą apdraudė, rūpinosi, kad nuomininkas mokėtų žemės mokestį, turtu rūpinosi nepertraukiamai, juo pradėjo rūpintis dar tėvui esant gyvam. Teismui pasiūlius pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus, 2017 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad po tėvo mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi pas notarę R. D., buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Į teismą kreipėsi, nes nėra sutvarkyti namo nuosavybės dokumentai ir manė, kad praėjus trims metams negalės savo dalies įregistruoti.
Liudytojas Ž. Š. parodė, kad pareiškėja yra jo giminaitė, ji rūpinasi tėvo K. Š. likusia namo dalimi, turtu pradėjo rūpintis iškart po tėvo mirties, kitų paveldėtojų nėra, ginčo dėl K. Š. palikimo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. Š. yra K. Š. dukra (b.l. 6). K. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). VĮ Registrų centras duomenimis K. Š. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, vaikai – J. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Taigi, pareiškėja J. Š. yra vienintelė K. Š. įpėdinė pagal įstatymą. Po K. Š. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/6 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
2017 m. vasario 2 d. teismas atidėjo teismo posėdį, pareiškėjai suteikdamas teisę pateikti papildomus įrodymus, jog ji aktyviais veiksmais priėmė tėvo K. Š. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjai papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) liudijimą, kuriuo Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D. liudija, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus tėvui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė.
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog notarų biure yra užvesta K. Š. turto paveldėjimo byla ir palikimą priėmė jo dukra J. Š.. Pripažinta, kad klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, kadangi po K. Š. mirties atsiradęs palikimas buvo priimtas CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta tvarka per tris mėnesius kreipiantis į notarą, o iškelta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 294 straipsniu,
nutaria:
Civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo tikslu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.