Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2019 m. sausio 24 d. apie 19.25 val., Telšių r., kelio Šiauliai-Palanga 64 kilometre, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126,127, 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, lenkdamas dviratininką nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai nesustabdė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį V. L., eismo įvykio metu sužalotas V. L., kuriam padaryta plėštinė žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimais abipus, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo IX šonkaulio lūžis, dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma pasireiškusi sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimas), dešinio kelio sąnario trauma pasireiškusi priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario trauma pasireiškusi kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

P. K. ikiteisminio metu ir teisiamajame posėdyje kalte pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. sausio mėn. vakare važiavo automobiliu namo. Vairavimo sąlygos buvo prastos. Kelio šonas buvo apsnigtas. Važiavo saugiu greičiu, mažiau negu 90 km/h. Iš priekio važiavo sunkvežimis su daug šviečiančių lempų, su juo prasilenkė. Sunkvežimis jau iš tolo akino. Po prasilenkimo iš karto pajuto smūgį, bet nieko nematė. Suprato, kad kažkas įvyko, todėl sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė ant kelio išmėtytus daiktus. Šalia kelio gulėjo dviratis ir žmogus. Suteikė pirmą pagalbą ir iškvietė tarnybas. Paskambinęs toliau bendravo su tuo žmogumi. Jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas, savo šaliku užspaudė žaizdą. Atvykus policijai prasidėjo procesiniai veiksmai. Kitą dieną nuvyko į ligoninę pabendrauti su tuo žmogumi. Pinigų nesiūlė, tik pagalbą – nupirkti vaistų, atvežti maisto. Jautėsi labai negerai, nes buvo kaltas dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė. Ligoninėje buvo vieną kartą, paliko savo telefono numerį. Buvo pasiruošęs padėti, bet nukentėjusysis visko atsisakė. Po ligoninės siūlė atlyginti turtinę ir neturtinę žalas, kelis kartus skambino, bet jis visko atsisakė. Ikiteisminį tyrimą atliko Kelmėje, todėl siūlė nukentėjusiajam kartu važiuoti į apklausas, šis atsisakė arba nukreipdavo kalbą ir sakydavo, kad nesupranta, ką sako. Ar nukentėjusysis buvo su liemene, nežino. Ligonių kasai atlygino iki 1000 Eur. Nukentėjusiojo atsiprašė, norėjo atlyginti dalį žalos, tačiau jis atsisakė priimti. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti iki 500 Eur turtinę žalą ir neturtinės iki 2500 Eur. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamojoje bylos surinkti ir ištirti įrodymai.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą, neteistas ir nebaustas (t. 1, b. l. 197-200). P. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl netyčinio nusikaltimo padarymo. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme norėjo nukentėjusiajam atlyginti dalį žalos, tačiau V. L. be teismo sprendimo atsisakė priimti žalos atlyginimą. Šiaulių teritorinei ligonių kasai pagal sutartį atlygino dalį žalos (t. 1, b. l. 87, t. 2, b. l. 88-90, t. 3, b. l. 75). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. K., jauno amžiaus, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), aktyviai sportuojantis, (duomenys neskelbtini) vertinamas teigiamai (t. 2, b. l. 2). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi Z. K. yra kaltinamojo P. K. mama. Z. K. neteista, administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 77-86). Z. K. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir paaiškino, kad jų šeima daugiavaikė, aštuoni vaikai. Ji dirba už minimalų atlyginimą socialinės darbuotojos padėjėja, vyras mechanizatorius. Pajamų didelių nėra. Dabar gyvena keturiese, sūnus P. ir dvyliktokė dukra. Vaikai visą gyvenimą buvo mokomi atsakomybės. Atsitikus šiai nelaimei, sūnus pasielgė žmogiškai. Sūnus jos ir tėvo klauso, yra vienas iš geriausių vaikų. Sirgo su vyru, tai sūnus buvo jų dešinioji ranka. Visa šeima negali atsigauti po šios nelaimės. Sūnus dirba gerai, sportuoja, vaikystėje jokių nusižengimų nėra padaręs. Šeimos automobilis, kuriuo važiavo sūnus, buvo nedraustas, nes su juo nevažiuojama. Ji pati atsiprašo nukentėjusiojo. Įvyko kas įvyko. Gali laiduoti už savo sūnų. Juo pasitiki, apibūdina kaip atsakingą jaunuolį. Pasitiki savo sūnumi, mano, kad jis daugiau nebenusikals, todėl sutinka už jį laiduoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad Z. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam P. K..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį Z. K. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos Z. K. minėtas asmenines savybes, tai, kad ji yra daugiavaikė mama, gaunanti minimalų darbo užmokestį, (b. l. 110-111), skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, P. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuoširdžiai gailisi, operatyviai suteikė nukentėjusiajam pagalbą, jo asmenybę - dirbantis, sportuojantis, VPK vadovų charakterizuojamas teigiamai, laiduotojos Z. K. asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis P. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos Z. K. atsakomybėn be užstato (BK 40 straipsnio 1–4 dalys).

Kaltinamajam išaiškintinos LR BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai išaiškintina LR BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 824,05 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 82-83). Civilinis ieškovas su P. K. 2019-07-11 sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2676, todėl civilinio ieškinio nebereiškia (t. 1, b. l. 87, 2 t., b. l. 88-90).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. teismui pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį civiliniams atsakovams Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (t. 2, 91-116, t. 3, b. l. 46-62,.100-105), dėl turtinės 30 997,92 Eur, periodinių išmokų po 19,58 Eur kas mėnesį iki visiško pasveikimo bei neturtinės 500 000 Eur žalų atlyginimo, o likusią neturtinės žalos dalį, kurios nepadengs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, priteisti iš P. K. Pripažinti 97,74 Eur proceso išlaidomis ir jas priteisti iš P. K.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Vaistai „ACC long“ ir „Flamaved“ yra skirti kosuliui gydyti. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad nukentėjusysis būtų patyręs traumą, susijusią su kosuliu ir jam būtų reikalingi tokie vaistai. Teismo nuomone, kad šioje dalyje nukentėjusysis akivaizdžiai piktnaudžiauja dėl šių vaistų įsigijimo, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Be to, nukentėjusysis yra pateikęs kvitus 13 Eur ir 16 Eur sumai dėl 2019-05-23, 2019-05-10 už tyrimų duomenų įrašymą į CD laikmenas. Teismas laiko, kad tai yra papildomos paslaugos, kurios reikalingos tik pačiam nukentėjusiajam, todėl ta suma nepriteistina iš kaltinamojo bei civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Pateikti kvitai pagal kuriuos sumokėta Telšių ligoninės kasai, būtent 2020-03-03 7,50 Eur už tyrimų iškėlimą ir įrašymą į laikmeną, 2019-10-24 vėlgi 7,50 Eur, kur vėl nėra nurodyta už ką konkrečiai buvo sumokėta, todėl šioje dalyje reikalavimas taip pat netenkintinas.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. įrodė neturtinės žalos egzistavimą.

Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Kaip matyti iš kaltinamojo P. K. parodymų, jo poelgio po įvykio, skubiai suteikė pagalbą, iškvietė medikus, savo šaliku užrišo žaizdą, susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, gyvenantis su tėvais daugiavaikėje, minimalias pajamas gaunančioje, šeimoje, patirtos neturtinės žalos dydį ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Nagrinėjamu atveju V. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik galvos smegenų sukrėtimą bet ir įvairius kaulų lūžius, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam V. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. PG 25/2019 (02) matyti, kad nukentėjusiajam V. L. Specifinis gydymas nereikalingas. Taikytas tik medikamentinis gydymas, kairės čiurnos elastinė imobilizacija. Galvos žaizda sugijo pirminiu būdu. Būklei pagerėjus išrašytas. (2 t. 73-81 b. l. ).

Iš minėtos Specialisto išvados Nr. PG 25/2019(02) matyti užfiksuota, jog V. L. konstatuota su 2019-01-24 sietina politrauma, t. y. galvos, krūtinės, dešinio petinio raktikaulio, dešinio kelio ir kairės čiurnos sąnarių bei kairės šlaunies ir blauzdos traumos. Galvos trauma pasireiškė plėštine žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimais abipus, lengvu galvos smegenų sukrėtimu; krūtinės trauma pasireiškė kairiojo IX šonkaulio lūžiu; dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma pasireiškė sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimu); dešinio kelio sąnario trauma pasireiškė priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu; kairės čiurnos sąnario trauma pasireiškė kaulų čiulpų edema (pabrinkimu); kairės šlaunies ir blauzdos traumos pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai yra bukos traumos pasekmė, t. y. susidarė kūnui kontaktuojant su kietais bukais daiktais galimai nurodyto autoįvykio metu 2019-01-24. V. L. konstatuotų mechaninių sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl plėštinės žaizdos, šonkaulio lūžio, petinio raktikaulio sąnario kapsulės dalinio plyšimo, kelio sąnario raiščių plyšimo ir patempimo bei čiurnos sąnario traumos, jo sveikata buvo sutrikdyta.

Teismo vertinimu, nustatyti sužalojimai nebuvo tokie ženklūs ir išimtiniai, dėl kurių teismas turėtų padidinti ar padvigubinti priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti nei paprastai teismų priteisiamas dydis tokio pobūdžio bylose. Akcentuotina tai, kad nukentėjusysis stacionariai gydėsi 21 dieną nuo 2019-01-24 iki 2019-02-13, jam nebuvo atliekamos operacijos, jam nebuvo nustatyta jo gyvybei pavojingų sužalojimų. Vis dėlto teismas įvertinęs aplinkybę, kad nukentėjusiajam liko liekamieji reiškiniai – skausmas juosmens srityje, neturtinės žalos dydį priteisia artimą maksimaliam dydžiui, kuris paprastai priteisiamas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 d., Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Nukentėjusysis ieškinio draudikų biurui neatsisakė, todėl žala priteistina iš draudikų biuro nukentėjusiajam V. L.

Esant nurodytų aplinkybių visetui iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporo priemonių draudikų biuro priteistina nukentėjusiojo naudai 2500 Eur suma neturtinei žalai ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. be turtinės ir neturtinės žalų priteisimo prašo pripažinti proceso išlaidomis 97,74 Eur ir jas priteisti iš P. K. Dėl šių išlaidų priteisimo kaltinamasis neprieštaravo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., nukentėjusiojo patirtos 97,74 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš P. K.

Be minėtų turtinių ir neturtinių žalų priteisimo V. L. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro po 19,58 Eur periodines išmokas kas mėnesį iki visiško jo pasveikimo.

Atsižvelgiant į jau minėtą nesunkų V. L. sveikatos sutrikdymą, padarytus sužalojimus, nukentėjusiojo amžių ir nesant medikų išvadai, kad tik dėl patirto sveikatos sutrikdymo reikalingas tolimesnis gydymas, periodinės kas mėnesinės išmokas iki visiško jo pasveikimo, atmestinos.

Taip pat byloje susidarė teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo paskyrimo nukentėjusiajam. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas dėl civilinio ieškinio pareiškimo, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-10-01 pažyma Nr. (12.35) PT-4258 prašo priteisti valstybės naudai - 543,96 Eur, prašymas tenkintinas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo P. K.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

nukentėjusiojo pateiktus vaistų receptus ir 1 CD diską palikti prie bylos.

P. K. kardomoji priemonė neskirta ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 281 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti P. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas: 125709291, esančio adresu Algirdo g. 38, Vilnius, priteisti nukentėjusiojo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. 97,74 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš P. K.

Valstybės naudai iš P. K. priteisti 543,96 Eur už nukentėjusiajam V. L. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurią turi sumokėti P. K. iki 2021 m. birželio 1 d.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinęs teisinę pagalbą AB „Swedbank“ ar kitame banke.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

nukentėjusiojo pateiktus vaistų receptus ir 1 CD diską palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.