Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-193/2010

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

2010 m. lapkričio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G. nuteistas už tai, kad jis kartu su J. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2010 m. liepos 28 d. apie 17³⁰ val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, per langą įsibrovė į patalpą – I. M. individualiai įmonei priklausančią parduotuvę, iš kurios slaptai pagrobė pinigus – 660 Lt bei kasos aparatą „EURO 2000 T Alpha“ 1450 Lt vertės, tuo padarydami individualiai I. M. įmonei 2110 Lt turtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. atsikirtimu į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą prašo pastarojo skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendį. Mano, kad teismas šiuo teismo nuosprendžiu teisingai išsprendė jos pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde minimos bausmės, paliktina spręsti teismui.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skunde nesutinka su tuo, kad pirmos instancijos teismas : 1) neteisingai nustatė jo su bendrininku pagrobtų pinigų kiekį, dėl to neteisingai išsprendė civilinį ieškinį; 2) nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; 3) nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to paskyrė jam neteisingą bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą teismo nuosprendį šiais pagrindais, o kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundu, išsamiau neanalizuoja.

Dėl pagrobtų pinigų sumos ir civilinio ieškinio

Apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad A. G. ir J. V. pagrobė 660 litų ir 1450 litų vertės kasos aparatą, padarydami I. M. individualiai įmonei 2110 litų turtinę žalą. Liudytoja ir civilinė ieškovė I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai parodė, kad vagystės metu iš parduotuvės buvo pagrobti 660 litų. J. V. ir A. G. parodymai šioje dalyje buvo nevienodi ir prieštaringi, jų nurodoma pagrobtų pinigų suma ikiteisminiame tyrime ir teisme skyrėsi nuo 280 litų iki 175 litų (apeliaciniame skunde). Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistieji po pinigų vagystės kasos aparatą įmetė į vandenį, tuo sunaikino įrodymą – kasos aparato juostą. Esant nuosekliems ir vienodiems I. M. parodymams ir skirtingiems nuteistųjų parodymams apie pagrobtų pinigų sumą, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi I. M. parodymais dėl pagrobtų pinigų sumos, nes jie pagrįstų abejonių nekelia. Kadangi pagrobtų pinigų suma skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta teisingai, pagrindo šioje dalyje keisti nuosprendį ir tuo pačiu mažinti civilinį ieškinį, nėra.

Dėl BK 59 staipsnio. 1 dalies 2 pubkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t.y. kai jis apie tai praneša savo noru , o ne verčiamas objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, surinktų dokumentų, nusikalstamos veikos pėdsakų ir pan.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 20010-07-29 sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju (b.l. 94, 99-100) A. G. kaltu padaręs vagystę neprisipažino, nurodė buvęs namuose. 2010-07-30 A. G. kaip asmenį, dalyvavusį vagystėje atpažino liudytojas V. M. (b.l. 30-31). Tik po šio atpažinimo A. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką (b.l. 101-103). Šios aplinkybės rodo, kad A. G. prisipažino kaltu ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nekonstatavo A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir bausmės

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. BK 60 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę sunkinančias aplinkybes, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš tiesų, bylos duomenimis nustatyta ta aplinkybė, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis A. G.. buvo gėręs alaus. Tai patvirtina paties apelianto, nuteistojo J. V. parodymai. Tačiau apeliantas pirmos instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad alų gėrė maždaug 5 valandos prieš vagystę. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik alkoholio vartojimo faktą bei jo sukeltą apsvaigimą, bet ir tokios būsenos įtaką nusikalstamai veikai. Pastaroji aplinkybė nėra nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, pripažindamas šią A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apsiribojo tik apelianto apsvaigimo fakto konstatavimu, visiškai nemotyvuodamas, kaip apsvaigimas paskatino A. G. nusikalsti. Apylinkės teisme nuteistasis neigė, kad buvo girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokio teiginio bylos duomenys nepaneigia. Kitas nuteistasis teismo posėdyje tvirtino, jog jam atrodė, kad A. G. buvo truputį išgėręs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog būtent prieš kurį laiką išgertas alaus kiekis įtakojo neteisėtą A. G. elgesį. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas, kad visi byloje kilę neaiškumai vertinami kaltininko naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė-kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui- pašalinama iš nuosprendžio.

Biržų rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. G. už svetimo turto vagystę įsibraunant į patalpą, atsižvelgė į bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę-bendrininkų grupę. Iš nuosprendžio matyti, jog priešingai, negu teigiama apeliaciniame skundą, skirdamas bausmė teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. administracine tvarka nebaustas, registruotas darbo biržoje. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. buvo teistas keturis kartus yra nepagrįsta ir paneigiama byloje esančiais duomenimis. Iš byloje esančių nuosprendžių nuorašų (b.l.122-126,127-131,132-137) matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. G. buvo priimti keturi nuosprendžiai, tačiau visuose šiuose nuosprendžiuose paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas apeliantui subendrintos BK 63 str. tvarka, t,y. galutinė bausmė pagal šiuos nuosprendžius A. G. paskirta kaip už įvykdytas kelias nusikalstamas veika, o ne dėl to, kad neatlikus bausmės buvo padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64). Esant BK 63 str. tvarka subendrintiems nuosprendžiams laikoma, kad asmuo pagal visus šiuos nuosprendžius yra nuteistas vieną kartą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. G. buvo teistas vieną kartą ir šioje dalyje teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad nepagrįstas sunkinančios aplinkybės -veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio- nustatymas bei nepagrįstai konstatuoti keturi ankstesni A. G. teistumai buvo vienas reikšmingesnių bausmės dydžio, artimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, parinkimo A. G. kriterijų, todėl, panaikinus nuosprendžio dalį dėl vienos iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo bei konstatavus, kad A. G. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas antrą kartą, švelnintina apeliantui pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė. Kadangi A. G. teisiamas antrą kartą, jis, sutinkamai su BK 27 str. 1 dalies nuostatomis, yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 56 str. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti taikoma kitokia, negu BK 56 str. nurodyta bausmė, nėra. Todėl nėra pagrindo skirti apeliaciniame skunde nurodomą švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Bausmė apeliantui švelnintina sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽ I A:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. G. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.