Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2012-10-08 apie 6.49 val. Kauno r., Garliavoje, vairuodama automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Artojų gatve artėdama link sankryžos su Vytauto gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui – važiuodama šalutiniu keliu nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjusiai dviratininkei ir su ja susidūrė, dėl ko dviračio vairuotoja M. P. patyrė sužalojimus, kurie nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji G. M. kalta ir baustina.

Dėl bausmės paskyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str.-61 str. nuostatomis. Kaltinamosios G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kalta visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji G. M. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (LR BK 16 str. 3 d.).

Taigi, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą dėl neatsargumo (LR BK 11 str. 3 d., 16 str.), į tai, kad administracine tvarka nebausta (1 t., b.l. 85), neteista (1 t., b.l. 86), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 88), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b.l. 90), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b.l. 92).

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamosios šeiminę - turtinę padėtį, sveikatos būklę, jos asmenybę, moralines - dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. G. M. skirtina LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė M. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1425,11 Lt turtinės ir 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 7-13).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji M. P. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. M., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį ir suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota moteris. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, kaltinamosios interesai, kad iš jos priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, nuo pat eismo įvykio dienos ji kentėjo itin didelius viso kūno skausmus, visą laiką naudojo dideles nuskausminamųjų vaistų dozes. Kadangi ji gyvena vieta, todėl kenčiant didelius skausmus, pati viena turėjo sau leistis vaistus , apsirūpinti mityba ir patenkinti kitus būtiniausius žmoniškuosius poreikius. Kadangi ilgą laiką nebuvo žinoma ir diagnozuota, jog yra lūžę stuburo slanksteliai, nebuvo žinoma ir tai, kad su tokia stuburo trauma buvo griežtai draudžiama sėdėti.M. P. buvo paskirtas griežtas kelių mėnesių gulimasis rėžimas, buvo paskirti nuskausminamieji vaistai, kurių gaudavo dideles dozes. Po įvykio gydytojas, ištyręs jos psichologiją, nustatė jai vidutinio stiprumo nerimą ir depresiją. Be to, psichologas nustatė, kad tęsiant gydymą, M. P. išlieka bloga psichikos būklė, t.y. nerimastinga, ryškios vegetacinės reakcijos, dažnai verkia, nuotaikos fonas išlieka pažemintas, nuolat jaučia jėgų trūkumą, skausmus, praradusi interesus, nebedomina ankščiau dominusi veikla, nepasitikėjimas savimi, sutrikęs miegas, apetitas, pesimistinės mintys apie ateitį ir kt.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant nukentėjusiosios naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro 1425,11 Lt: sugadinti rūbai, 740 Lt vertės, dviratis, 500 Lt vertės, išlaidos, susijusios su gydymu, 435,34 Lt.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies. Nurodė, kad ERGO Insurance SE gali išmokėti draudimo išmoką tik toms išlaidoms atlyginti, kurios buvo realios, paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos. Paaiškino, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 7 punktą, nukentėjusiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų susijusių su sveikatos grąžinimu nustato atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaujantis sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.

Dėl turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios sveikata.

Nukentėjusioji M. P. prašė priteisti 819,63 Lt išlaidas, susijusias su jos sveikatos gydymu (atlyginta dalis- 420,86 Lt) ir 176,64 Lt kelionės išlaidas (atlyginta dalis -140,30 Lt). Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE sutiko su šiuo nukentėjusiosios reikalavimu iš dalies. Nurodė, kad draudimo bendrovės gydytojai – ekspertai pagal draudžiamojo įvykio administravimo metu surinktus duomenis apskaičiavo, kad būtiniems medikamentams, skirtiems eismo įvykio metu padarytų sužalojimų gydymui, ieškovė išleido 420,86 Lt, o kitos išlaidos žuvų taukams, kremams, vaistams, kurių būtinumui ir ryšiui su eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymu nustatyti, nėra tai patvirtinančių dokumentų, ir kurių suma siekia apie 105,58 Lt yra neatlygintini. Atsakovui trūksta duomenų, kokį ryšį su eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu turi 120 Lt – išlaidos už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų surinkimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji sveikatos gerinimui išleido 819,63 Lt sumą (2 t., b.l. 70-82, 89-90). Visos išlaidos yra pagrįstos. Teismui nekyla jokių abejonių, kad patirtos išlaidos vaistams, medicininėms paslaugoms ir kt. yra susijusios su eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos gerininimu, todėl jos 398,77 Lt (819,63-420,86) priteistinos iš civilinio atsakovo ieškovės naudai. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji išleido 182,14 Lt kelionės išlaidoms (2 t., b.l. 83-88). Teismas konstatuoja, kad visos patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos, todėl 41,84 Lt (182,14-140,30) priteistinos ieškovo naudai.

Dėl turtinės žalos, susijusios su sugadintais daiktais.

Nukentėjusioji M. P. prašė priteisti 740 Lt neatlygintos turtinės žalos už sugadintus rūbus (atlyginta dalis 250 Lt) ir 500 Lt už sugadintą dviratį. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE nesutiko su šiuo nukentėjusiosios reikalavimu. Nurodė, kad nėra aišku, kuo pagrįsti patirti nuostoliai dėl sugadintų daiktų – draudikui nebuvo pateikti apžiūrai ir patys daiktai, nėra jokių daiktų nuotraukų, įsigijimo dokumentų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pateikta teismui dokumentų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytos turtinės žalos dydį, pripažįsta civiliniam ieškovui M. P. teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5158,52 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 64). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji M. P. dėl krūtinės slankstelio lūžio nuo 2012-10-22 iki 2012-10-30 buvo gydoma LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, o nuo 2012-10-30 iki 2012-11-28 pacientė sgydymas buvo tęsiamas J. M. įmonėje MEDICUS fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tęsiant gydymą M. P. laikotarpyje nuo 2012-11-28 iki 2012-12-27 lankėsi UAB Garliavos šeimos klinikoje, kur pacientė konsultuota bendrosios praktikos gydytojo, o dėl krūtinės nervų šaknelių sutrikimų pacientei 2012-12-27 VšĮ Kauno ligoninės filiale Garliavos ligoninėje suteikta neurologo konsultacija bei UAB Medea diagnostika atlikta magnetinio rezonanso tomografija. Vėliau laikotarpyje nuo 2013-01-03 iki 2013-02-02 asmuo taip pat pakartotinai lankėsi UAB Garliavos šeimos klinikoje, kur suteiktos bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos. Taip pat 2013-01-28, 2013-01-17 VšĮ Kauno ligoninės filiale Garliavos ligoninėje buvo teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos. 2013-01-21 UAB Medea diagnostika atlikta pakartotina magnetininio rezonanso tomografija. Tuo pačiu dėl krūtinės slankstelio lūžio bei stuburo lūžio padarinių laikotarpiu nuo 2013-02-27 iki 2013-03-19 pacientei buvo teikiamos bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos UAB Garliavos šeimos klinikoje.

Teismas laiko, jog visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiosios patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios automobilis eismo įvykio dieną buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovei šiuo atveju kyla prievolė draudimo išmoką G. M. padarytų nuostolių atlyginimui išmokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (CK 6.987 str., 6.1014 str. 3 d.).

Dėl proceso išlaidų.

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji M. P. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 110-114) ir pateikė PVM sąskaitas – faktūras ir mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai už teisines paslaugas: atstovavimą byloje ir civilinio ieškinio parengimą viso buvo sumokėta 2680,57 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios G. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti jai 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt baudą.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE 6760 (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) Lt neturtinės žalos ir 440,61 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų 61 ct) turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios sveikata, atlyginimo M. P. naudai.

Pripažinti civiliniam ieškovui M. P. teisę į ieškinio dalies dėl turtinės žalos, susijusios su sugadintais daiktais, patenkinimą ir perduoti klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE 5158,52 Lt (penkis tūkstančius šimtą penkiasdešimt aštuonis litus 52 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš G. M. 2680,57 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų 57 ct) proceso išlaidų nukentėjusiosios M. P. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.