Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-08-19 · Administracinė byla Nr. eI3-2415-463/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
eI3-2415-463/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00608-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė (pirm.)
Atsakovas
Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2415-463/2021 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00608-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. B. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Komisija), 20 000 000 Eur neturinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. vasario 27 d. iš A. D. gautas Komisijos sprendimas (toliau – Sprendimas) ir pažyma, kuriomis norima pasipelnyti nusikalstamai pasinaudojus mano asmeniu. Komisija tęsia asmens diskriminaciją, kuri buvo pradėta 1997 metais, kai pareiškėjas buvo kandidatu į Šilalės rajono vietines tarybas. Komisija davė sutikimą teisėsaugai, atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su kankinimu. Todėl nuo apnuodijimo susirgo vėžiu, buvo operuojamas, suluošintas iki gyvo galvos, išduotas neįgalumo pažymėjimas. Tęstinumas įrodomas Komisijos sprendimu, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo 10 straipsnio 10.3 punkto reikalavimų. Komisija privalėjo surašyti dokumentą atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Tokie atsakovės veiksmai tyčiniai, jais siekiama diskriminuoti ir žeminti orumą, šis dokumentas buvo išplatintas viešai su tikslu, kad tai sužinotų visuomenė ir pakenktų ateinantiems rinkimams.

3. Mano, kad prašomas priteisti moralinės žalos atlyginimas (10 000 000 Eur) yra proporcingas, kadangi jis diskriminuojamas ir niekinamas nuo 1991 metų sausio 13-osios, kai išsiaiškino V. L. žiaurius nusikaltimus žmonijai. 1988 m. pavasario permainos, prie kurių prisidėjo ir jis, išjudino iš sąstingio Lietuvos visuomenę ir paskatino drąsiau ir ryžtingiau veikti. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Konstitucinio Teismo pripažinta nelegitimi, pavedė Komisijai organizuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, tačiau Komisija jų neorganizavo, o organizavo politinių partijų gaujos suvienijimą, piktnaudžiaujant Lietuvių žemės gyventojų asmenimis. Tokia Komisijos tyčinė veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi neįvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. ir Lietuvos Respublikos Seimas, t. y. 141 narys liko neišrinktas.

4. Teigia, kad padori politinė partija „Drąsos kelias“ pavedė atstovauti partijos interesus Komisijoje, bei delegavo jį dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau Komisija jo asmens rekomenduoto „Drąsiaus kelias“ iki šiol yra neįregistravę ir nepaskelbę. Iki šiol Komisija neišrašiusi rinkimų biuletenio. Lietuvos piliečiai L. M., L. P. ir S. P. su 1991 sausio 13-osios žudynių organizatoriaus veika susipažino, bei susipažino su įrodymais dėl V. L. žiaurių nusikaltimų prieš Lietuvą, žmonių žudytojus. Slepia žiaurius nusikaltimus pasinaudodami jo asmeniu. Komisija nuo 2020 m. liepos 27 d. iki šiol nepaaiškina, dėl ko jo asmuo dalyvauti 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose neįrašytas į daugiamandatę rinkiminę apygardą kaip asmuo kandidatas ir jo asmuo nepaskelbtas daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje rinkimų biuletenyje. Komisijos veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimui Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-22/03-27/03.

5. Pažymi, kad V. L. galėjo organizuoti jo pasikėsinimą nužudyti ir kankinti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-574/2016, kurioje tie patys nusikaltėliai. 2014–2016 metais buvo žiauriai kankinamas, panaudojo jo asmens duomenis 2016 m. lapkričio 16 d. surašė apkaltinamąjį nuosprendį. Akivaizdu, kad jo asmens neįregistravimas kandidatu į 2020 m. spalio 11 d. vykusius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus ir nepaskelbus jo pavardės daugiamandatėje apygardoje, yra jo asmens gero vardo diskriminavimas ir trukdymas dalyvauti šalies valdyme, dėl ko Lietuva negalėjo išsirinkti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Moraliniai nuostoliai turi būti atlyginti. Lietuva nuo 1993 metų veikia prieš jį ir tai yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 35-900-2002. Įrodyta, kad Lietuva veikia prieš jį dėl pranešimų prokurorui apie V. L. žudynių organizavimą 1991 metų sausio 13-tą, todėl žalos dydis turi siekti ne mažiau 20 000 000 eurų, kadangi pasiligojo, patyrė emocinę depresiją.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodo, kad pareiškėjas A. B. moralinę žalą galimai kildina iš Komisijos sprendimo, tačiau jokio konkretaus sprendimo, susijusio su galimu žalos atlyginimu, neįvardina. Pareiškėjo prašomas neturinės žalos dydis yra 20 000 000 eurų, tačiau nesupranta, koks yra santykis su 10 000 000 eurų neturine žala, kuri nurodyta pareiškėjo skundo 3 puslapyje. Neturtinės žalos atsiradimo faktą galimai sieja su 2020 m. spalio 11d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais. A. B. šiuose rinkimuose buvo keliamas politinės partijos „Drąsos kelias” kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir taip pat kaip minėtos partijos kandidatas Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau į Seimą išrinktas nebuvo. Pareiškėjo A. B. vardas ir pavardė buvo paskelbta politinės partijos „Drąsos kelias” keliamų kandidatų sąraše. Kadangi pareiškėjas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavo ir jo pavardė buvo paskelbta politinės partijos „Drąsos kelias” keliamų kandidatų sąraše, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo pavardė minėtuose rinkimuose paskelbta nebuvo, jis buvo diskriminuojamas ar jam buvo trukdoma dalyvauti šalies valdyme. Tai yra deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kurie skunde nėra detaliau paaiškinti. Nėra žinoma apie pareiškėjo diskriminaciją ar trukdymą dalyvauti šalies valdyme. Nėra žinomos taktinės aplinkybės nei dėl pareiškėjo nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-900-2002, nei dėl kitų pranešimų Lietuvos teisėsaugos institucijoms, nes ši pareiškėjo veikla su Komisijos veikla nėra susijusi.

8. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė neteisėta atsakovės veikla, t. y. kokie teisės aktai buvo pažeisti pareiškėjo atžvilgiu bei nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas turėjo galimybę ir dalyvavo 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, jis kaip kandidatas buvo paskelbtas kandidatų sąrašuose. Tai, kad pareiškėjas negavo šiuose rinkimuose pakankamai rinkėjų balsų ir nebuvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimo narius, negali būti laikoma diskriminacija ar trukdymu dalyvauti šalies valdyme. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad kandidatas nėra išrenkamas į Lietuvos Respublikos Seimą. Detaliai nėra pagrįstas ir įrodytas neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pareiškėjas tik nurodo, kad „pasiligojau, patyriau emocinę depresiją”. Daugiau jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl atsiradusios žalos ar jos dydžio pagrindimo nepateikė. Nėra aišku, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjui galimai atsiradusių pasekmių ir atsakovės veiklos. Pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą atlyginti tariamą neturtinę žalą. Nenurodė atsakovės galimai atliktų neteisėtų veiksmų, nepaaiškino tariamos žalos atsiradimo aplinkybių, nepagrindė jos dydžio ir nenurodė, kuo žala yra susijusi su atsakovės veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje ginčas kilo dėl 20 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, Komisijos sprendimo, susijusio su galimu žalos atlyginimu.

Pažymėtina, jog pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas skundo papildymas yra laikomas papildomais skundo argumentais, nes jame jokių naujų reikalavimų nėra formuluojama.

10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Komisijos sprendimo bei su 2020 m. spalio 11 d. vykusiais Seimo rinkimais, kuriuose negalėjo dalyvauti dėl Komisijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas taip pat nurodo, Komisija privalėjo surašyti dokumentą atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Tokie veiksmai tyčiniai, jais siekiama diskriminuoti ir žeminti jo orumą, šis dokumentas buvo išplatintas viešai su tikslu, kad tai sužinotų daug visuomenės ir pakenktų ateinantiems rinkimams.

11. Nustatyta, jog pareiškėjas A. B., teigia, kad Komisija tęsia diskriminaciją jo atžvilgiu, kuri prasidėjo 1997 m., kai pareiškėjas buvo kandidatu į Šilutės rajono vietines tarybas. Tęstinumas įrodomas ir Komisijos sprendimu. Komisijos surašytas sprendimas turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus. Tokie veiksmai yra tyčiniai, taip siekiama diskriminuoti ir žeminti orumą, dokumentas išplatintas viešai su tikslu, kad apie tai sužinotų kuo daugiau visuomenės ir pakenktų ateinantiems rinkimams. Komisijos tyčinė veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. rinkimai ir Lietuvos Respublikos Seimas, t. y. 141 seimo narys nebuvo išrinktas.

12. Pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

13. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.). Kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalą.

14. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų (sprendimų ar veiksmų, neveikimo) prieštaravimu teisės aktuose numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

15. Minėta, kad pareiškėjas jo patirtą žalą (pasiligojimą, emocinę depresiją) sieja su atsakovės neteisėtais veiksmais – Sprendimo priėmimu bei nesuteiktos galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose.

Pažymėtina, jog atsakovės priimtas Sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pareiškėjo argumentai, susiję su Sprendimo trūkumais yra niekuo nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas, vykusiuose Seimo rinkimuose, buvo keliamas politinės partijos „Drąsos kelias” kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir taip pat kaip minėtos partijos kandidatas Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau į Seimą išrinktas nebuvo (2020 m. rugsėjo 10 d. Komisijos sprendimas Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad atsakovė nesudarė galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose, visiškai nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti), kitos viešosios atsakomybės sąlygos papildomai netirtinos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

16. Teismas konstatuoja, kad visi Komisijos veiksmai buvo teisėti, Komisija neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Dėl to, nei sprendimo forma, nei kitais veiksmais atsakovė nepadarė žalos pareiškėjui. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kurias nustato CK 6.245 – 6.248 straipsniai. Šių sąlygų buvimas šiuo atveju nenustatytas, nes nenustatytas neteisėtų veiksmų faktas, kaltė, priežastinis ryšis. Be to, pareiškėjas neįrodė netgi neturtinės žalos atsiradimo fakto bei nenurodė jos galimo buvimo teisinio pagrindo. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Pareiškėjas nenurodo, koks įstatymas šiuo atveju suteikia jam teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos dokumentų rengimo taisyklės šiuo atveju netaikytinos, nes Komisijos sprendimas nėra panaikintas už trukdymą pareiškėjui realizuoti savo teisę būti išrinktam.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

1. Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė