Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. R., D. A., A. K., D. Š., L. D., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. P. yra O. K. dukra. O. K. mirė (duomenys neskelbtini) O. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. vasario 24 d. duomenimis O. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi. Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla į O. K. palikimą neužvesta (CBP 1612). Pareiškėjo motina O. P. faktiniu valdymu perėmė motinai O. K. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. O. P. gyveno kartu su motina O. K., po pastarosios mirties pareiškėjo motina ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, toliau laikė gyvulius, užbaigė O. K. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, kuriose nurodyta, kad O. K. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), O. P. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys nesklebtini) buvo deklaravusi adresu (duomenys nesklebtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos raštas patvirtina, kad O. K. iki savo mirties gyveno kartu su savo dukra O. P. adresu (duomenys nesklebtini). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba Prie žemės ūkio ministerijos informavo teismą, jog Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje esančios Nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypus O. K., duomenimis (duomenys neskelbtini) O. K. pateikė prašymą įsigyti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypą atstatant ekvivalentine natūra. (duomenys neskelbtini) sutartimi O. P. perleido O. K. teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugpjūčio 23 d. vyresniosios inžinierės J. J. parengtą 2,00 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 530, abrisą bei 2003 m. rugpjūčio 23 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą suderino O. P., 2003 m. rugpjūčio 25 d. V. J. personalinės įmonės vyresniosios inžinierės J. J. parengtus Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis suderino V. P., V. J. personalinės įmonės 2003 m. rugpjūčio 24 d. parengtą 2,00 ha žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą suderino V. P., Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. K.“ projektą suderino taip pat V. P. (DOK-15138). Pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžia ir suinteresuotų asmenų J. R., D. A., A. K., D. Š. ir L. D. atsiliepimai, kuriuose sutinkama su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo motina O. P. po motinos O. K. mirties priėmė jos turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.

10. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po O. P. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo motina O. P. yra O. K. dukra. Pareiškėjo motina būdama pirmosios eilės įstatyminės įpėdinė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kiti pirmos ir antros eilės įstatyminiai įpėdiniai: J. R., D. A., A. K., D. Š. ir L. D. per įstatymų nustatytą terminą palikimo nepriėmė.

13. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjo motina po savo motinos mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti. Teismo vertinimu, O. P. iš kart priėmė motinos O. K. palikimą, ji ir toliau su gyventi tuose pačiuose namuose, laikė gyvulius, užbaigė O. K. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. P. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes.

14. Taigi, nors pareiškėjo motina O. P. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, niekam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui) laikoma, kad O. P. po motinos O. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

15. Iš pareiškėjo V. P. priteisiamos 15,53 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,53 Eur (penkiolikos eurų ir penkiasdešimt trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.