Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1131-318/2011 Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03592-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.5.1.; 1.1.6.1.; 1.1.6.2.; 1.1.6.6.;

1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 1.2.26.2.1.; 2.1.3.1.;

2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.

2011 m. gruodžio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslą ir atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Iš T. D. priteista: nukentėjusiojo G. P. naudai 600 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinės ligonių kasos naudai 2950,84 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad 2010-10-06 apie 02 val. viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), septintojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje – vartojo necenzūrinius žodžius ir dėl menkavertės dingsties smogė nukentėjusiajam G. P. vieną smūgį į veidą. Tokiu būdu T. D. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio skruostikaulio lūžiu, ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis tvirtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusiojo G. P. parodymai negali būti vertinami kaip pakankamas įrodymas šiai aplinkybei konstatuoti, nes pats nukentėjusysis pažeidinėjo bendrabučio taisykles: neturėdamas leidimo būti jame nakties metu su didele draugų kompanija, t.y. su liudytojais S. K., M. Š., V. N., V. B., šlaistėsi po bendrabutį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje nenustatyta, kad jie tai darė tylomis. Priešingai, iš byloje apklaustų asmenų parodymų seka, kad dėl nukentėjusiojo kompanijos elgesio buvo sunerimusi bendrabučio budėtoja, o tai reiškia, kad būtent nukentėjusiojo ir jo sugėrovų elgesys pažeidė viešąją tvarką. Tuo tarpu apelianto ir jo draugų poelgis buvo iššauktas neteisėtų nukentėjusiojo kompanijos veiksmų, todėl negali būti vertinamas kaip chuliganiškas.

Nuteistasis tvirtina, jog apylinkės teismas jam paskyrė netinkamą bausmę. Jis dėl įvykio prisipažino, gailisi dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos veikos, kurią pastarasis pats išprovokavo. Nurodo, jog yra labai jauno amžiaus (20 metų), studentas, todėl patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir teistumas turės jam ilgalaikes pasekmes. Mano, kad jo atžvilgiu galėjo būti taikytos Lietuvos Respublikos BK 36 str., 37 str., 40 str. nuostatos.

Teismo posėdyje nuteistasis T. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis G. P. prašė nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, ir, remdamasis jais, pagrįstai konstatavo, jog T. D., tyčia suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam G. P. į veidą, nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Tačiau apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą, jog T. D. konflikto su nukentėjusiuoju ir jo draugais metu, vartodamas necenzūrinius žodžius bei suduodamas smūgį nukentėjusiajam, pažeidė viešąją tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog jo veika buvo nukreipta ne prieš viešają tvarką, bet prieš kitas įsatymo saugomas vertybes. Jeigu viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, tai tokie veiksmai ne visuomet sudaro nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtį.

Kaip matyti iš nuteistojo T. D., nukentėjusiojo G. P., liudytojų M. M., S. K., V. N., M. B., D. M., K. K., J. M. parodymų, 2010-10-06 apie 2 val. nakties studentų bendrabutyje tarp nukentėjusiojo G. P., liudytojų V. N., M. B., M. M., S. K. iš vienos pusės ir nuteistojo T. D., liudytojų D. M., K. K., J. M. iš kitos pusės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad buvo įjungta priešgaisrinė signalizacija ir kad nukentėjusysis su draugais nakties metu bendrabučio bendro naudojimo patalpose vartojo alkoholinius gėrimus ir kėlė triukšmą. Bendrabučio 12-o aukšto gyventojai, t.y. T. D., D. M., K. K. ir J. M., pareikalavo, kad kompanija, trukdanti pastarųjų poilsį, pasišalintų iš bendrabučio. Kaip matyti iš minėtų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų visumos, tarp jaunuolių kilusio konflikto metu abi konflikto pusė elgėsi pakankamai agresyviai, vaikinai įžeidinėjo vieni kitus, vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi nuteistasis T. D. sudavė smūgį nukentėjusiajam G. P. į veidą konflikto, kuris kilo būtent dėl nukentėjusiojo ir jo draugų, kurie įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio (nukentėjusiojo G. P. kraujyje rasta net 2,12 promilių eitojo alkoholio), netinkamo elgesio bendrabučio bendro naudojimo patalpose. T. D. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį G. P. nulėmė ne siekis pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bet pyktis, kilęs dėl pirmiau aptarto nukentėjusiojo ir jo draugų elgesio ir dėl to, kad pastarieji nepakluso teisėtam bendrabučio gyventojų reikalavimui nebūti bendrojo naudojimo patalpose ir netrukdyti jų poilsio. Taigi nuteistojo T. D. nusikalstami veiksmai, suduodant smūgį G. P., buvo nukreipti į nukentėjusiojo asmenį, o ne į viešąją tvarką, jo veiksmuose dominavo asmeninės paskatos, siekiant užtikrinti rimtį bendrabutyje nakties metu.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog T. D. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ir tai matė tik šio konflikto dalyviai. Necenzūrinius žodžius konflikto metu vartojo abi konfliktuojančios pusės. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, jog būtent T. D. veiksmai konflikto metu keikiantis ir dėl asmeninių paskatų suduodant smūgį nukentėjusiajam, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jam už šį nusikaltimą paskirta bausmė, naikintina, T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad T. D. konflikto metu buvo kartu su trimis savo draugais, kitoje konfliktuojančioje grupėje buvo tik trys vaikinai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis ar jo draugai grasino nuteistajam, jo draugams panaudoti fizinį smurtą, atliko kokius nors veiksmus, realiai keliančius grėsmę T. D. ar jo draugų gyvybei ar sveikatai. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog įvykio metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. pagrįstai nurodo, kad skirdamas T. D. bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., apylinkės teismas nepakankamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Kaip jau minėta, pats nukentėjusysis įvykio metu elgėsi netinkamai – nakties metu bendrabučio, kuriame pats negyveno, bendro naudojimo patalpose vartojo alkoholį, kėlė triukšmą, įžeidinėjo nuteistąjį ir jo draugus. Toks nukentėjusiojo provokuojantis elgesys neabejotinai turėjo įtakos T. D. inkriminuotos veikos padarymui, todėl lengvina pastarojo atsakomybę (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Apylinkės teismas šios aplinkybės neįvertino. Nepripažinęs Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos nuteistojo T. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keistinas. T. D. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, mažintina iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, paliekant apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ją byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad tyčiniais T. D. veiksmais nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – lūžo kairysis skruostikaulis. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo operuojamas, gydomas ligoninėje, vartojo vaistus, ilgą laiką juto traumos pasekmes, veide liko randas. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl T. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino visų įstatyme įtvirtintų aplinkybių, nes neatsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos atsiradimui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 36 str., 37 str. ar 40 str. straipsnio nuostatas. Toks nuteistojo prašymas yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad po veikos padarymo jis pats ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi (Lietuvos Respublikos BK 36 str.). Pripažinti jo nusikalstamus veiksmus, kuriais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, mažareikšmiais nėra jokio pagrindo (Lietuvos Respublikos BK 37 str.). Svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teismas taip pat neturi pagrindo, nes byloje nėra asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymo perduoti T. D. jo atsakomybei pagal laidavimą, taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis bent iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos BK 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nusprendė:

Nuteistojo T. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslą bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrintos T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslą bei atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti:

T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskirtą laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams sumažinti iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti mokslą bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Iš T. D. G. P. naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.