Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3294-947/2019 pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš atsakovo vaikų A. P. ir K. P. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės; patvirtinti ieškovo siūlomą dalyvavimo vaikus auklėjant ir bendravimo su ieškovu tvarką; padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 5 000 Eur, perduoti atsakovei 50 procentų įstatinio kapitalo (5000 rublių) Rusijos Federacijoje, Smolenske registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Kasatki“; perduoti atsakovei 100 procentų paprastųjų 100 Lt nominalios vertės UAB „Vailoka“ akcijų; atsakovei po santuokos nutraukimo liksiančios pavardės klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal atsakovės pageidavimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2002 m. rugpjūčio 23 d. Šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai iširusi. Ieškovas gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje. Kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia netinkamu abiejų sutuoktinių pareigų vykdymu: neatsakingu požiūriu į šeimą, pasikeitusiu požiūriu į daugelį anksčiau siejusių dalykų, nepagarba vienas kitam, nenoru stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamu nusistatymu vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimu, nuolatiniais konfliktais. Šalims santuokoje gimė vaikai A. P. ir K. P.. Kadangi vaikų ryšys su motina yra stipresnis, jie ir dabar gyvena su atsakove, ieškovas neprieštaraus, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Ieškovas sutinka skirti sūnų poreikiams kas mėnesį mokamas periodines 200 Eur dydžio išmokas kiekvienam vaikui, kol jie sulauks pilnametystės.

3. Atsakovė teismo prašė netenkinti ieškinio dalies dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; netenkinti ieškinio dalies dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo; netenkinti ieškinio dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; netenkinti ieškinio dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; priteisti ieškovui 50 procentų įstatinio kapitalo (5000 rublių) Rusijos Federacijoje, Smolenske registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Kasatki“; priteisti ieškovui 100 procentų paprastųjų 100 Lt nominalios vertės (t.y. 2896,20 Eur) UAB „Vailoka“ akcijų; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti B. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė ieškovui 100 Eur dydžio baudą, šios baudos 50 procentų (50 Eur) skyrė atsakovei. Atsakovei iš ieškovo priteisė 3921 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, 78 Eur už dokumentų vertimus.

5. Teismas 2019 m. sausio 23 d. priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovui 7 dienų terminą ištaisyti ieškinio trūkumą, nurodytą nutarties motyvuojamojoje dalyje; pakartotinai informavo ieškovą, kad jis nėra atleistas nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamus rašytinius įrodymus pagal 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį. Ieškovas 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. vasario 28 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus, ieškovo teigimu, patvirtinančius jo turtinę padėtį Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje, tačiau dokumentai teismui buvo pateikti ne valstybine kalba. Ieškovas 2019 m. kovo 4 d. vykusiame teismo posėdyje pripažino, kad teismas jam jau buvo išaiškinęs pareigą teikti teismui rašytinius įrodymus, išverstus į valstybinę kalbą, tačiau ieškovas šios pareigos nevykdė, motyvuodamas savo sunkia turtine padėtimi, ir pateikė žodinį prašymą teismo lėšomis išversti dokumentus, kadangi teismo iniciatyva buvo išversti atsakovės pateikti keli rašytiniai įrodymai. Teismas 2019 m. kovo 4 d. pakartotinai šalims išaiškino, kad teismas priėmė sprendimą iš rusų kalbos išversti atsakovės pateiktus laiškus ne dėl tos priežasties, kad pati atsakovė nevykdė procesinių pareigų, bet dėl to, kad iš pateiktų ištraukų teismas nustatė, jog laiškuose gali būti duomenys apie šalių nepilnamečius vaikus. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, ieškovas 2019 m. kovo 6 d. pateikė teismui jo turtinę padėtį (pažymos apie turtą, darbo užmokestį ir t. t.) užsienio valstybėse patvirtinančius dokumentus ir jų vertimą į valstybinę kalbą, tačiau iš šių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad vertimų biuro UAB „Elitterus“ daryti vertimai yra išardyti rankiniu būdu, t. y. teismui pateikti dokumentai nėra susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti antspaudu tokiu būdu, kokį nurodė vertimų paslaugas teikusi bendrovė. Teismas padarė išvadą, kad dokumentų vertimų autentiškumas nėra tinkamai patvirtintas, pažymėjo, kad iki šiol nėra pateikti ieškovo banko sąskaitų, esančių Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje, duomenys. Ieškovas tik 2019 m. vasario 25 d. pateiktame prašyme nurodė, kad šių duomenų negali gauti pats, todėl prašė teismo šiuos įrodymus išreikalauti, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas negali pats gauti tokių duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas iki šiol nepateikė teismui 2019 m. sausio 11 d. pateikto dokumento (reg. Nr. DOK-4438) priedo (banko pažymos) vertimo į valstybinę kalbą, nors prašyme nurodyta, kad tai yra informacija apie ieškovo sąskaitas bankuose. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįvykdė pareigos pateikti išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį, bendrą sutuoktinių turtą, dėl šios priežasties teismas negali vykdyti pareigos byloje nustatyti dalintino turto balansą, o atsakovei atitinkamai yra užkertamas kelias atsikirsti į ieškinio reikalavimus ir pasinaudoti jai suteikta teise šioje byloje reikšti priešieškinį. Nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys paliktas nenagrinėtas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad ieškovas ir po 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties priėmimo, kuomet ieškovui buvo paskirta bauda, tinkamai nevykdė pareigos ne tik nurodyti duomenis apie turimą turtą užsienyje, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; žinodamas apie pareigą teismui teikti dokumentus, išverstus į valstybinę kalbą, sąmoningai šios pareigos nevykdė, teikė neteisėtus reikalavimus šią pareigą perimti bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl tenkino atsakovės atstovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paskyrė ieškovui 100 eurų dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei, kuri dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turi naudotis advokato mokama teisine pagalba, rengiant pakartotinius procesinius dokumentus (prašymus) dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovės procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir visos be išimties yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, ataskaita apie advokato suteiktas paslaugas (jų pobūdį, trukmę ir t. t.), todėl priteistos iš ieškovo, kurio iniciatyva ir buvo iškelta ši civilinė byla.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir išnagrinėti ieškinį iš esmės; priimti į bylą jo 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. vasario 28 d. pateiktus rašytinius įrodymus ir 2019 m. kovo 6 d. pateiktus jų vertimus apie ieškovo turtinę padėtį Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje; atšaukti reikalavimą pateikti visų bankų Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, kuriose yra ar buvo sąskaitos ieškovo vardu, išrašus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovas nedelsiant po 2019 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio, kuomet teismas išaiškino, kad jis turi pareigą versti pateikiamus dokumentus į valstybinę kalbą, tą pačią dieną skubos tvarka pateikė šiuos dokumentus versti vertimų biurui „Elitterus“. Kadangi jis dėl to, kad, kol nesibaigusi iškelta baudžiamoji byla Baltarusijos Respublikoje, privalo didžiąją dalį laiko, t.y. darbo dienomis, būti Baltarusijos Respublikoje, turėjo išvykti iš Lietuvos ir negalėjo sulaukti vertimų pabaigos, su vertimų biuru susitarė, kad jie pateiks išverstus dokumentus į teismo raštinę, kas ir buvo padaryta 2019 m. kovo 6 d. Kadangi šiuos dokumentus teismo raštinei pateikė pats vertimų biuras, todėl konstatuotina, jog teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartyje padaryta išvada apie jų autentiškumą yra formali ir neatspindi tikrosios padėties.

6.2. Dėl 2019 m. sausio 11 d. dokumento, registracijos Nr. 4438, priedo (banko pažymos) būtinybės versti ir/ar šio įrodymo priėmimo į bylą teismas pasisakė tik 2019 m. kovo 8 d. nutartimi. Apie šio dokumento būtinybę išversti prieš tai vykusių teismo posėdžių metu teismas nepasisakė, lygiai kaip nepasisakė apie šio įrodymo atmetimą ar priėmimą.

6.3. 2019 m. kovo 4 d. vykusio posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad negali naudotis advokatų ar kitų teisininkų mokomomis paslaugomis, todėl teismas nutartyje padarė klaidingą išvadą, kad „nemokamai naudojosi advokatų paslaugomis užsienio valstybėje, todėl, teismo vertinimu, ieškovas nemotyvuotai siekia išvengti jam pačiam tenkančios įrodinėjimo pareigos“. Atvirkščiai, suprasdamas, kad atsakovo paprašytų įrodymų išreikalavimas iš užsienio valstybių gali užtrukti daugiau nei pusę metų, jis asmeniškai vyko į visas institucijas, esančias Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, ir surinko visas pažymas, kurias tik buvo galima gauti jam asmeniškai kaip užsienio šalies piliečiui. Ir tik susidūręs su faktu, jog kai kurios informacijos jis negali gauti, kreipėsi į teismą dėl šios informacijos surinkimo teismo iniciatyva ir teismo turimomis priemonėmis.

6.4. Ne kartą posėdžių metu ieškovas pareiškė, kad neturi sąskaitų užsienio bankuose, apie visas jo gautas pajamas iš juridinių asmenų, esančių užsienio valstybėse, jis pateikė pažymas iš tas pajamas išmokėjusių juridinių asmenų, pateikė pažymas apie tai, jog neturi ir neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, todėl atsakovės reikalavimas gauti išrašus iš visų bankų bent keliose užsienio valstybėse yra perteklinis; įsitikinus, kad tokias pažymas gauti sudėtinga, laikytinas laiko vilkinimu.

2. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Ieškovas pateiktame atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas.

7.2. Ieškovas tyčia nevykdė teismo 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. lapkričio 6 d. įpareigojimų visa apimtimi, nepateikdamas turimų objektyvių duomenų apie savo dalyvavimą ir veiklą užsienyje registruotuose juridiniuose asmenyse, tyčia melavo teismui, nurodydamas, kad jis nevykdo veiklos užsienyje registruotuose juridiniuose asmenyse, neturi užsienyje registruotuose juridiniuose asmenyse akcijų (dalių) bei negauna iš jų pajamų ar darbo užmokesčio.

7.3. Bylą nagrinėjantis teismas tinkamai vadovavosi CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu ir sudarė visas procesines galimybes ieškovui pateikti teismui visus privalomus duomenis teisingam bylos išsprendimui, tačiau ieškovas dėl subjektyvaus piktnaudžiavimo teise nevykdė teismo įpareigojimų, vilkino procesą ir buvo nubaustas už piktnaudžiavimą procesu.

7.4. Ieškovas atskirajame skundė pripažįsta, kad nėra įvykdęs teismo įpareigojimų dėl įrodymų pateikimo visas apimtimi ir teisiškai nepagrįstai, pakartotinai vertina teismo nurodytų įrodymų pateikimo nebūtinumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu nepašalinus jam nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Prie atskirojo skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą su vertimų biuru UAB „Elitterus“. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą, kadangi jis pateiktas 2019 m. kovo 6 d., t. y., po to, kai pirmosios instancijos teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį. Apeliacine tvarka vertinant nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto byla nesprendžiama iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti priimami į ją teikiami dokumentai.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatos numato, kad teismas palieka ieškinį (priešieškinį) nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio (priešieškinio) palikimas nenagrinėtu – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma tuo atveju, kai nustatomas asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį (priešieškinį) palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad asmuo yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad asmuo nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. liepos 13 d. gautas ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Šiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad, be santuokoje įgytų transporto priemonių, šalys neturi kito dalintino turto, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę būtų įgiję iki bylos iškėlimo. Atsakovė atsiliepime nurodė faktines aplinkybes, kad ieškovas dalyvavo užsienio juridinių asmenų veikloje ne tik kaip vadovas, bet ir kaip juridinių asmenų dalyvis (akcininkas), todėl turi teismui atskleisti šias faktines aplinkybes ir tuo aspektu atitinkamai tikslinti ieškinio reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą per 21 dieną pateikti rašytinius įrodymus apie užsienyje (tame tarpe Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje) turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, ūkinę veiklą užsienio juridiniuose asmenyse, kurių dalyvis yra ieškovas, banko sąskaitų, esančių Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje, išrašus už 3 metų laikotarpį. Ieškovas 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje nurodė, kad neįtraukė į dalintiną turtą dviejų bendrovių akcijų, manydamas, jog jos bevertės, todėl nėra dalintinos. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas iki šiol nėra įvykdęs teismo nustatytų įpareigojimų, 2018 m. lapkričio 6 d. protokoline nutartimi ieškovui pakartotinai nustatė 10 dienų terminą tikslinti ieškinį, įtraukiant į dalintiną turtą įmonių akcijas, nurodant jų vertes. Atsakovė informavo, kad, gavusi išsamius duomenis iš ieškovo, teiks priešieškinį. Ieškovas teismui 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė pareiškimą, kad į dalintiną turtą neįtrauks turimų akcijų. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui 14 dienų terminą tinkamai įvykdyti neįvykdytus 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. įpareigojimus dėl rašytinių įrodymų pateikimo: pateikti rašytinius įrodymus apie užsienyje (tame tarpe Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje) turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, ūkinę veiklą užsienio juridiniuose asmenyse, kurių dalyvis yra ieškovas; banko sąskaitų, esančių Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje, išrašus už 3 metų laikotarpį. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ištaisyti ieškinio trūkumą, nurodytą nutarties motyvuojamojoje dalyje. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad ieškovas iki šiol nėra įvykdęs 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. lapkričio 6 d. teismo žodinių nutarčių dėl rašytinių įrodymų pateikimo (nėra duomenų apie turtą, gautas pajamas, banko sąskaitų išrašus). Teismas posėdžių metu išaiškino ieškovui ir ieškovo atstovui pareigą ne tik nurodyti duomenis apie turimą turtą užsienyje, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ieškovui nurodžius, kad jis neturi užsienyje registruoto turto ar piniginių lėšų, ieškovas privalo atitinkamai šias aplinkybes pagrįsti rašytiniais įrodymais, pvz. valstybės registrų duomenimis, užsienyje veikiančio centrinio banko pažymomis ir pan.). Ieškovui neturint galimybės tokių duomenų pateikti, ieškovas turi teisę teismo prašyti išreikalauti atitinkamus dokumentus iš Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos dvišalių sutarčių pagrindu. Teismas taip pat išaiškino, kad ieškovui neištaisius ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Tokiu būdu byla bus baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstys atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šia nutartimi ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 500 Eur dydžio bauda, šios baudos 50 procentų (250 Eur) skiriant atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartyje išsamiai nurodė, kaip pašalinti ieškinio trūkumus, kurie yra kliūtis pasirengti bylą nagrinėti teisme, išaiškino priežastis bei įvardino procesinės teisės normas, kurių pagrindu prašoma pašalinti šiuos trūkumus. Ieškovas 2019 m. sausio 30 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams šalinti, teismas rezoliucija prašymą patenkino iš dalies ir nustatė ieškovui terminą iki 2019 m. vasario 22 d. ieškinio trūkumams ištaisyti. Ieškovas 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. vasario 28 d. pateikė rašytinius įrodymus, ieškovo teigimu, patvirtinančius jo turtinę padėtį Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje, tačiau dokumentai buvo pateikti ne valstybine kalba. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, ieškovas 2019 m. kovo 6 d. pateikė teismui jo turtinę padėtį (pažymos apie turtą, darbo užmokestį) užsienio valstybėse patvirtinančius dokumentus ir jų vertimą į valstybinę kalbą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad nebuvo pašalinti nutartimi nustatyti trūkumai. Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019). Daugelis kitų civilinio proceso normų skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad, nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas, kuris nuo pat teisminio proceso pradžios naudojosi profesionalia teisine pagalba, nevykdė teismo 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 23 d. įpareigojimų, neteikė teismo prašytų duomenų bei įrodymų dėl byloje dalintino turto balanso, užkirsdamas atsakovei atsikirsti į ieškinio reikalavimus ir pasinaudoti jai suteikta teise šioje byloje reikšti priešieškinį, toks ieškovo procesinis elgesys pagrįstai vertintinas kaip nesąžiningas veikti tokiu būdu, kad ieškovo iškelta byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

9. Atmestinas apelianto argumentas, kad dėl 2019 m. sausio 11 d. dokumento, registracijos Nr. 4438, priedo (banko pažymos) būtinybės versti ir/ar šio įrodymo priėmimo teismas pasisakė tik 2019 m. kovo 8 d. nutartimi, kadangi 2019 m. sausio 23 d. teismo posėdyje teismas išaiškino ieškovo pareigą teikiant teismui įrodymus, kartu pateikti ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Apeliantas neneigia, kad jam buvo žinoma, jog visi teismui teikiami dokumentai turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą. Be to, ieškovas nuo ginčo inicijavimo iki 2019 m. sausio 14 d. naudojosi profesionalaus advokato teisine pagalba (1 t., 18, 3 t., b. l. 159), kuris taip pat turėjo išaiškinti tokią ieškovo pareigą. 2019 m. sausio 23 d. teismo posėdyje teismas išaiškino ieškovui jo teisę į valstybės mokamą advokatą.

10. Atmestinas apelianto argumentas apie netinkamai įvertintus vertimų biuro „Elitterus“ pateiktus dokumentus. Pažymėtina, kad pareigą vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ar šalinti nutartimi nustatytus trūkumus turi proceso šalys, o ne asmenys, su kuriais ieškovas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis. Šie įrodymai buvo pateikti pavėluotai, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, t.y. 2019 m. kovo 6 d. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktų dokumentų vertimai yra išardyti rankiniu būdu, t.y. teismui pateikti dokumentai nėra susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti antspaudu tokiu būdu, kurį nurodė vertimų paslaugas teikusi bendrovė, todėl padarė išvadą, kad dokumentų vertimų autentiškumas nėra tinkamai patvirtintas.

11. Nors apeliantas nurodo, kad atsakovės reikalavimas gauti išrašus iš visų bankų bent keliose užsienio valstybėse yra perteklinis, tokias pažymas gauti sudėtinga, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti tokių duomenų.

12. Atmestinas apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje neva padarytos klaidingos išvados, kad ieškovas „nemokamai naudojosi advokatų paslaugomis užsienio valstybėje, todėl, teismo vertinimu, ieškovas nemotyvuotai siekia išvengti jam pačiam tenkančios įrodinėjimo pareigos“. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatė šias pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes: ieškovas teigė „papildomai konsultavausi su Baltarusijos advokatais“ (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 18:53 iki 18:57).

13. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti nutartį dėl baudos skyrimo. Nors skundžiamoje nutartyje nebuvo apeliantui išaiškinta, jog nutarties dalis dėl baudos skyrimo nėra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau šioje nutartyje teismas išaiškino ieškovui, kad asmuo, kuriam skirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Ieškovas neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui dėl skundžiama nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, ši apeliacinio proceso dalis nutraukiama (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

14. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų už dokumentų vertimus. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 3921 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 78 Eur už vertimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais (jiems prieštaraujančių argumentų atskirajame skunde nenurodo ir apeliantas), kad atsakovės procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir visos be išimties pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, ataskaita apie advokato suteiktas paslaugas (jų pobūdį, trukmę ir t.t.), todėl pagrįstai priteistos iš ieškovo, kurio iniciatyva buvo iškelta civilinė byla.

15. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl atsirojo skundo argumentais skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo panaikinti, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

17. Atsakovė prašo priteisti jos naudai 420 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

18. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo atskirąjį skundą parengimą patyrė 420 Eur išlaidų (4 t., b. l. 56-57). Kadangi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.16 punkte nurodytą dydį (0,4 * 961,7 = 384,68 Eur). Atsižvelgus už apeliacine tvarka vertinto apeliacijos objekto pobūdį, į tai, kad atsakovės atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažintinas iki 200 Eur ir, netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš apelianto priteistina atsakovės naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl šia nutartimi paskirtos baudos.

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.