Kauno apygardos teismo nutartis

2025-12-22 · Civilinė byla Nr. eB2-1440-638/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-22
Bylos Nr.
eB2-1440-638/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Seltis“
Kategorijos
  • 3.4.3.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-1440-638/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00297-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltis“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Detama“ bankroto byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Detama“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Ta pačia nutartimi nemokumo administratorės S. Š. ginčijamo UAB „Seltis“ 4 235,80 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo išnagrinėjimui nutarta suformuoti atskirą bylą, įpareigojant UAB „Seltis“ per 14 dienų nuo teismo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į administratorės prieštaravimus (nuomonę).

Nemokumo administratorė nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Seltis“ su Radviliškio rajono savivaldybės administracija pasirašė inžinerinių statinių ir inžinerinių tinklų viešoje erdvėje (duomenys neskelbtini), statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-2022-639(11.31) (toliau-Rangos sutartis). Vykdant Rangos sutartį pagal pasirašytą su pareiškėju gamybos sutartį, pareiškėjas įsipareigojo pagaminti betoninius suoliukus pagal pridėtą prie sutarties specifikaciją. Bendra užsakymo kaina sudarė 7 235,80 Eur, iš kurios pasirašius gamybos sutartį pareiškėjui buvo sumokėtas 3 000 Eur avansas. Nurodyti gamybos sutartyje betoniniai suoliukai buvo pagaminti ir pareiškėjas 2024 m. spalio 2 d. pakvietė UAB „Detama“ atstovus jų apžiūrai. Tačiau gaminiai nebuvo apžiūrėti ir priimti, nes jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo nutraukta Rangos sutartis su Radviliškio rajono savivaldybės administracija ir Rangovo teises pagal šią sutartį perėmė UAB „Babėnų transportas“, kurios atstovas nuvykęs pas pareiškėją, atsisakė priimti betoninius suoliukus dėl akivaizdaus jų broko, kuris matosi prie 2025 m. spalio 6 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos elektroninio laiško pridėtų fotonuotraukų. Be to, pareiškėjas prie savo prašymo nepridėjo jokių ir betoninių suoliukų pristatymą bei priėmimą pagrindžiančių dokumentų, nurodytų prie reikalavimo pridėtoje 2025 m. liepos 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje.

Pareiškėja UAB „Seltis“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus ir prašo patvirtinti UAB „Seltis“ kreditorinį reikalavimą 4 235,80 Eur sumai. Nurodė, kad UAB „Seltis“ 2024 m. spalio 2 d. pakvietė UAB „Detama“ atstovus pagamintų gaminių apžiūrai, nes pagal sutartį gaminiai turėjo būti vežami į objektą tik atlikus apžiūrą. UAB „Detama“ atstovai į apžiūrą neatvyko ir gaminiai iki šios dienos saugomi UAB „Seltis“ nuomojamoje aikštelėje. Vėliau su įmone susisiekė UAB „Babėnų transportas“ atstovai, kurie teigė, kad jie perims iš UAB „Detama“ minėtą projektą ir jį tęs. UAB „Seltis“ administracijos žiniomis, minėti atstovai buvo atvykę į gaminių saugojimo aikštelę, tačiau su UAB „Seltis“ administracijos atstovais jie susitikę nebuvo ir atvyko į susitikimą prieš tai nesusiderinę laiko. Jų pridėtos nuotraukos realios situacijos neatitinka, kadangi darytos iš atvirkštinės pusės, ant kurios gaminys būtų dedamas ant grindinio. Net jeigu ant gaminio ir yra nedidelių defektų, jie yra lengvai pašalinami glaistymo būdu. Tačiau apie jokias pretenzijas, susijusias su gaminių kokybe, administracija nebuvo informuota. Kadangi gaminiai buvo gaminami pagal individualų projektą, UAB „Seltis“ jų realizuoti kitam pirkėjui neturi galimybės ir jie iki šios dienos saugomi pareiškėjos aikštelėje.

Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Seltis“ pasiūlė iki teismo posėdžio pateikti teismui įrodymus dėl 2024 m. liepos 1 d. sutartyje nurodytų gaminių perdavimo užsakovui.

Kauno apygardos teisme 2025 m. gruodžio 17 d. gauti pareiškėjos UAB „Seltis“ paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad UAB „Seltis“ ir UAB „Detama“ 2024 m. spalio 1 d. pasirašė sutartį, pagal kurią 2024 m. liepos 3 d. UAB „Detama“ sumokėjo avansinę 3 000 Eur įmoką, kas įmonę UAB „Seltis“ įpareigojo pradėti gamybą. Pagal sutartį gaminiai turėjo būti pagaminti 2024 m. liepos 24 d. Kai gaminiai jau buvo pagaminti, 2024 m. liepos 23 d. pareiškėja gavo laišką iš UAB „Detama“, kad jie pageidautų atvykti apžiūrėti pagamintų gaminių. UAB „Seltis“ informavo, kad gaminiai yra pagaminti ir gali būti apžiūrėti. UAB „Detama“ informavo administraciją, kad atvyks apžiūrėti vėliau, nes teigė, kad jų įmonės atstovas tuo metu atostogauja, UAB „Detama“ atstovai gaminių apžiūrėti taip ir neatvažiavo, susisiekus su jais telefonu, informavo, kad vyksta kažkokie sprendimų priėmimai įmonėje, ir UAB „Seltis“ bus informuotas apie tolimesnių veiksmų priėmimą. Nesulaukus jokių žinių iš UAB „Detama“, įmonės administracija nuo 2024 metų spalio mėn. pradėjo intensyviai raginti el. paštu ir telefonu, kad UAB „Detama“ atstovai atvyktų apžiūrėti pagamintus gaminius, kad sutartis būtų įvykdyta. Iš UAB „Detamos“ daugiau jokių žinių nebesulaukė. Toliau, 2025 m. sausio 7 d. su pareiškėja susisiekė V. A. iš įmonės UAB „Autokranai“, ir informavo, kad ketina perimti UAB „Detama“ projektą ir domėjosi projekto likutine neapmokėta suma. Pareiškėjos atsakymas buvo, kad gaminiai laikomi saugojimo aikštelėje jau 4 mėnesius ir UAB „Seltis“ norėtų gauti kompensaciją už tai: 480 Eur +PVM. Vėliau, nepatvirtintais duomenimis (informacija kuri pasiekė vėliau) į įmonę buvo atvykę UAB „Babėnų transportas“ atstovai, kurie nebendravo su „Seltis“ administracija, nederino veiksmų. Kiek žinoma iš UAB „Detama“ bankroto administratorės S. Š., jie padarė gaminių nuotraukas aikštelėje. UAB „Babėnų transportas“ nuotraukos realios situacijos neatitinka, kadangi darytos iš atvirkštinės pusės, ant kurios gaminys būtų dedamas ant grindinio. UAB „Seltis“ nepažeidė nei vieno punkto, nurodyto sutartyje, visos sutarties netesybos ir punktų nesilaikymas buvo tik iš UAB „Detama“ pusės. Todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja, kad kreditorinis reikalavimas būtų patenkintas. Pagrįsdama savo teiginius, pareiškėja prideda elektroninių laiškų kopijas.

Kreditorės finansinis reikalavimas netvirtintinas.

Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui, pateikia savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Seltis“ pateikė nemokumo administratorei kreditorinį reikalavimą su prašymu įtraukti pareiškėją į BUAB „Detama“ kreditorių sąrašą su 4 235,80 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėja savo reikalavimą grindė pridėdama prie prašymo 2024 m liepos 1 d. gamybos sutartį ST Nr. 240701 (toliau – Gamybos sutartis) dėl betoninių suoliukų pagaminimo bei 2024 m. liepos 1 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 20240701, 3 000 Eur sumai ir 2025 m. liepos 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ST 1000138, 5 980 Eur sumai. Kaip matyti iš 2024 m liepos 1 d. gamybos sutarties ST Nr. 240701, UAB Seltis“ (Gamintojas) ir UAB „Detama“(Užsakovas) susitarė, kad Gamintojas laiku ir kokybiškai pagamins betoninius suoliukus ir juos pristatys adresu (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą specifikaciją. Užsakovas įsipareigojo apmokėti Gamintojui už atliktą užsakymą sekančia tvarka: išankstiniu mokėjimu per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos 3000 Eur ir likusią sumą už atliktą užsakymą 4235,80 Eur apmokėti per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo atvežimo į objektą datos. Prieš išvežant gaminius klientas įsipareigojo atvykti, apžiūrėti gaminius ir pasirašyti gaminių priėmimo aktą.

Kaip paaiškino nemokumo administratorė, pasirašius gamybos sutartį pareiškėjui buvo sumokėtas 3 000 Eur avansas. Nurodyti gamybos sutartyje betoniniai suoliukai buvo pagaminti ir pareiškėja 2024 m. spalio 2 d. pakvietė UAB „Detama“ atstovus jų apžiūrai. Tačiau gaminiai nebuvo apžiūrėti ir priimti, nes jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo nutraukta Rangos sutartis su Radviliškio rajono savivaldybės administracija ir Rangovo teises pagal šią sutartį perėmė UAB „Babėnų transportas“, kurios atstovas nuvykęs pas pareiškėją, atsisakė priimti betoninius suoliukus dėl akivaizdaus jų broko.

Teismas pritaria nemokumo administratorei, kad pareiškėja prie savo prašymo nepridėjo jokių ir betoninių suoliukų pristatymą bei priėmimą pagrindžiančių dokumentų, nurodytų prie reikalavimo pridėtoje 2025 m. liepos 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jei ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.964 straipsnio 2 dalis).

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad buvo pasirašytas gaminių priėmimo aktas, vadovaujantis 2024 m liepos 1 d. gamybos sutarties ST Nr. 240701 2.3. punktu. Be to, pareiškėja, siekdama išvengti nepagrįsto darbų priėmimo vilkinimo, nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta rangovo teise perduoti darbus vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu. Nesant nei gaminių priėmimo akto, nei Gamintojo sudaryto vienašališko gaminių perdavimo akto, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutartis įvykdyta. Pareiškėjos pateikti elektroniniai laiškai negali pakeisti vienašališko gaminių perdavimo-priėmimo akto.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjos UAB „Seltis“ antros eilės 4 235,80 Eur kreditorinį reikalavimą likviduojamos UAB „Detama“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 42 straipsniu teismas

nutaria:

netvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltis“ antros eilės 4 235,80 Eur kreditorinio reikalavimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Detama“ bankroto byloje.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratorei, pareiškėjai.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Diana Labokaitė