Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. e2VP-45863-734/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
e2VP-45863-734/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, O. S.
Kategorijos
  • 3.2.6.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2VP-45863-734/2017
Teismo proceso numeris 2-68-3-38908-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl teisės normos, kurią reikia taikyti procese, išaiškinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, O. S., kuratorė Mėta Jurgaitė – Kubilienė, antstolė Inga Karalienė, Antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės (toliau - antstolė) pareiškimas, kuriuo antstolė prašo išaiškinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 754 straipsnio nuostatų taikymą. Antstolė nurodė, kad vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) sprendimą Nr. (23.31-08) 467-235292, išduotą 2016 m. spalio 28 d., išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto, dėl 23 892,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės O. S., hipotekos kreditoriaus VMI prie LR FM naudai. Hipotekos registro išrašo duomenimis butui, esančiam J. T. g. 9-15, Vilnius, priverstinė hipoteka įregistruota 2016 m. birželio 7 d., t. y. jau esant antstolio D. Blizniko ir antstolės I. Karalienės areštams, antstoliai prisijungė prie antstolės A. Staniškauskaitės vykdymo išieškojimo. VMI prie LR FM priverstinė hipoteka skolininkės nekilnojamam turtui įregistruota jau esant dviejų antstolių areštams. Vykdant VMI prie LR FM 2016 m. spalio 28 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-254140, paskelbtos nekilnojamojo turto varžytynės, kurios pasibaigė 2017 m. spalio 23 d., varžytynės paskelbtos įvykusiomis, turtas parduotas už 30 200,00 Eur. Kadangi CPK 753 str. 2 d. reglamentuoja, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai, o CPK 754 str. 1 d. reglamentuoja, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, todėl antstolei aktualus yra piniginių lėšų paskirstymo klausimas. Antstolė prašo išaiškinti, ar ji, skirstydama lėšas, gautas už varžytynėse parduotą turtą, pirmiausiai privalo padengti kreditoriaus VMI prie LR FM reikalavimą, nepaisant to, kad hipoteka įregistruota jau antstolių areštuotam turtui, ar paskirstyti gautas lėšas proporcingai visiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 589 str. 1 d. numato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusi teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Iš antstolės pateikto pareiškimo turinio nustatyta, jog antstolė vykdo VMI prie LR FM, sprendimą Nr. (23.31-08) 467-235292, išduotą 2016 m. spalio 28 d., išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto, dėl 23 892,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės O. S., hipotekos kreditoriaus VMI prie LR FM naudai. Kadangi VMI prie LR FM priverstinė hipoteka skolininkės nekilnojamam turtui įregistruota jau esant dviejų antstolių areštams, o minėto nekilnojamojo turto varžytynės įvykusios, antstolė nežino ar ji, skirstydama lėšas, gautas už varžytynėse parduotą turtą, pirmiausiai privalo padengti kreditoriaus VMI prie LR FM reikalavimą, nepaisant to, kad hipoteka įregistruota jau antstolių areštuotam turtui, ar paskirstyti gautas lėšas proporcingai visiems kreditoriams, todėl prašo teismo išaiškinti kaip taikyti CPK 754 straipsnio normą (reikalavimų patekinimo eilė) vykdymo procese.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).

Atsižvelgiant į CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslą – pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant šią teisės normą, konstatuotina, jog, numatydamas CPK 589 straipsnio 1 dalyje galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu. Tai yra, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3220-902/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-131-460/2014). Be to, Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), privalo pats savarankiškai spręsti klausimus, kurie yra antstolio kompetencijoje, tame tarpe ir dėl antstolės pareiškime teismui keliamo klausimo.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolė prašo išaiškinti ne teismo priėmusio procesinį sprendimą vykdymo tvarką, o teisės normą, susijusią su VMI vykdomojo dokumento vykdymu, antstolės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290–291 str., 589 str.

nutaria:

antstolės prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė