Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6284-1090/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-03
Bylos Nr.: e2-6284-1090/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02055-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Nerija Žeknienė

Kategorijos

2.4.2.6Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu

Civilinė byla Nr. e2-6284-1090/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02055-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jadvygai Lukševičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė V. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), prašydama: 1) pripažinti ieškovei teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, skirtą jai 1992 m. kovo 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 301 p, kurio projektinis Nr. 40, kurio koordinatės ir plotas (1512 kv. m.) nustatytos UAB ,,Geovisata“ 2013 m. balandžio 12 d. parengtame žemes sklypo plane; 2) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-1367-(14.49.2 E.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybės, Panerių seniūnijos, Vilniaus miesto kadastro vietovės Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtą Vilniaus miestui, žemes reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeisto 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1395-(14.49.2 E.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1367-(14.49.2E.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybes, Panerių seniūnijos, Vilniaus miesto kadastro vietovės Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtą Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“) dalis, kuriomis suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui toje pačioje vietoje, kur buvo 1992 m. kovo 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 301p, (projektinis Nr. 40) skirtas V. B.; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog pagal 1992 m. kovo 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį Nr. 301 p. V. B. buvo išskirtas žemės sklypas Nr. 40, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1992 metais gavo mokėjimo pranešimą patvirtintą tuometinės žemėtvarkos tarnybos spaudu, kuriuo nurodyta, kad „Jūsų perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 4080 rublių, už paslaugas mokėtiną sumą sudaro 354 rublių, valstybinis mokestis – 300 rublių“. Mokėjimo kvitų originalai patvirtina faktą, kad ieškovė mokėjimo pranešime nurodytas sumas sumokėjo 1992 m. rugsėjo 22 d., Vilniaus rajono projektavimo biuras prie architektūros skyriaus 1992 m. gegužės 28 d. sudarė sklypo schemą, iš kurios nustatytinas išskirto sklypo plotas – 0,15 ha, nurodant sklypo Nr. 40. 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta 1 500 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniaus rajono Vaidotų apyl. Pagirių gyv. naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis. Nuo 1993 metų buvo mokamas žemės mokestis, vėliau siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose nurodoma, kad mokestis skaičiuojamas už 0,15 ha sklypą Pagirių k. Vilniaus m. ieškovė mokesčius mokėjo, paskutinis mokėjimo pranešimas gautas už 2018 metus. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ieškovei nurodė, kad turi būti parengti žemės sklypo planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ieškovė vykdydama žemėtvarkos skyriaus nurodymą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-3777 buvo leista pradėti rengti apie 1512 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Ieškovė 2018 m. vasario 9 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo (paslaugos Nr. ŽPDR1 sistemoje ZSFP-45948), sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama pateikti informaciją apie priimtą sprendimą dėl jos prašymo, tačiau atsakymas jai nėra pateiktas. Ieškovė gavusi nepatikslintą informaciją, kad jai suteiktas žemės sklypas yra priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui ir rengiami dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui tretiesiems asmenims, 2022 m. spalio 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras iki bus priimti sprendimai jos atžvilgiu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 49SD-13733-(14.49.139 E) nusprendė, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas. Ieškovė nesutikdama su minimu sprendimu kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, taip pat ieškovė 2022 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2023 m. sausio 9 d. raštu Nr. 49 SD-102- (14.49.136 E) nurodė, kad teiktas skundas ir prašymas priimti sprendimą parduoti jai žemės sklypą išnagrinėti kartu. Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. sausio 9 d. rašte Nr. 49 SD-102- (14,49,136 E) nurodė, kad tarp pateiktų ieškovės dokumentų nėra įrašo, kada yra priimtas sprendimas privatizuoti (parduoti) atitinkamą žemės sklypą, nėra pateiktas žemės sklypo įkainojimo aktas iš kurio galima būtų nustatyti už kurį sklypą pareiškėja yra sumokėjusi. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto skyrius nepagrįstai nurodo, kad nėra aišku už kokį žemės sklypą ir jo plotą buvo sumokėta, nes faktiškai tokių aplinkybių nesiaiškino ir netikslino. Ieškovė nurodo, jog ji turi teisę teisės aktuose numatyta tvarka įsigyti savo nuosavybėn ginčijamą žemės sklypą (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 1–7).

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Vilniaus rajono projektavimo biuras prie architektūros skyriaus 1992 m. gegužės 28 d. sudarė sklypo schemą, iš kurios nustatytinas išskirto sklypo plotas – 0,15 ha, nurodant sklypo Nr. 40. 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta 1500 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniaus rajono Vaidotų apyl. Pagirių gyv. naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis. 1997 m. balandžio 28 d. Vaidotų apylinkes agrarinės reformos tarnybos vadovas A. Buja patvirtino Žemės sklypo Nr. 40 namų valdos Žemės sklypo ribų planą. Vilniaus miesto skyriuje 2019 m. vasario 21 d. gautas UAB „Ramilė“ prašymas Nr. 49GJ-922 „Dėl informacijos pateikimo“. Vilniaus miesto skyriuje 2019 m. kovo 4 d. gautas UAB „Ramilė“ prašymas Nr. 49GJ-1169 „Dėl rašto atsiėmimo“. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. liepos 5 d. gautas ieškovės prašymas Nr. 49FP- 3853 dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo. Vilniaus miesto skyrius 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. 49SD-7600-(14.49.136e.) „Dėl prašymo išnuomoti valstybinės žemės plotą“ informavo ieškovę, kad tokiu adresu nėra suformuoto bei registruoto žemės sklypo nėra. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmė įsakymą Nr. Nr. 49VĮ-1367-(14.49.2 E.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybes, Panerių seniūnijos, Vilniaus miesto kadastro vietovės Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimo dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtų Vilniaus miestui, Žemės reformos Žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. rugpjūčio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1395-(14.49.2 E.) ,,Dėl Nacionalines Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio l0 d. įsakymo Nr.49VĮ-1367-(14.49.2E.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybes, Panerių seniūnijos, Vilniaus miesto kadastro vietoves Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtų Vilniaus miestui, Žemės reformos Žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. rugsėjo 8 d. gautas ieškovės prašymas/skundas (registracijos Nr. 49FP-4950). Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. 49SD-12325 „Dėl informacijos pateikimo“ išsiuntė ieškovei atsakymą į jos prašymą. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. spalio 6 d. gautas ieškovės prašymas/skundas (registracijos Nr. 49FP-5549. Vilniaus miesto skyrius 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 49SD-13733-(14.49.136 E.) „Dėl pateikto prašymo“ išsiuntė ieškovei atsakymą į jos prašymą. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. gruodžio 8 d. gautas ieškovės skundas (registracijos Nr. 1GS-843) ir prašymas dėl žemės sklypo pardavimo (registracijos Nr. 49FP-7009). Vilniaus miesto skyrius 2023 m. sausio 9 d. raštu Nr. 49SD-12-(14.49.136 E.) „Dėl pateikto skundo“ informavo ieškovę, kad skyrius neturi pagrindo stabdyti pagal Projektą suprojektuoto nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypo vykdymų procedūrų. Vilniaus miesto skyrius 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SD-1930-(14.49.136 E.) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ išsiuntė ieškovei gautus dokumentus iš Vilniaus rajono skyriaus. Atsakovė nurodo, jog nėra aišku kodėl ieškovei nuo 1993 metų buvo siunčiami Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimai sumokėti žemės nuomos mokesčius, nors ieškovė teikdama prašymus Vilniaus miesto skyriui bei ieškinyje nurodo, kad yra sumokėjusi už žemės sklypą visą jo kainą (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 5–9).

4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija valstybinės žemės nuomos mokesčius administruoja nuo 2003 metų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“, kuriais valstybinės žemės nuomos mokestį pavesta administruoti savivaldybėms. Savivaldybės administracijai turint duomenų, kad pagal 1992 m. kovo 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį Nr. 30l p. V. B. buvo išskirtas žemės sklypas Nr. 40, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2003 m. spalio 1 d. Nr. 01A-41-87 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ (šiuo metu redakcija netekusi galios) 8 punktu (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 159–161).

5. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą. Nurodo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vertinimu, ieškovei suteiktas žemės sklypas laikytinas nauju valstybinės žemės sklypu, kadangi buvo suteiktas 1992 m. kovo 10 d., t. y. po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo. Taip pat nurodo, jog valstybinės žemės pirkimo – pardavimo procesas buvo pakankamai formalizuotas (sprendimų priėmimas ir kiti procedūriniai veiksmai), todėl ieškovė turėtų prie bylos medžiagos tūrėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius administracinių procedūrų ar veiksmų atlikimą (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 163–166).

6. Trečiasis asmuo L. K., kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdyje ieškovė ir ieškovės atstovė advokatė Nerija Žeknienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, nurodė jog atsisako reikalavimo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį prašė tenkinti. Papildomai nurodė, jog ieškovė 1991 m. rugsėjį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išskirti sklypą gyvenamojo namo statybai. 1992 m. kovo mėnesį ieškovė buvo informuota, jog yra priimtas ir patvirtintas potvarkis ir ieškovė yra įtraukta į sąrašą. Taip pat ieškovė nurodė, jog su Vaidotų seniūnija iki 1997 metų kontaktavo paštu, Vaidotų seniūnija siųsdavo ieškovei pranešimus apie reikiamus sumokėti mokesčius. Ieškovė visus atsiskaitymus su Vaidotų seniūnija atlikdavo nuvykusi į seniūniją. Ieškovei nebuvo nurodyta, kokiu būdu ji gali įgyti žemės sklypą, ji nežinojo, jog gali privatizuoti ginčijamą žemės sklypą.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Jadvyga Lukševičė nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašo ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškovė nepateikė nei potvarkio nei įkainojimo akto, šie dokumentai atsakovės nuomone yra svarbiausi. Šių dokumentų pagrindų ieškovei galėtų būti pripažinta teisė į žemės sklypą.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir L. K. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, apie posėdį informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 str. 1 d. ir 175¹ str. 1 d.) Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, L. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasties, todėl byla išnagrinėta tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą, skirtą jai Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 301 p, kurio projektinis Nr. 40, ne konkurso tvarka pripažinimo.

11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 301 p pagal 7 (septintą) priedelį ieškovei buvo suteiktas žemės sklypas (toliau – ir ginčo žemės sklypas) individualių namų statybai Vaidotų apyl., Pagirių gyv. statybos kvartale, kurio projektinis Nr. 40 (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 11–12; 2 t., b. l. 23–27). Iš byloje pateikto Vilniaus rajono projektavimo biuras prie architektūros skyriaus 1992 m. gegužės 28 d. sudarytos sklypo schemos matyti, jog ieškovei buvo išskirtas 0,15 ha dydžio žemės sklypas, nurodant sklypo Nr. 40 (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 51). Į bylą pateiktas ieškovei skirtas 1992 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pranešimas, kuriame nurodoma, jog pagal įkainojimo aktą ieškovės perkamo ginčo žemės sklypo pardavimo kaina sudaro: 300,00 rublių – valstybinis mokestis; 4 080,00 rublių – sklypo kaina; 354,00 rublių už paslaugas (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 28). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovės ir Vilniaus rajono savivaldybės buvo sudaryta ieškovei suteikto 0,15 ha ploto žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 18–19), patvirtinta notarine tvarka, kurios pagrindu (2.1 papunktis) ieškovė įsipareigojo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti per penkis metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Minėtos sutarties 3 punkte numatyta, kad sutartis, patvirtinus ją notarine tvarka, įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai. Nustatyta, kad 1997 m. balandžio 28 d. Vaidotų apylinkes agrarinės reformos tarnybos vadovas A. Buja patvirtino ieškovei išskirto žemės sklypo Nr. 40 namų valdos Žemės sklypo ribų planą, kuriame atvaizduota ieškovei skirto žemės sklypo vieta individualių namų statybai skirtų sklypų masyve, taip pat patikslintas žemės sklypo dydis, nurodant, kad ieškovei skirto žemės sklypo Nr. 40 plotas sudaro 0,1513 ha (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 110–111). Ieškovė taip pat į bylą pateikė apmokėjimo kvitą už minėtus geodezinius matavimus (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 14). Į bylą pateikti kvitai, iš kurių turinio matyti, jog ieškovė yra sumokėjusi minėtame mokėjimo pranešime nurodytas sumas už sklypą (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 29; 2 t., b. l. 23). Į bylą pateiktos deklaracijos, pranešimai, kvitai ir mokėjimo nurodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2017 m. ieškovė kiekvienais metais mokėjo mokesčius už ginčo sklypo nuomą (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 15–27).

12. Byloje taip pat pateiktas UAB „Geovisata“ 2012 m. rugpjūčio 18 d. ginčo žemės sklypo planas su koordinatėmis bei 2012 m. spalio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (el. bylos apyrašo 1 t., 54–55; 2 t., b. l. 112–113). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A30-3777 leido pradėti rengti apie 1512 kv. m ploto ginčo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 68–70).

13. Nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 49SD-7600-(14.49.136 E.) buvo atmestas ieškovės prašymas išnuomoti jai ginčo žemės sklypą, kadangi nurodytu adresu nėra suformuoto bei registruoto žemės sklypo (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 11–14, 27).

14. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ginčo žemės sklypas yra formuojamas tikslu skirti jį nuosavybės teisių atkūrimui pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Iš atsakovės rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemės sklypą numatytas M. V., kurio turto paveldėtoja yra L. K., kuri į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Byloje pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialisto 2023 m. sausio 9 d. parengtas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodoma, kad: „tarp Laukymės g. 4 ir Laukymės g. 8, Vilniuje, yra valstybinės žemės plotas. Pietinėje žemės ploto dalyje auga medžiai, šiaurinėje dalyje auga medžių ir krūmų želdiniai. Tarp medžių pietinėje dalyje ir želdinių šiaurinėje dalyje matoma daugiametė sumedėjusi žolė. Iš pažiūros žemės plotas nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla jame nevykdoma“. Prie minėto akto taip pat yra pridėtos fotonuotraukos (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 95–102).

15. Pažymėtina, jog byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei skirtas ginčo žemės sklypas nėra suformuotas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji ginčo žemės sklypu faktiškai nesinaudoja nuo 2000 m. Tą patvirtina ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialisto 2023 m. sausio 9 d. parengtas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas). Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018, 15 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ne konkurso tvarka kildina iš teisinio reguliavimo, galiojančio Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 10 d. potvarkio Nr. 301 p priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, ginčo dalykui taikytinas tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas.

18. Žemės reformos įstatymo (priimtas 1991 m liepos 25 d., Nr. I-1607) 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 10 d. potvarkio Nr. 301 p priėmimo metu valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas), kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Nutarimo 4 punktas nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami: 4.1. nekonkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuotą priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainų indekso Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka: 4.1.1. privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius; 4.1.2. piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama; 4.1.3. individualiems gyvenamiesiems namams statyti (paprastai vietos savivaldybės lėšomis įrengtose teritorijose), bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius. Taisyklių 1 punktas nustatė, kad šios taisyklės nustato tvarką, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausantys naudojami ir nenaudojami (nauji) žemės sklypai miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse (toliau vadinama – miestuose) suteikiami neatlygintinai, parduodami privatinės nuosavybės teise ar nuomojami, neįgyjant nuosavybės teisės į žemės sklypą, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šiame nutarime numatytais atvejais turi teisę pirkti (nuomoti) žemės sklypus nekonkurso tvarka. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimą (nuomą) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos. Taisyklių 2 ir punktai numatė, jog: naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie iki šių taisyklių patvirtinimo dienos nustatytąja tvarka buvo suteikti naudoti (individualiems gyvenamiesiems namams statyti, komercinei-ūkinei bei nekomercinei veiklai), taip pat sklypai, kartu su juose esančiais pastatais, statiniais ir kitais objektais įsigyti naudoti po šių taisyklių patvirtinimo dienos, jeigu pagal patvirtintus miestų išplanavimo projektus jie nebuvo numatyti patuštinti naujai statybai ar kitai, su statyba nesusijusiai veiklai; Naujais laikomi neužstatyti (arba užstatyti numatomais griauti pastatais ir statiniais) valstybinės žemės sklypai, kuriuose pagal miestų išplanavimo projektus numatoma individualių gyvenamųjų namų, komercinių-ūkinių ar nekomercinių objektų statyba arba kita, su statyba nesusijusi veikla. Nustatytąja tvarka parduoti (išnuomoti) nauji žemės sklypai tampa naudojamais sklypais.

19. Įvertinus šio sprendimo 18 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad ieškovei skirtas ginčo žemės sklypas buvo laikomas nauju valstybinės žemės sklypu, kadangi buvo suteiktas po Nutarimo įsigaliojimo.

20. Taisyklių 13–16 punktai nustatė naujų žemės sklypų įsigijimo privatinėn nuosavybėn tvarką, pagal kurią: (13.) asmenys, turintys teisę įsigyti nekonkurso tvarka naujus žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, pateikia miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai prašymus bei šią teisę patvirtinantį dokumentą. (14.) Miesto (rajono) valdyba, atsižvelgdama į gautų prašymų skaičių, kasmet iki sausio 25 dienos nustato, kiek naujų žemės sklypų tais metais bus suteikiama privatinėn nuosavybėn arba išnuomojama nekonkurso tvarka individualiems gyvenamiesiems namams statyti, ir kartu su miesto plano ištraukomis, kuriose nurodomos individualiais gyvenamaisiais namais numatomos užstatyti teritorijos, paskelbia šiuos duomenis miesto (rajono) spaudoje. (15.) Asmenis, kuriems suteikta teisė įsigyti privatinėn nuosavybėn žemės sklypą nekonkurso tvarka, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba supažindina su Taisyklių 15.1–15.4 papunkčiuose nurodyta informacija. (16.) Jeigu asmuo išsirenka jo poreikius tenkinantį žemės sklypą, tolesnius parduodančių žemės sklypus institucijų ir pirkėjo veiksmus reglamentuoja šių taisyklių 8–12 punktai, išskyrus tai, kad žemės nuosavybės aktas išduodamas pirkėjui, kai jis atlieka namo statybos nulinio ciklo darbus. Jeigu per 18 mėnesių nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo dienos pirkėjas šių darbų neatlieka, miesto (rajono) valdybos potvarkiu pirkimo-pardavimo sutartis su juo nutraukiama, žemės sklypas grąžinamas į valstybinės žemės fondą, o pirkėjui grąžinama jo faktiškai už sklypą pinigais įmokėta suma, atskaičius iš jos 5 procentus žemės sklypo kainos į vietos savivaldybės biudžetą. Sklypo pirkėjas miesto (rajono) valdybos sprendimą gali apskųsti teismine tvarka. Ta pati tvarka taikoma, kai naujas žemės sklypas suteikiamas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, tik šiuo atveju per 18 mėnesių neatlikus namo statybos nulinio ciklo darbų, anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas šis sklypas.

21. Taisyklių 8–12 punktai nustatė, kad: (8.) Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta: (8.1.) parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; (8.2.) sklypo kaina; (8.3.) nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte; (8.4.) asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. (9.) Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: (9.1.) siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; (9.2.) įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. (10.) Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Teisė paveldėti žemės sklypą atsiranda nuo pirkimo-pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu. (11.) Teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu <...>.

22. Teismo vertinimu, kaip teisingai savo atsiliepime nurodė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ieškovės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą nekonkurso būdu atsiradimo metu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procesas buvo pakankamai formalizuotas, kadangi turėjo būti parengti keli administraciniai sprendimai ir atlikti procedūriniai veiksmai: valstybinės žemės patikėtinis turėjo supažindinti valstybinės žemės pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise įgaliotinis Vilniaus rajonui turėjo patvirtinti savo potvarkiu, valstybinės žemės pirkėjui turėjo būti siunčiamas mokėjimo pranešimas ir pranešimas apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, valstybinės žemės patikėtinis turėjo įpareigoti atsakingas tarnybas paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą, valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, pirkėjui turėjo būti išduotas žemės nuosavybės aktas.

23. Minėta, jog sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

24. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat šalių (jų atstovų) paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei po Nutarimo priėmimo Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 301 p buvo skirtas naujas valstybinės žemės sklypas. Įvertinus bylos medžiagą, taip pat ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė turėjo būti supažindinta su Taisyklių 15.1–15.4 papunkčiuose nurodyta informacija. Nors ieškovė tiesiogiai nenurodė, jog ji buvo supažindinta su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, taip pat byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė buvo supažindinta su žemės sklypo įkainojimo aktu, ką patvirtino pati ieškovė, taip pat į bylą pateiktas mokėjimo pranešimas, išrašytas žemės sklypo įkainojimo akto pagrindu, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė buvo supažindinta ir su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, tame tarpe ir su prievole per 18 mėnesių nuo jos teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatytus namo statybos nulinio ciklo darbus ir su informacija, kad neįvykdžius šios prievolės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukta.

25. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju byloje, teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi už ginčo žemės sklypą žemės sklypo įkainojimo akte, tačiau byloje nėra pateiktas reikšmingas ieškovės teisei įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis pripažinti įrodymas, patvirtinantis kitos sutarties šalies valią parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, t. y. miesto (rajono) valdybos leidimas įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtintas potvarkiu.

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių taikymo, yra išaiškinęs, kad valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – Valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, susiformavusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytina Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007).

27. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos nenumatė, kad nuosavybės teisės į perkamą valstybinę žemę įgijimas būtų išimtinai siejamas vien su apmokėjimu už šią žemę. Mokėjimas už perkamą valstybinę žemę buvo tik viena iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei įgyti. Nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą.

28. Minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu miesto (rajono) valdyba būtų priėmusi potvarkį dėl leidimo ieškovei pirkti ginčo žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad byloje nėra įrodyta kitos šalies – valstybės valia parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju miesto (rajono) valdybos potvarkio nebuvimas leidžia spręsti nesant išreikštos kitos sandorio šalies (valstybės) valios dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Aplinkybė, jog ieškovė yra sumokėjusi žemės sklypo įkainojimo akte nurodytą už žemės sklypą mokėtiną kainą, nesant išreikštai valstybės valiai parduoti ieškovei žemės sklypą, t. y. esant tik pareiškėjos išreikštai valiai pirkti žemės sklypą, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti ieškovės teisę užbaigti pradėtas valstybinės žemės įsigijimo privatinėn nuosavybėn procedūras pagal minėtas Taisykles. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė sumokėdama pinigus už ginčo žemės sklypą, nesant abiejų šalių suderintos valios, t. y. nesulaukusi miesto (rajono) valdybos sutikimo dėl tokio sandorio sudarymo, iš esmės veikė savo rizika.

29. Paminėtina ir tai, jog ieškovė, siekdama įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą ir sumokėjusi jo kainą, faktiškai iki kreipimosi į teismą, t. y. beveik 30 metų, nereikalavo, kad būtų sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Kita vertus, į bylą pateikta tarp Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir ieškovės 1997 m. liepos 11 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P41/97-3554, patvirtinta notariškai, kurios pagrindu ieškovė iš valstybės įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 31–36) patvirtina, kad dar 1997 m. ieškovė turėjo suprasti, jos tam, kad įgytų nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą nebuvo pakankama tik sumokėti žemės sklypo kainą, tačiau jokių įrodymų, jog ieškovė tuo metu būtų siekusi pabaigti ginčo žemės sklypo privatizavimo procedūras į bylą nepateikta.

30. Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių 16 punktą, net jeigu tuo metu ir būtų priimtas miesto (rajono) valdybos potvarkis dėl leidimo ieškovei įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip pat būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir patvirtinta notariškai, ieškovei per 18 mėnesių nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo neatlikus pagal projektą namo statybos nulinio ciklo darbus, miesto (rajono) valdybos potvarkiu pirkimo-pardavimo sutartis su ja turėtų būti nutraukta. Byloje nustatyta ir ieškovė to neginčijo, jog ji taip ir nebuvo pradėjusi individualaus namo statybos darbų ginčo žemės sklype, t. y. neįvykdė Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytos sutarties sąlygos.

31. Apibendrinęs sprendime išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad valstybinės žemės pirkimo procedūros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti imperatyvus reikalavimai valstybinės žemės sklypo pirkimui-pardavimui nebuvo įvykdyti.

32. Konstatavus, kad šiuo atveju nebuvo kitos sandorio šalies (valstybės) valios dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. valstybinės žemės pirkimo procedūros nebuvo pabaigtos, o šiuo metu valstybinės žemės įsigijimo privatinės nuosavybės teise taisykles nustato kiti teisės aktai, be to, šiuo metu skiriasi ir valstybinės žemės įsigijimo privatinės nuosavybės teise sąlygos, teismas sprendžia, kad ieškovė prarado galimybes savo teises ginti šioje byloje jos pasirinktu būdu, t. y. taikant ginčui aktualiu laikotarpiu galiojantį teisinį reguliavimą, tačiau ieškovė turi teisę siekti įsigyti ginčo žemės sklypą pagal šiuo metu esančias sąlygas.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti ieškovei teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, skirtą jai 1992 m. kovo 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 301 p, kurio projektinis Nr. 40, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir antrasis ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1367-(14.49.2 E.) dalis, kuriomis suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui toje pačioje vietoje, kur buvo 1992 m. kovo 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 301p, projektinis Nr. 40, skirtas ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovė nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

37. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski