Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-813/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-04-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
1A-320-813/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00042-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
E. J., A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-813/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00042-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. J. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d.

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvė atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas už tai, kad

1.1. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei šias medžiagas pardavė, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2018 m. rugsėjo 19 d. 15 val. 47 min. dviejuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose neteisėtai laikė 1,312 g augalinės kilmės žalsvai rudos spalvos medžiagos, kurioje yra 0,056 g psichotropinės medžiagos – MAM-2201, bei aukščiau nurodytu laiku šią medžiagą prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 20 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. rugsėjo 18 d.;

be to, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2018 m. rugsėjo 26 d. 11 val. 27 min. folijos lankstinuke neteisėtai laikė 0,733 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių) ir plastikiniame užspaudžiamame maišelyje neteisėtai laikė 4 vnt. rusvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,478 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei aukščiau nurodytu laiku šias medžiagas prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 30 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį;

be to, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 16 d. 18 val. 30 min. Jonavos m., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš A. P., gim. 1983 m., neteisėtai įgijo ir savo kuprinėje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (jų antžemines dalis): 2,393 g – trijuose folijos lankstinukuose ir 18,835 g – plastikiniame maišelyje (iš viso 21,228 g) iki 2018 m. spalio 16 d. 18 val. 30 min., kai policijos pareigūnų buvo sustabdyti kartu su A. P. važiuojantys pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kur minėtos narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.

1.2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį .380 (9 mm) kalibro revolverį OLYMPIC 38, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais (taip pat galima šaudyti ir dujiniais šoviniais bei šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis), iki 2018 m. spalio 16 d. 19.00 val., kai kratos metu šį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. A. P. nuteistas už tai, kad

2.1. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat pardavė narkotines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2018 m. spalio 16 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir savo rankinėje esančioje apvalioje metalinėje dėžutėje laikė 7 vnt. plastikinių paketėlių su 6,477 g narkotinės medžiagos - kanapių (jų antžeminių dalių) ir vieną plastikinį paketėlį su psichotropine medžiaga - MAM-2201 (1-(5_fluoropentil)-1H-indol-3-il)(4-metil-1-naftalenil)-metanonas), kurios masė yra 0,020 g. Taip pat neteisėtai įgijo ir metalinėje dėžutėje laikė 199,5 vnt. skydo formos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis (24,920 g) psichotropinės medžiagos MDMA, bei visas šias medžiagas gabeno savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 16 d. apie 18 val. 30 min., kai policijos pareigūnų buvo sustabdytas ties pastatu, esančiu adresu Kosmonautų g. 5, Jonava, o šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos;

be to jis ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 16 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) mieste, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė bei E. J., gim. (duomenys neskelbtini)., neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – kanapes (jų antžemines dalis): 2,393 g – trijuose folijos lankstinukuose ir 18,835 g – plastikiniame maišelyje (iš viso 21,228 g);

be to jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamosiose vietose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos laikė 5 vnt. plastikinių maišelių su 68,674 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), 2 vnt. plastikinių maišelių su 226,82 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), stiklainyje - 2,559 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių), plastikinį maišelį su 0,725 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, plastikinį maišelį su 0,420 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,155 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, plastikinį maišelį su 0,134 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino iki 2018 m. spalio 16 d., atitinkamai 19 val. ir 20 val. 15 min., kai kratų metu visas šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko kieme prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo“ 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, bei 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (tame tarpe ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, neteisėtai augino didelį kiekį 57 vnt. kanapių augalų, kurių masė 2282,63 g, iki 2018 m. spalio 16 d. 20 val. 15 min., kai kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.3. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: neturėdamas leidimo, sodo namelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte esančioje sofoje laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – Vokietijos 1993 metų pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, 9 mm kalibro revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais garsiniais (signaliniais) šoviniais, su būgne esančiais 5 vnt. C kategorijos šaudmenimis – 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, revolveriniais šoviniais, pramoniniu būdu užtaisytais garsiniu (signaliniu) užtaisu, iki 2018 m. spalio 16 d. 20 val. 15 min., kai kratos metu šiuos ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį ir jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 2 metams. Apelianto nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju, atsižvelgus į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes tiek veikų padarymo metu, tiek ir iki nuosprendžio priėmimo, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-628/2019).

4. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, labai gailisi. Jis ankščiau neteistas, gyvena su šeima (duomenys neskelbtini), kartu su žmona augina 2 nepilnamečius vaikus. Jo žmona nedarbinga, tad jis šeimoje vienintelis maitintojas. Kadangi kurį laiką vartojo narkotikus, tai buvo visų jo padarytų nusikalstamų veikų priežastis, materialinės naudos jis nesiekė. Narkomanų tarpe „dozių“ pirkimas - pardavimas yra įprastas reiškinys, dažniausiai imamas simbolinis „antkainis“. Iš savo neteisėtos veiklos daug neuždirbo. Nuteistasis tikina, kad visada dirbo, visomis jėgomis stengiasi išlaikyti šeimą. Padaryti nusikaltimai - atsitiktinė klaida, iš kurios jis jau padarė reikiamas išvadas, ateityje ketina gyventi oriai bei sąžiningai. Nuteistasis tvirtina, kad yra dėkingas teismui už tai, jog buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tačiau prašo atkreipti dėmesį ir į jo sveikatos būklę. Nuteistasis nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. susilaužė koją, ilgą laiką vaikščioti galėjo tik su ramentais, buvo nedarbingas. Negalėdamas stabiliai vaikščioti, 2020 m. vasario 4 d. nukrito ir vėl patyrė sunkią traumą - 9-to stuburo slankstelio lūžį su kūno kompresine deformacija. Šiuo metu jis vėl yra nedarbingas.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras atsiliepime į nuteistųjų E. J. ir A. P. apeliacinius skundus prašo jų apeliacinius skundu atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 260 straipsnio 1 dalis) įstatymo yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, E. J. įvykdė 2018 m. rugsėjo 15 d., t. y. jau nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojant BK 75 straipsnio redakcijai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653), pagal kurią įstatymas už sunkaus nusikaltimo padarymą nenumato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymą dvejiems metams atidėti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymą.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad nepagrįstas A. P. argumentas, jog teismas, atsižvelgdamas į jo asmenybę, taip pat šeiminę padėtį ir dabartinę sveikatos būklę, turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Nurodoma, jog A. P. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų, kurių viena (BK 260 straipsnio 2 dalis) įstatymo yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Minėto straipsnio sankcija numato išimtinai laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmę. Taip pat matyti, kad teismas, įvertinęs bylos duomenis (tarp jų ir apeliaciniame skunde nurodomus, išskyrus po nuosprendžio paskelbimo atsiradusį nedarbingumą), motyvuotai nusprendė, kad yra pagrindas A. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už minėtą sunkų nusikaltimą jam pagrįstai paskyrė švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmę - dvigubai mažesnę nei inkriminuojamame straipsnyje numatyta minimali bausmė. Prokuroro manymu, vien ta aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu yra nedarbingas, neduoda pagrindo papildomai taikyti jam bausmės švelninimą, paskiriant skunde prašomą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. J. ir A. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistiesiems skiriant ir individualizuojant bausmes.

7. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė ir prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o E. J. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai, nes nepasisakė ir nevertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nors atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų, todėl skiriant bausmę jos turi būti įvertintos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, išvis nieko nepasisakė dėl nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam A. P., todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Nors nuteistasis E. J. apeliacinio skundo šiuo klausimu nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs minėtą pažeidimą, nepaisydamas to, ar gautas dėl to skundas, patikrina ar tai neturėjo neigiamos įtakos ir jam (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinius baigtus du apysunkius nusikaltimus (BK 265 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis). Anksčiau jis neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Yra vedęs, dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaiko du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė nedarbinga.

11. Skirdamas bausmę E. J., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau neteistas, jam konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (medikamentinė remisija) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas. Po paleidimo iš kardomojo kalinimo vietos pradėjo dirbti, nėra duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai.

12. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė nuteistiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes (BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose tik tokios bausmių rūšys ir numatytos), kurių dydžiai artimi minimaliems. A. P. atžvilgiu pirmosios instancijos, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad net ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalios bausmės paskyrimas (minimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams) yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, todėl, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skyrė dvigubai mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

13. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), nuteistųjų asmenybes, tačiau visiškai nevertino (dėl to skundžiamame nuosprendyje išvis nepasisakyta) jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nors, kaip jau ir anksčiau minėta, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. Kadangi byloje nėra pateikto prokuroro apeliacinio skundo nuteistųjų teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių nepasisako. Šiuo atveju vertinama tik tai, ar yra A. P. ir E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, išreiškė gailestį dėl neteisėtų savo veiksmų, juos kritiškai vertino. Jie netrukdė tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, duodami išsamius parodymus padėjo nustatyti objektyvią tiesą ir prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Dėl šių priežasčių byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė A. P. atžvilgiu nurodyta ir kaltinamajame akte, savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras tiek A. P., tiek A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašė pripažinti jų prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, tačiau apylinkės teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje, kaip ir minėta, nepasisakė ir jos nevertino kaip lengvinančios A. P. ir E. J. atsakomybę. Tuo tarpu teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

15. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, atsižvelgiant į paaiškėjusią naują svarbią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį, tačiau tik A. P. atžvilgiu. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu E. J. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė, nesant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta, bausmę, jos švelninti nebėra galimybių. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam taip pat paskirta artima minimumui laisvės atėmimo bausmė. Bendrindamas šias bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir jas sudėjo iš dalies. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, o minimali terminuoto laisvės atėmimo trukmė yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. J. paskirtas bausmes, prie griežtesnės už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, tad dar labiau švelninti nuteistajam E. J. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nėra galimybių.

16. Apeliaciniame skunde nuteistais E. J. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra įstatyminio pagrindo.

17. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. E. J. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno apysunkio (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir vieno sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą. Nuteistasis sunkų nusikaltimą padarė galiojant BK 75 straipsnio redakcijai, kuri nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (ši straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šio klausimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo taikyti minėtą įstatymo normą, nes neegzistuoja formalieji jos taikymo pagrindai.

19. Nors ir nustatyta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą visiškai ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam A. P. bausmės rūšį (laisvės atėmimą), atsižvelgė į tai, kad buvo padarytos trys nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, kitos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, A. P. asmenybę, konstatavo, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, tačiau sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju visgi bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka. Atsižvelgus į A. P. padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad disponavimas narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, tokiu būdu iš dalies padeda plisti narkomanijai, neleidžia dar labiau švelninti A. P. paskirtos bausmės, t. y. skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nes priešingu atveju paskirta bausmė bus neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliks savo funkcijų, nerealizuos paskirties, nepasieks tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuojama, kad per švelni bausmė ne tik, kad nenubaus A. P., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jo, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo A. P. paskirtos bausmės savo rūšimi nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis vienintelis šeimoje yra dirbantis asmuo, išlaiko nepilnamečius vaikus, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių, kaip ir aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu yra patyręs traumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistųjų A. P. ir E. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistųjų A. P. ir E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. P., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. P., nuteistam pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

A. P., nuteistam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis