Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-642-557/2012

Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00292-2011-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pagal BK 284 str. 1 d., 290 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių. Nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „R.“ civilinis ieškinys dėl 700 Lt turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-09-07 apie 23 val., visuomenės rimties metu, viešoje vietoje, eidamas Klaipėdos m. Kuosų g., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. garsiai šūkavo, plūdosi, dėl ko atkreipė patruliuojančių policijos pareigūnų dėmesį ir jiems stebint, tyčia spirdamas, išdaužė UAB „R.“ pastato, esančio Kuosų g. 16, Klaipėdoje, 700 litų vertės vitrininį stiklą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

R. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus: jis 2011-09-07 apie 23.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kuosų g. 16 namo Klaipėdos m., aplinkinių akivaizdoje įžeidinėjo išvadindamas nepadoriais ir asmenybę žeminančiais žodžiais jį sulaikančius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiąjį patrulį D. K. ir vyresnįjį patrulį J. K. ir tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Tačiau, nors ir pripažinus dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimą, nuosprendžio išvados, kad R. D. byloje pareikšti kaltinimai yra už tų pačių veiksmų padarymą, dėl kurių jis nubaustas administracine tvarka, neatitinka bylos aplinkybių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas patvirtina, kad R. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d. dėl nedidelio chuliganizmo ir dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo. Jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 350 Lt bauda. Administracinė nuobauda R. D. skirta už tai, kad jis 2011-09-07 apie 22.30 val. ties Kuosų g. 20 namu Klaipėdoje, būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie Kuosų g. 16 namo, spyrė į langą ir jį sudaužė bei taip pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį. Atvykus policijos pareigūnams, R. D. į perspėjimus nereagavo, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais R. D. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Pagal ATPK 174 str. nedidelis chuliganizmas - tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 187 str. 2 d. numato atsakomybę už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodyta, kad be necenzūrinių žodžių vartojimo R. D. spyrė į langą ir jį išdaužė, tačiau tokie kaltinamojo veiksmai, kaip turto sugadinimas, nėra numatyti administraciniame teisės pažeidime, numatytame ATPK 174 str. Už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, nesiekiantį 1 MGL sumos, numatyta atsakomybė kitame ATPK straipsnyje, t.y. ATPK 50³ str. Iš to seka, kad už tyčinį lango išdaužimą R. D. nėra nubaustas APTK nustatyta tvarka. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys patvirtina, kad R. D. 2011-09-07 apie 23 val. spirdamas išdaužė UAB „R.“ pastato, esančio Kuosų g. 16, Klaipėdoje, 700 Lt vertės vitrininį stiklą. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., sudėtį. Tačiau nustačius, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įvykdyta veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. netaikant papildomos normos, t.y. BK 187 str. 1 d. Tokia R. D. veikos kvalifikacija taikyta, kadangi tokie veiksmai sukuria visumos ir dalies konkurenciją, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis - BK 187 str. l d., o esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendroji visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Tokiu atveju teismas, nuosprendyje padaręs išvadą, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo R. D. veiksmai visuomenės, aplinkos, nukentėjusiųjų J. K. ir D. K. atžvilgiu kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 290 str. ir nuosprendyje pripažinęs, kad R. D. yra nubaustas ATPK nustatyta tvarka tik už nedidelį chuliganizmą ir policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, nepagrįstai R. D. veikos pagal BK 284 str. 1 d. neperkvalifikavo į BK 187 str. 1 d. (BPK 256 str. 4 d.) ir nepagrįstai R. D. pagal šią kaltinimo dalį, t.y. dėl vitrininio stiklo išdaužimo išteisino bei UAB „R.“ pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Esant tokioms aplinkybėms, 2012 m. balandžio 13 d. teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Taigi BK 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą, saugoti jų garbę, orumą, policijos autoritetą žmonių akyse jiems atliekant tarnybos funkcijas. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009). BK 290 str. nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Tuo tarpu pagal ATPK 187 str. 2 d. atsakomybė kyla už pasipriešinimą inter alia policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš to matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Tačiau sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimą, teismai vadovaujasi, kaip aukščiau minėta, bendrąja ATPK 9 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne, nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės bylos Nr. 2K-396/2009, 2K-505/2010).

Nustatyta, jog R. D. necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu pradėjo vartoti pastariesiems priėjus prie R. D. ir pasiteiravus, kas vyksta. Prisistatę policijos pareigūnais, jie R. D. pareikalavo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nusiraminti, tačiau jis nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, mosavo kumščiais, garsiai šūkavo keikdamasis necenzūriniais žodžiais, be to, grąsino sumušti savo pareigas ėjusius policijos pareigūnus. Pareigūnams dar kartą paprašius nutraukti savo neteisėtus veiksmus, R. D. nepakluso. R. D. priešinimasis policijos pareigūnams buvo toks intensyvus, jog buvo pavartotos ir specialios prievartos priemonės – dujos bei antrankiai. Tačiau iš aukščiau aptartų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog net ir tada R. D. nenusiramino, vežamas į policijos komisariatą policijos pareigūnams grasino susidorojimu. Liudytoja A. Z. patvirtino (b.l. 31-32), jog kai privažiavus policijos pareigūnams vienas iš jų paklausė „kas čia vyksta“, R. D. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, grąsino, kalbėjo apie mafiją, pradėjo sklaidytis rankomis. Byloje nustatyta, jog keiksmažodžiai R. D. buvo nuolat kartojami. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas taip pat sustiprina jų įžeidžiantį turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai. Pareigūnai nurodo, kad keiksmažodžiai, žeminantys jų garbę ir orumą, įžeidžiantys juos kaip vyrus, jų seksualinę orientaciją, buvo tiesiogiai adresuojami jiems. Nustatyta, jog R. D. vartoti keiksmažodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines funkcijas vykdantiems policijos pareigūnams, kurių teisėtiems reikalavimams jis atsisakė paklusti. Necenzūriniais žodžiais išteisintasis išreiškė demonstratyvų pareigūnų veiksmų, kuriais jie siekė pastarąjį nuraminti, ignoravimą. Be to, policijos pareigūnai buvo išplūsti pašalinio asmens (liudytojos A. Z.) akivaizdoje, tuo bandant sumenkinti policijos autoritetą kitų žmonių akivaizdoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. D. neteisėtų veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu intensyvumą, išsakytų žodžių, kurie buvo adresuoti policijos pareigūnams būtent dėl jų tarnybinių funkcijų vykdymo, įžeidžiamą pobūdį, laiko, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprenyje teisingai konstatavo, kad R. D. veiksmai nukentėjusiųjų J. K. ir D. K. atžvilgiu turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 290 str. R. D. už tokius jo veiksmus turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas sprendžia, jog R. D. atžvilgiu nepagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl jis naikinamas ir R. D. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų pagrindu, taip pat remiantis bylos dokumentais, patvirtinančiais turtinės žalos padarymo faktą ir dydį bei R. D. girtumą įvykio metu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad:

R. D. 2011-09-07 apie 22.30 val. visuomenės rimties metu, viešoje vietoje, eidamas Klaipėdos m. Kuosų g., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. garsiai šūkavo, plūdosi, dėl ko atkreipė patruliuojančių policijos pareigūnų dėmesį ir jiems stebint, tyčia spirdamas išdaužė UAB „R.“ pastato, esančio Kuosų g. 16, Klaipėdoje, 700 litų vertės vitrininį stiklą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Po to R. D. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus: jis 2011-09-07 apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kuosų g. 16 namo Klaipėdoje, aplinkinių akivaizdoje įžeidinėjo išvadindamas nepadoriais ir asmenybę žeminančiais žodžiais jį sulaikančius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiąjį patrulį D. K. ir vyresnįjį patrulį J. K. ir tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus (nusikaltimų padarymo laikas tikslinamas, lyginant su nurodytu kaltinamajame akte, atsižvelgiant į liudytojų policijos pareigūnų parodymus ir užfiksuotą laiką, kada R. D. buvo tikrinamas alkotesteriu).

Dėl dvigubo nubaudimo negalimumo (non bis in idem) principo

Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo (b.l. 39) matyti, jog R. D. minėtu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2011-09-07 apie 22.30 val. ties namu, esančiu Kuosų g. 20 Klaipėdoje, būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie Kuosų g. 16 namo koja spyrė į langą ir jį sudaužė. Tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atvykus policijos pareigūnams, R. D. į perspėjimus nereagavo, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais R. D. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Kaip matyti, R. D. administracine tvarka buvo nubaustas už tapačias veikas, už kurias jis šiuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str., skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką šios nuostatos tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė byla Nr. 2K-102/2008). Taigi, sprendžiant R. D. atsakomybės klausimą, būtina išvengti jo nubaudimo už tuos pačius veiksmus ir pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d., ir pagal BK 284 str. 1 d., 290 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje nutartyje, kuria remiasi ir apeliantė, suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje (aktualios redakcijos ATPK 23² skirsnis) nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007).

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad administracinė nuobauda R. D. paskirta dėl klaidos, kurią nulėmė nepagrįstas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu (b.l. 15-16) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir tą pačią dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu (b.l. 39) R. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir R. D. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. Tyrimo eigoje, atsižvelgiant į R. D. veiksmus policijos pareigūnų atžvilgiu ir nustačius, kad jo veiksmai peržengė ATPK 187 str. 2 d. atsakomybės ribas, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 290 str. Pradėjus ikiteisminį tyrimą R. D. paskirta administracinė nuobauda nebuvo panaikinta. Kita vertus, pastangos panaikinti administracinę nuobaudą, kol nepabaigtas baudžiamasis procesas, vargu ar galėjo būti sėkmingos apskritai, nes administracinių teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebuvo laikomas pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ATPK 23 skirsnyje (aktualios redakcijos ATPK 23² skirsnis) nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (LVAT teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog R. D. atlikti veiksmai jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, esant R. D. veikoje nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 290 str., požymiams, pažeisdamas ATPK 9 str. 2 d. nuostatas, priėmė nutarimą bausti R. D. administracine nuobauda. Šiuo atveju siekiant išvengti dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principo pažeidimo, R. D., vadovaudamasis ATPK 23² skirsnio nuostatomis (Administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimas), turi teisę kreiptis su prašymu atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą, kad būtų panaikinta jam pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d. skirta administracinė nuobauda. Kadangi ATPK nustatyti terminai, per kuriuos galima inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą ir nepagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimą, dar nėra pasibaigę, kasacinėje nutartyje byloje Nr. 2K-305/2012 numatyta supaprastinta, išimtiniais atvejais taikoma non bis in idem principo pažeidimo pašalinimo procedūra netaikytina.

Dėl bausmės

Pripažinus R. D. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas.

R. D., būdamas neblaivus (b.l. 47), padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors yra jauno amžiaus ir nusikalto būdamas neteistas, praėjus vos kelioms dienoms po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo pasikėsino pagrobti automobilį bei sugadino svetimą turtą, už ką jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (b.l. 58-60). Padarytos žalos civiliniam ieškovui nėra atlyginęs, tačiau nukentėjusiųjų policijos pareigūnų teismo posėdžio metu (b.l. 89) atsiprašė. R. D. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. D. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant prokurorės apeliaciniame skunde prašomą BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bei BK 290 str. sankcijoje numatytą švelniausią piniginio pobūdžio bausmę - baudą, kurios dydis artimas šios bausmės minimumui, nustatytam BK 47 str. 3 d. 2 p. Bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka dalinio sudėjimo prokurorės apeliaciniame skunde prašomomis proporcijomis.

Kadangi R. D. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. bei BK 290 str., įvykdė iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. nustatyta tvarka visiško sudėjimo būdu bendrinama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios bei paskirtų įpareigojimų, sudarančių šios bausmės turinį vykdymo terminai skaičiuojami taip, kaip nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje.

Dėl UAB „R.“ civilinio ieškinio

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje civilinis ieškovas UAB „R.“ pareiškė 700 Lt civilinį ieškinį (b.l. 19), prašydama iš kaltininko priteisti patirtą turtinę žalą už išdaužtą vitrininį stiklą. Pateikė PVM sąskaitą faktūrą (b.l. 20), patvirtinančią, jog dėl R. D. nusikalstamų veiksmų – vitrininio stiklo išdaužimo patyrė 700 Lt turtinę žalą. R. D. teisiamojo posėdžio metu (b.l. 90) su civilinio ieškinio reikalavimais sutiko. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, jog įrodyta, kad R. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jis kaltas dėl UAB „R.“ patirtos žalos, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš R. D. UAB „R.“ priteistina 700 Lt turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 290 str., ir jį nubausti:

pagal BK 284 str. 1 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; pagal BK 290 str. – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R. D. per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 07 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per šešis mėnesius nukentėjusiajam S. D. (pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį) atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą, kurią nuteistasis R. D. turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. D. panaikinti.

Priteisti iš R. D. UAB „R.” 700 Lt turtinei žalai atlyginti.