Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinį skundą priimti atsisakytina.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būtį skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2013 m. birželio 3 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2013 m. birželio 17 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą pateikė 2013 m. birželio 25 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo pateikti atnaujinimo.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas) skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad būtent asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, turi įvardinti konkrečias priežastis, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismą, bei pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Be to, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui asmuo turi pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnis).

Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, Nr. AS6-247/2006, Nr. AS6-208/2006). Pažymėtina ir tai, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą (b. 1. 157–166), nes 2013 m. gegužės 8 d. prašymu pareiškėjas prašė šią administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. 1. 135). Tačiau byloje esantis Šiaulių apygardos administracinio teismo lydraštis (b. 1. 167) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2013 m. birželio 4 d., t. y. nepažeidęs ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminų. Prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2013 m. birželio 12 d., todėl, jo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodomų apeliacinio skundo praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina tai, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. birželio 12 d. Tačiau, kaip matyti, sprendimo įteikimo dieną terminas pateikti apeliacinį skundą dar nebuvo pasibaigęs, t. y. pareiškėjas turėjo dar penkias dienas apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmą kartą apeliacinį skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. birželio 25 d., t. y. praėjus trylikai dienų nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos, tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliacinio skundo parengimas nebuvo itin sudėtingas: pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės perrašė tuos pačius teiginius, pateiktus pirmosios instancijos teismui skunde bei patikslintame skunde (b. 1. 13, 41–43), be to, papildomai trumpai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu bei atitinkamais jo teiginiais, taip pat su kai kuriais atsakovų atsiliepimuose į jo skundą pateiktais teiginiais, kuriuos apeliaciniame skunde pacitavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. birželio 17 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog termino eiga turėtų prasidėti sprendimo gavimo dieną, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Pareiškėjo argumentai, kad jis yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje ir galimybė laiku gauti visus reikalingus dokumentus įkalinimo įstaigoje yra suvaržyta, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimui neturi įtakos. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2013 m. birželio 17 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą priimti atsisakoma. Skundas su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiamą.